Nepilnamečių į renginį neįleido
R. Žemaitaitis, jau kurį laiką tęsiantis susitikimus su gyventojais skirtinguose Lietuvos miestuose, antradienį lankėsi Kaune. Šie susitikimai, sulaukiantys protestuotojų dėmesio, dažnai yra lydimi įvairių incidentų: susistumdymų tarp „Nemuno aušros“ palaikytojų ir protestuotojų, įžeidžių replikų ir triukšmo.
Vilkaviškyje, R. Žemaitaičiui apstumdžius protestavusį jaunuolį, pradėtas ikiteisminis tyrimas, o Druskininkuose renginyje buvo išpilta itin smirdančios fermentuotos silkės.
Antradienį renginio vietoje Kaune budėjo du policijos ekipažai. Į renginį atvykus būreliui jauno amžiaus protestuotojų su plakatais, tarp jų ir R. Žemaitaičio palaikytojų kilo įtampa: buvo apsikeista kaltinimais ir priekaištais.
„Nemuno aušros“ palaikytojams užkliuvo ir jaunas dalyvių amžius: jie tvirtino, kad jaunuoliai, kurie yra nepilnamečiai, čia būti neturėtų ir teigė, kad būtina pranešti Vaikų teisių apsaugos tarnybai.
Vėliau į salę buvo įleisti tik tie protestuotojai, kurie renginio organizatoriams pasirodė kaip pilnamečiai ar galėjo tai įrodyti. Iš nepilnamečių reikalauta tėvų sutikimo. Šie neslėpė apmaudo, teigdami, kad apie tokį reikalavimą iš anksto nežinojo.
Jaunuoliams nesitraukiant nuo durų renginio vietoje, organizatoriai kreipėsi į policiją. Ši nepilnamečiams nurodė išeiti iš renginio vietos, motyvuodama tuo, kad pastato administracija jų nepageidauja.
Vaizdo įrašą žiūrėkite čia.
„Delfi“ kalbinti nepilnamečiai neslėpė apmaudo dėl tokio sprendimo ir policijos elgesio bei pabrėžė, kad iš anksto nežinojo apie reikalavimą turėti tėvų sutikimus.
„Renginys yra viešas, mes atėjome čia savanoriškai, čia yra pilietinė veikla ir mes turime pilną teisę čia būti“, – kalbėjo viena iš protesto dalyvių.
„Mums vis dėlto negalima sakyti, kad jaunimas nesirūpina savo tėvyne, jeigu mums net neleidžiama ateiti į viešą diskusiją su žmogumi, kuris tą šalį valdo. Aš manau, kad tai labai nepagrįsta“, – kalbėjo protesto dalyvė.
Gyrė jaunimą
Ši situacija sulaukė didelio atgarsio socialiniuose tinkluose. Nors pasitaikė vartotojų, kurie piktinosi, kad vaikai mobilizuojami dalyvavimui politiniuose renginiuose, dauguma gyrė juos už politiškumą ir stebėjosi policijos sprendimu stoti ne į jaunuolių, o politikų pusę.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad nepaprastai džiaugiuosi šitais jaunais žmonėmis. Jie yra vilties spindulys ir jau dabar gali daugiau nei aš galėjau įsivaizduoti save ir dešimtmetį prie jų amžiaus pridėjęs. Absoliutūs šaunuoliai. O visa kita yra didžiulė tamsi pelkė, iš kurios dar reikės skausmingai vaduotis“, – dalindamasis vaizdais iš renginio feisbuke rašė Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas.
Seimo narys, liberalas Simonas Kairys savo ruožtu atkreipė dėmesį į nepilnamečių teises tokiuose renginiuose.
„Kai Žemaitaitis buvo paviešinęs vienos Kauno gimnazijos vaikų vardus, pavardes, klases, tuomet kreipiausi į visas įmanomas institucijas. Ačiū Vaiko teisų apsaugos kontrolierei, kuri pateikė paaiškinimą ir teisės aktų nuostatas, kurios apibrėžia nepilnamečių teises dalyvauti įvairiuose susirinkimuose, protestuose ir pan. Iš esmės, Žemaitaitis negali drausti nepilnamečiams dalyvauti jo viešuose susirinkimuose, dar daugiau, jis turėtų užtikrinti, kad tokiuose susitikimuose nepilnamečių teisės nebūtų pažeistos“, – rašė politikas.
Jis teigė, kad, tėvai, be abejo, atsako už savo nepilnamečius vaikus, bet tėvai gali būti ir tokie, kurie savo pavyzdžiu demonstruoja, kaip įgyvendinti savo pilietines teises, kita vertus, tėvai turi pareigą ir apsaugoti savo vaikus nuo neigiamų pasekmių.
„Išsigando vaikų“
Komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas, pats surengęs keletą apgavysčių prieš R. Žemaitaitį, komentavo, kad Kaune antradienį „trumpam apsilankė sovietmetis“.
„Žemaitaitis su Celofanu išsigando vaikų – gąsdino juos, siundė apsauginius ir išgrūdo su marozinės Kauno policijos pagalba. Kaune trumpam apsilankė sovietmetis, jūs pažiūrėkit“, – rašė jis.
Komentuodamas tai, kas vyko, K. Žukauskas teigė, jog „sovietmečio dvoką sustiprino ir atvykęs kovos su vaikais pastiprinimas – Kauno policija“ bei išreiškė viltį, kad ne visi policijos pareigūnai yra tokie, kaip tie, kurie atvyko į šį renginį.
„Stovi penkiese prieš penkis vaikus ir agresyvia intonacija aiškina: Vykdykit mūsų reikalavimus, gerai?!?. Negi Kaune ir policija po Matijošaičio kojomis guli, ir atvykusi į jam priklausantį verslo centrą elgiasi kaip privatūs Žemaitaičio apsauginiai. Vaikams neleido būti visame antrajame pastato aukšte (nors renginio nuomai juk buvo paskirta tik viena salė?), išvijo į pirmą“, – komentavo jis.
„Aš jau senokai nemačiau tokių sovietinių policininkų, tikiuosi, čia tik vienetai tokių likę. Šiems vaikams atsiminimas liks ne Ginti, saugoti, padėti, o Vykdyti nurodymus ir išvaryti“, – rašė K. Žukauskas.
Jis kreipėsi į renginyje dalyvavusius jaunuolius, teigdamas, kad šie pamatė sovietmetį, „ kokį mielai sugrąžintų tokios prorusiškos politinės šiukšlės, kurias matėt šiandien - Žemaitaitis, Celofanas, Skardžius, Adomavičius“.
„Jie bijo jūsų, nes jau dabar esate protingesni už juos, todėl niekada nepalaikysite jų rinkimuose. Kovoti jie gali tik gąsdinimais ir bauginimais – vardins jums baudžiamojo kodekso straipsnius, vilkės fake uniformas, kvies policijas (ne visi policininkai tokie, kaip šįvakar Kaune – neišsigąskit). Bet nieko nepasieks – jie yra politinis puvėsis su ribotu galiojimo laiku“, – teigė jis.
K. Žukauskas ragino juos tęsti tai, ką daro ir toliau demonstruoti drąsą, o savo pilietinę poziciją išreikšti artimiausiuose Seimo rinkimuose.
„Delfi“ dėl antradienio situacijos kreipėsi komentaro į Vaiko teisių apsaugos tarnybą bei Kauno policiją.
Vaiko teisės: vaikui turi būti saugu
Situaciją dėl vaikų dalyvavimo tokiuose renginiuose „Delfi“ pakomentavo Vaiko teisių apsaugos tarnyba:
Už vaiko teisių įgyvendinimą pirmiausia yra atsakingi jo tėvai, būtent jų atsakomybė yra ginti ir atstovauti savo vaiko teises ir interesus.
Tad svarbu, kad tėvai įsitrauktų į vaiko gyvenimą, domėtųsi jo veikla, kur jis eina, kokiuose renginiuose dalyvauja, ar jam ten yra saugu. Svarbu tėvams kalbėtis su vaiku, įsivertinti renginį, jo aktualumą, paros laiką kada vyksta renginys, ar renginys atitinka vaiko amžių ir raidą, ar jis vaikams aktualus, ar tėvams reikėtų dalyvauti kartu, ar vaikas renginyje gali dalyvauti be suaugusiųjų.
Vaiko teisė į saviraiškos, asociacijų ir taikių susirinkimų laisvę yra įtvirtinta tiek tarptautiniuose, tiek Lietuvos teisės aktuose – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme.
Šios teisės taikomos visiems vaikams, atsižvelgiant į jų amžių ir brandą, ir įgyvendinamos vadovaujantis demokratinės visuomenės principais.
Ribojimai šioms teisėms gali būti taikomi, kiek tai yra būtina demokratinėje visuomenėje valstybės ar visuomenės saugumui, viešajai tvarkai, gyventojų sveikatai ar dorovei bei kitų žmonių teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Vaiko teisės ir laisvės realizuojamos tuomet, kai valstybė, tėvai ar kiti vaiko atstovai ir pats vaikas atsakingai įgyvendina jiems tenkančias teises ir atsakomybes. Vaiko tėvams ar kitiems vaiko atstovams tenka pirminė ir prigimtinė atsakomybė užtikrinti vaiko gerovę, saugumą ir jo teisių įgyvendinimą, taip pat priimti sprendimus dėl vaiko dalyvavimo tam tikrose veiklose, atsižvelgiant į jo interesus, amžių, brandą ir saugumą.
Jei tėvai mano, kad renginio organizatoriai pažeidė jų vaiko teises, pirmiausia reikėtų kreiptis į renginio organizatorius.
(be temos)
(be temos)
(be temos)