Specialistų prognozės

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai stebi, kokia situacija yra Neries upėje, ir prognozuoja, kad potvynis gali prasidėti jau kitą savaitę.

"Šią žiemą upės buvo sukaustytos ledo ir nemažai pasnigo, tačiau kiekiai ne itin dideli. Vasario 20 d. duomenimis, didžiausios vandens atsargos sniege yra pietiniuose, pietrytiniuose rajonuose, kitur jos yra artimos normai", – "Kauno dienai" teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.

Ji nurodė, kad kol kas sniegas tirpsta palengva, jo tirpimo greitį galėtų padidinti iškritęs lietus, bet ir jo kiekiai kol kas prognozuojami nedideli.,

"Greitu metu upėmis pajudės ledai, todėl gali susidaryti sangrūdų. Deja, jos yra sunkiai prognozuojamos. Tai ir gali nulemti didesnį potvynį, kadangi ledų sangrūdos neleidžia vandeniui nutekėti upe, tuomet prasideda spartus vandens lygio kilimas. Šiuo metu Neris ties Vilniumi yra užšalusi, ties Jonava – likęs priekrantės ledas. Nemunas užšalęs iki Kauno, ties Kaunu ledo dangos nėra, toliau – ledo danga pasirodo ties Kulautuva ar net kiek anksčiau. Kadangi upės pasidengusios ledo danga, yra labai didelė tikimybė, kad susidarys jų sangrūdos. Kauno miestui potvynio pavojus neturėtų grėsti. Kur krantai lėkštesni, upės gali išsilieti. Kauną nuo anksčiau buvusių dažnų potvynių ties Nemuno ir Neries santaka apsaugo hidroelektrinė", – pasakojo specialistė.

Vis dėlto pasak J.Brastovickytės-Stankevič, yra tikimybė, kad Kauno rajone gali pasikartoti panašus potvynis, koks buvo 2010 m. Ledų sangrūdas, o kartu ir staigų vandens kilimą gali lemti ir staigiai kylanti oro temperatūra, ir virš Neries vykdomos statybos.

"Susidarius ledų sangrūdai ties Radikiais, vanduo gali priartėti prie gyvenamųjų namų. Šiuo metu ties statomu nauju Kleboniškio tiltu yra laužomas ledas, tad sangrūdai susidaryti ties juo tikimybė sumažėja. Tačiau kiek arčiau Radikių yra kelios seklesnės vietos, kur ledas, atradęs daugiau kliūčių, gali sustoti ir susidaryti ledų sankamša. Įvertinus esamas hidrometeorologines sąlygas, potvynio laukiame pirmąją kovo savaitę", – prognozę pateikė vyresnioji specialistė.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Gyventojai rengiasi

Tiek Kauno rajono, tiek miesto gyventojai, įsikūrę prie Neries, su nerimu stebi, kaip šyla orai. Jei oro temperatūra per parą staigiai pakils, išlieka tikimybė, kad prasidės ledonešis.

Pakilęs vanduo gali tekėti į žmonių rūsius, apsemti daiktus, pridaryti žalos. O slenkantis ledas – ir nunešti vertingą turtą, todėl prie Neries gyvenantys Kauno rajono gyventojai jau dabar ruošiasi galimam potvyniui. Vietiniai žmonės pasakojo, kad iš rūsių jau išnešė daiktus, stebi prognozes. Jei oras staigiai šils, iš žemesnių kiemo vietų patrauks ir automobilius ar kitą turtą, kurį vanduo gali sugadinti. Tačiau yra ir tokių, kurie įsitikinę, kad smėlio maišų blokados nuo vandens neapsaugos.

"Ledai yra Neryje, vadinasi, bus potvynis ir ledonešis. Nėra čia ko papildomai ruoštis, daiktus sukeli aukščiau ir lauki. Kas gyvena prie upės, turi susitaikyti, kad turi gražų vaizdą, bet kartais – ir potvynius. Kai prieš dešimtmetį buvo potvynis, nuo mūsų ir prasidėjo, nes čia anksčiau buvo salos. Tai pas mus būna visa ko pradžia, o paskui eina žemiau Kleboniškio, Kauno link", – "Kauno dienai" kalbėjo Salupių gyventojas.

Vyras tikino, kad sustabdyti ledonešį nelabai yra galimybių, juk, pasak pašnekovo, visoje upėje nepristatysi dambų, kurios neleistų ledo lytims lipti iš upės. Tiesa, Kauno rajono gyventojas prisiminė, kad vienais metais Neryje ties Kaunu buvo pilamos durpės, jos esą sudarė geresnį pralaidumą ir dėl to žemupyje nesiformavo ledų sangrūdos.

Įvertinus esamas hidrometeorologines sąlygas, potvynio laukiame pirmąją kovo savaitę.

"Be to, kartais stebina aplinkosaugininkų elgesys. Atrodo, kad svarbiau kelios žuvys, dėl to neleidžia nieko daryti. Ir 2010-aisiais buvo, kad ugniagesiai ant ledo budėjo, laukė, kol jiems aplinkosauga leis ledus sprogdinti. Kelias dienas laukė, paskui ledai patys pajudėjo", – prisiminė vietos gyventojas.

Ilgametės patirties įžvalgos

Už Kauno miesto civilinę saugą ir ekstremalių situacijų valdymą ilgus metus buvo atsakingas Gediminas Jankus. Buvęs saugos specialistas sutiko su "Kauno diena" pasidalyti įžvalgomis, ar tikrai Kaunui ir rajonui gresia dar vienas potvynis.

"Esant potvynio tikimybei, pavojingiausios vietos išlieka ties Kleboniškiu ir kitoje upės pusėje esančiais Radikiais. Šiose vietose dažniausiai susidarydavo ledų sangrūdos, nes yra tam tikros seklumos ir salelės, į kurias ledai atsiremdavo. Nemanau, kad pasikartos 2010-ųjų istorija, nes šią žiemą šalčiai tęsėsi gana trumpai. Jei atšils palaipsniui, ledai pajudės ir juos tiesiog nuneš srovė. Bet pasiruošimas vis tiek yra būtinas, nes viskas visada priklauso nuo oro sąlygų ir vandens kilimo lygio", – dienraščiui komentavo G.Jankus.

Jis ir pats gyvena Kleboniškyje, tad iš arti gali stebėti, ar yra pavojus, ar ne. G.Jankus pastebėjo, kad seniau ties krantu būdavo daug užliejamų pievų, tačiau jau keletą metų šios vietos yra privati nuosavybė. Tad nors dar statybos nevyksta, teritorijos sparčiai tvarkomos, vežamas gruntas, keliami sklypai. Tai, pasak G.Jankaus, taip pat prisidės prie to, kad vanduo neturėtų taip baisiai apsemti gyventojų, kaip buvo prieš dešimtmetį.

"Manau, kad tiek miesto, tiek rajono savivaldybės jau numatė veiksmus, nors dar jokių įspėjimų ir negavome. Bet tikrai gyventojai bus informuoti, jei kils pavojus, kad pasirūpintų savo turto saugumu. Tačiau kol kas nematau, kad būtų didelis pavojus", – sakė buvęs Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas.

Laužomas ledas

Tačiau, be gyventojų minėtų natūralių salų Neryje, už kurių kliūdavo ledo lytys, šiemet yra viena vieta, kurioje gali susidaryti ledų sangrūdos. A1 kelyje statomas naujas tiltas, todėl dėl statybos darbų šioje vietoje Neries vaga susiaurinta beveik trečdaliu.

"Tikrai gali būti, kad atramos bus papildomas kliuvinys išplaukiantiems ledams. Dar viena pavojinga vieta yra ties Vilijampole, kur Neris daro posūkį, tačiau ten statant naujus namus buvo įrengtos betoninės dambos, kurios neleidžia ledams lipti ant namų. Jeigu kažkas tokio numatyta ir ties tiltu, tada viskas turėtų būti gerai, tačiau kitu atveju tikrai ten ledas gali strigti", – įžvalgomis pasidalijo G.Jankus.

Šiemet Neris užšalo, todėl baiminamasi ledų sangrūdos ir potvynio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Naująjį tiltą per Nerį stato bendrovė "Kauno tiltai". Jos atstovai dienraščiui teigė, kad dedamos visos pastangos, kad ties tiltu nesusidarytų ledų sangrūdų. Todėl jau dabar šioje vietoje ledą laužo žemsiurbė.

"Atšilus orams, suintensyvėjus ledo tirpsmui Neries upėje, bendrovė "Kauno tiltai" aktyviai tęsia anksčiau pradėtus prevencinius darbus. Nuolat stebima situacija naujojo tilto statybvietės objekte įrengtomis kameromis. Reguliariai keliame bepilotę skraidyklę, kuri, sklęsdama virš upės vagos, siunčia vaizdinę informaciją, pastaroji analizuojama ir priimami sprendimai.

Viena priemonių, kuria siekiame užkardyti galimas ledų sangrūdas, yra daugiafunkcės žemkasės laužomi ledai pakrantėje. Pasitelkiame laivą "Watermaster Classic IV" su ekskavatoriaus strėle, siekiančia iki 7 m ilgio. Jeigu prasidėtų ledų sangrūdos, kaip ir nutarta Kauno rajono ekstremalių situacijų valdymo posėdyje, nedelsiant informuotume tarnybas ir, pagal galimybes, dirbtume su mūsų technika", – nurodė "Kauno tiltų" atstovai.

Įrengs stebėjimo stoteles

Rūpindamasi gyventojų ir jų turto saugumu Kauno rajono savivaldybė paruošė informacinius lankstinukus-atmintines "Kaip pasiruošti galimam pavasario potvyniui?", kuriuos šią savaitę išdalys žmonėms.

Lankstinukų sulauks Lapių, Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijų gyventojai, nes šios teritorijos patenka į rizikos zonas, kurias gali užlieti. Seniūnai pasibels ir į žemiau Kauno įsikūrusių gyvenviečių gyventojų duris, nes vanduo gali kilti ir ties Šilelio kaimu, Kačergine bei Kulautuva. Atmintinėse gyventojai ras patarimų, kaip pasiruošti galimam potvyniui, kaip elgtis jo metu ar jam pasibaigus.

Kauno rajono savivaldybės atstovai teigė, kad ties Radikiais artimiausiu metu planuojama įrengti dar vieną stebėjimo stotelę, kuri leis matuoti, kaip kyla vanduo. Pasak rajono savivaldybės atstovų, čia jau veikia garsinė sistema, įspėjanti gyventojus apie kylantį vandenį.

Be to, prie gyvenviečių, kurios įsikūrusios ties Nerimi, ruošiamasi įrengti specialias švieslentes, kuriose būtų skelbiama informacija apie potvynį, vandens kilimą ir kontaktai, kuriais žmonės galėtų kreiptis pagalbos.

Didesnės permainos ties Radikiais dar tik planuojamos. Kaip skelbė ELTA, po ilgų ginčų apsispręsta dėl apsauginio pylimo ties Radikių kaimu statybos. Pernai gruodį Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį: Radikiuose apsauginio pylimo statyba prasidės dar šiais metais. Jis turėtų apsaugoti nuo potvynių ir žemiau kaimo esančias pakrantės sodybas. Tačiau kol kas vyksta tik projektavimo procedūros, o nerimą kelianti situacija dėl galimo potvynio jau klostosi.

2010-aisiais užklupęs potvynis

2010-ųjų potvynis, apie kurį kalbėjo pašnekovai, ne juokais buvo išgąsdinęs Kauno rajono gyventojus. Tąkart net teko skelbti ekstremalią padėtį.

"Kauno diena" primena, kad tąkart dėl tirpstančio sniego ir stipraus lietaus smarkiai pakilo Neries vandens lygis ties Kaunu. Labiausiai nukentėjo Radikių, Salių ir Kleboniškio gyventojai. Dalis jų naktį buvo evakuoti ir turėjo palikti savo gyvenamąją vietą.

"Nubėgęs į rūsį pamačiau, kad didelė vandens banga išdaužė rūsio langą ir akimirksniu užsėmė visą rūsį. Per 5 min. vanduo užliejo pirmą aukštą. Visą šeimą skubiai perkėliau į antrą namo aukštą ir paskambinome gelbėtojams", – apie lemtingą naktį tąkart pasakojo vietos gyventojas, keturių vaikų tėvas. Netrukus atvykę gelbėtojai iki namo turėjo plaukti valtimis. Šeimos narius gelbėtojai iškėlė pro antro aukšto langus.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Kitas Radikių gyventojas anuomet dienraščiui pasakojo vos spėjęs išgelbėti paauglį sūnų, miegojusį rūsyje. Tėvas baiminosi, kad didžiule jėga į patalpą besiveržęs vanduo galėjo smarkiai prispausti sūnų prie sienos ir sužaloti.

Dar kiti gyventojai po staigiai pakilusiu vandeniu palaidojo savo automobilius, kitą per gyvenimą sukauptą turtą. Potvynis tąkart kaip reikiant pridarė žalos, todėl palei Nerį gyvenantys žmonės ir dabar su nerimu laukia, ar nepasikartos 2010-ųjų stichinė nelaimė.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.