Intensyvi savaitė

Kai užsukome į Kazlų Rūdos poligoną, pusšimtis esamų ir būsimų Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) narių čia skaičiavo ketvirtąją bazinių šaulio įgūdžių kurso dieną. Liko dar trys.

"Pavargote?" – išgirdus klausimą uniformuotų vyrų ir moterų lūpos šypsojosi, o akys kalbėjo apie miego stygių.

Anot Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės metodininko vyr. seržanto Donato Vasiliausko, po dienos suktinio poilsiui lieka vos kelios valandos. Šauliai gula apie 1 val. nakties, o keliasi 6 val. ryto. Vietoje mankštos žygiuoja, ir tai daro iki pat pusryčių. Pastaruosius valgo vietoje, o pietus kelis kartus teko krapštyti iš sauso maisto davinio paketų.

"Viskas vyksta pagal numatytą programą", – ankstesnes ir būsimas dienas trumpai apžvelgė D.Vasiliauskas.

Pirmadienį šauliai, anot jo, skyrė ginklo valdymo testams ir pažinčiai su sąjungos struktūra, antradienį – žygiavimo praktikai ir teorijai, trečiadienį – koviniam šaudymui ir maskavimo užsiėmimams. Penktadienį šaulių laukė žinių patikrinimas, šeštadienį – aktyvioji fazė, trukusi iki pat sekmadienio. Jos metu šauliai praktiškai pritaikė bazinio kurso metu įgytas taktikos, šaudymo, radijo ryšio, stovyklavietės įrengimo žinias.

"Šios dienos programa? "Ugnis-judėjimas" ir pirmosios medicinos pagalbos kursas. Pradžioje šauliai susipažins su teorija, vėliau, suskirstyti į tris grupes, savo žinias pritaikys praktiškai", – D.Vasiliauskas pasuko mokymų centro link.

Teorija ir praktika

Už uždarų durų pasigirdo įtaigus vyriškas balsas. Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Nerijus Mikelionis šauliams pasakojo apie gausų kraujavimą ir jo stabdymo būdus spaudžiančiais tvarsčiais, tamponais ir turniketais.

"Dėl nukraujavimo mūšio lauke miršta labai daug karių. Gausybę sužeistųjų būtų galima išgelbėti, laiku sustabdžius kraujavimą, todėl tai turi mokėti kiekvienas. Ar žinojote, kad stipriai kraujuojantis žmogus sąmonės gali netekti per 40 sek., mirti – per 3 min.?" – žinių panaudojimu ne tik mūšio lauke, bet ir civiliniame gyvenime, kurį lydi avarijos, neabejojo N.Mikelionis.

N.Mikelioniui labiau patiko šiųmetis – lektoriaus vaidmuo.

Teoriją jo lūpose keitė praktika. Lauke ant žemės išguldęs kiaulės karkas, kaunietis demonstravo, kaip į žaizdą reikia dėti tamponus, kad ši liautųsi kraujavusi. Netrukus vienas po kito veiksmus kartojo pirmoji šaulių grupelė.

"Tikėtina, kad sužeistasis muistysis, priešinsis, todėl prieš pradėdami dėti tamponus ant žazdų, atimkite iš jo ginklą, o vėliau į pagalbą pasikvieskite bičiulių, kad šie laikytų nukentėjusįjį", – patarimus dalijo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas, paskutinį kartą Kazlų Rūdos poligone lankęsis prieš metus.

Tiesa, tąkart jis stovėjo priešingoje barikadų pusėje – žinias gėrė į save, o ne jomis dalijosi.

"Ar buvo sunku? Dabar, kai žiūriu į kitus, nelengva vertinti objektyviai visą situaciją. Pasakysiu taip, kad smagu čia grįžti kitame amplua" – žvelgdamas į šiltoje patalpoje miego kaustomus šaulius, šypsojosi N.Mikelionis.

Ekstra atvejais pati norėčiau kovoti ir priešintis, o ne sėdėti nuleidus rankas.

Poilsis nuo šeimos

Baziniai šaulio įgūdžių kursai organizuojami bent kelis kartus per metus. Tai, anot LŠS vadovybės, puiki proga pasitikrinti savo jėgas ir apsispręsti, kuo nori būti – šauliu specialistu, visuomenininku ar ginkluotųjų pajėgų dalimi. Nusprendę įsilieti į pastarąją grandį, šauliai privalo baigti bazinį šaulio įgūdžių kursą ir gauti tai patvirtinantį dokumentą.

"Visi mokymų dalyviai labai motyvuoti. Darbus ir šeimas savaitei jie paliko savo noru. Tikiu, kad pažymėjimus gaus visi. Nors būna ir nesėkmės atvejų", – D.Vasiliauskas gyrė susirinkusiuosius ir neabejojo, kad minėtųjų išimčių šįsyk nebus.

Jauniausiam kursų dalyviui – 20 metų, vyriausiam – virš 60-ies. Versdamas sąrašą Vytauto Didžiojo šaulių 2-osios rinktinės metodininkas suskaičiavo 42 vyrus ir 8 moteris. Viena jų – kaunietė Rita Rudzianskienė. Prieš du mėnesius davusi šaulio priesaiką, jėgas išbandžiusi bent keliose išgyvenimo pratybose, dviejų vaikų mama lapkritį ir vėl nusprendė ištrūkti iš namų.

"Ekstra atvejais pati norėčiau kovoti ir priešintis, o ne sėdėti nuleidus rankas, – paklausta, ar nesigaili šiltus namus išmainiusi į savaitę miškuose su būriu nepažįstamųjų, moteris juokavo, kad tai savotiškas poilsis nuo kasdienės rutinos ir virtuvės. – Čia nereikia ruošti maisto – jį gauname jau garuojantį. Žinoma, porcijos vyriškos, todėl dažniausiai visko nesuvalgau."

Miegas? Priešingai nei maisto, jo – per mažai, todėl sekmadienio ir kursų baigties R.Rudzianskienė labiausiai laukė ne dėl to, kad galėtų apkabinti savo vaikus.

"Pasiilgau miego! Nors iš nuovargio ir miške po atviru dangumi kelis posmus nusnaudžiau", – išgirdusi kvietimą rinktis lauke, kaunietė atsisveikino.

Dalysis žiniomis

Vilnietis Mykolas Markauskas, kurį taip pat pakalbinome, kol kas dar ne šaulys, tačiau planuoja juo tapti. Besibaigiant lapkričiui – Lietuvos kariuomenės dieną, bučiuodamas vėliavą jis pažadės ginti, saugoti, gerbti ir rūpintis tėvyne. Vis dėlto prieš tardamas priesaikos žodžius, 29-erių vyras nusprendė save išbandyti kursuose, o uniformą, kurią iki tol vilkosi tik eidamas į žvejybą ar sportinio šaudymo užsiėmimus, panaudoti pagal paskirtį.

"Jei prieš dvejus metus kas nors būtų pasakęs, kad tapsiu šauliu ar savanoriu, nebūčiau patikėjęs. Tačiau aplinkybės keičiasi, atsiranda motyvacija", – buvęs "Laisvės TV" direktorius M.Markauskas į LŠS susiruošė ne tik semtis žinių, bet ir dalytis jau sukauptomis.

Savaitė poligone M.Markauskui leido suprasti karių kasdienybę.

Jaunas vyras neabejojo, kad Pelėdų skyriuje, kurį prieš kelerius metus inicijavo būrelis žinomų šalies vyrų – žurnalistų ir komunikacijos specialistų, architektų ir lenktynininkų, jam tikrai atsiras vieta.

"Ilgą laiką buvau "Laisvės TV" vadovu, dabar tą veiklą palikau ir užsiimu kitais dalykais, tačiau kryptis, kurią vystysiu sąjungoje, panašu, išliks ta pati – užtikrinti ir gerinti šalies nacionalinį saugumą informaciniame lauke bei ugdyti piliečių atsparumą dezinformacijai", – M.Markauskas neabejojo, kad su LŠS užsimegs ilgalaikiai santykiai.