Pereiti į pagrindinį turinį

Probleminio vaiko dilema: atsikratyti ar padėti?

2020-03-30 02:00

Nesutramdomas pirmokas klasėje daugeliui tampa rakštimi, o rasti išeitį sunku. Tad nenuostabu, kad dažniausiai ieškoma lengviausio kelio – kaip padaryti, kad tokio vaiko klasėje neliktų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Vienas prieš visus

"Jis vaikšto po klasę, neatsiklausęs ima kitų daiktus, skriaudžia kitus vaikus, vadina juos necenzūriniais žodžiais, muša. Mokytoja sakė, kad nėra nė vieno jo nepaliesto vaiko", – pasakoja viena mama.

"Be jokios priežasties prieina ir trenkia. Dukra negali prieiti prie mokytojos stalo, nes pirmame suole sėdi jis ir, kai dukra prieina, spiria ir liepia dingti iš čia. Pasiėmęs žirkles rodė visai klasei, kaip nukirpti jai kaklą", – priduria kita.

"Baidykle vadina, siuntinėja. Realiai nevaldomas, jis kasdien darosi agresyvesnis. Buvo pyragų diena, jis iš mokytojos stalčiaus išsitraukė peilį ir mojavo kitiems prieš veidus", – emocijas lieja dar vienas tėvas.

"Tiesiog priėjo ir pradėjo mušti. Atslinko tarp suolų grindimis, priėjo, pašnekėjo su kita mergaite, o po to puolė prie mano sūnaus ir ėmė mušti. Neįmanoma jo suvaldyti. Jis, ką nori, tą daro", – piktinosi dar viena mama.

Taip situaciją pirmoje pradinėje klasėje apibūdina vienos prestižinės Kauno mokyklos tėvai. Jie neslepia, kad dar priešmokyklinėje klasėje pastebėjo, jog vienas berniukas kelia rūpesčių.

Tačiau tėvai tikėjo, kad viskas susitvarkys ir mokyklos administracija žinos, ką daryti. Juk ne pirmas ir ne vienintelis toks atvejis, kai mokyklą pradėjusio lankyti vaiko elgesys kinta, pastebimi iki tol tėvams neužkliuvę veiksmai.

Kai kuriose mokyklose netgi akcentuojama, kad pirmaisiais metais dalis dėmesio mokykloje skiriama ugdymui, o dalis – elgesio taisyklėms, įpročiams formuotis.

"Apmaudu. Rinkau vaikui gerą vardą turinčią mokyklą, tačiau išeina, kad klasėje pamokos nevyksta, vienas kažkas vaikšto, trukdo. Ne visi vaikai sugeba atsiriboti", – piktinosi viena mama.

Vis dėlto pastaroji rūpestį kelianti situacija yra jautresnė – pirmokas yra ne biologinis šeimos vaikas, o globojamas. "Gal jis tikrai patyręs sudėtingų dalykų gyvenime ir nežino, kad kažką pasiekti galima nenaudojant smurto ir netinkamo elgesio", – švelnesni pamąstymai prasprūdo iš berniuko bendraklasių tėvų.

Nevieša pozicija

Kiekvienas tėvas nori savo vaikui saugios ir geros aplinkos, kiekvienas mokytojas – gerų vaikų savo klasėje, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiai, kiekviena mokykla – supratingos ir padedančios bendruomenės. Kitokie vaikai, panašiai kaip šiuo minimu atveju, tampa kliūtimi idealiam paveikslui. Dėl to blogai visiems.

"Vaikų teisių specialistės mums paaiškino, kad jis vargšas, jo sunki vaikystė, jis įvaikintas ir reikia jo gailėti. Tai, jeigu jis vargšas, jam viską galima daryti? O ką gali mano vaikas? Nieko. Mano vaiką gali mušti, o jis turi leistis? Ką mokykla gali padaryti, kad mano vaikui būtų geriau?" – pagrįstą nepasitenkinimą išsakė mergaitės, kuriai dažniau nei kitiems klasės vaikams tenka patirti nepageidaujamą berniuko dėmesį, mama.

Vaikų teisių specialistės mums paaiškino, kad jis vargšas, jo sunki vaikystė, jis įvaikintas ir reikia jo gailėti.

"Ta mergaitė tokia pati kaip mano berniukas, todėl taip ir vyksta", – visai nenustebo dėmesio centre atsidūrusi pirmoko globėja. Moteris svarsto padariusi didelę klaidą, kad atvirai pasisakė nesanti biologinė berniuko mama. Moteris neabejoja, kad jei ne globėjos statusas, tokio dėmesio nebūtų.

"Mokykla nori, kad perkelčiau vaiką į kitą įstaigą, kurioje mokosi vaikai, turintys negalią. Tačiau net ir Psichologinės pedagoginės tarnybos išvadose nėra tokių rekomendacijų. Jis yra sveikas vaikas, namuose aš neturiu jokių rūpesčių. Mes keliaujame ir jis kelias valandas gali išsėdėti ramiai. Buvome pas psichologę. Jis visą laiką elgėsi normaliai ir rekomendacijos buvo mokyklai, o ne jam.

Kiekvienoje klasėje yra probleminių vaikų. Tik kiti tėvai nusileidžia ir keičia mokyklas. Ne mes turėtume pereiti į kitą mokyklą, jei mokytojai nepakanka kompetencijos dirbti su tokiu vaiku. Mes išeisime, ateis kitas panašus ir jie vėl spaus greičiau palikti mokyklą", – pastebėjo dėmesio centre atsidūrusio pirmoko globėja.

Ji spėja, kad greičiausiai su tėvų pagalba mokykla siekia atsikratyti jos berniuku. Ankstyvosios vaikystės žaizdos, greičiausiai tokiu kitiems sunkiai suprantamu, nepriimtinu būdu pasireiškia mokykloje.  Menka savivertė, baimė būti paliktam, nes per savo tik prasidedantį gyvenimą septynmetis neteko tėvų. Be to, buvo keli globėjai, kurie persigalvojo ir atsisakė jo.

"Ar kas nors pagalvojo, ką jaučia tas berniukas, kai, baramas už ištepliotą palangę, palyginamas su kiaule, o jį ropojantį keturiomis apibūdina kaip šuniuką? Ar isteriškai į nesėkmę gražiai parašyti raidę reaguojantis vaikas yra blogas?" – retorinius klausimus bėrė globėja.

Vytauto Petriko nuotr.

Rūpinasi, bet neišeina

Ir dar. Į "Kauno dieną" kreipęsi tėvai nurodo, kad globėja nebendradarbiauja. Tačiau neslepia, kad per bendrą vaikų mokymosi laiką buvo dar tik keli susirinkimai ir toli gražu ne visuose susirinkimuose pagrindine tema tapo berniuko padaužiuko linčiavimas. Tik leitmotyvas nesikeičia ir mokyklos administracijos lūpomis – globėja nebendradarbiauja.

"Viską darome, bet globėja neina su mumis į kontaktą. Iš savo pusės mes stengiamės viską daryti, kad apsaugotume kitus vaikus. Atskirai su tuo vaikučiu dirba specialistai. Kviesimės tėvelius, Vaiko teisių apsaugos specialistus, Vaikų gerovės centro "Pastogė" atstovus į bendrą susirinkimą. Pamažu einame į priekį, bet visa, ką mes siūlome, globėjai netinka. Manyčiau, kad vaiką turi globoti ne vienas žmogus, o du. Mes savo vaikus auginame šeimoje, yra ir mama, ir tėtis. Savas vaikas yra savas vaikas, o globojamam, manyčiau, reikalinga ypatinga priežiūra.

Su tuo vaiku dirba psichologas, socialinis darbuotojas, logopedė. Jis lanko socialinių įgūdžių grupę, dailės terapijos grupę, dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose. Mažose grupėse vaikas elgiasi gerai. Bet būna, kad jis pabėga. Tikimės ir kitų tėvų pagalbos bei supratimo. Iš mūsų pusės, kas įmanoma, tai ir stengiamės taikyti", – tokią mokyklos poziciją ir rūpestį pirmoku išsakė direktorė.

Mokyklos vadovė, kalbėdama su "Kauno diena", teigė, kad berniukas gerai jaučiasi ir susikaupia mažoje vaikų grupėje. O štai klasėje yra 27 vaikai – visi paklusnūs ir sąmoningi pirmokiukai, todėl jis, netelpantis į standartinius rėmus, kelia rūpesčių.

Vieša paslaptis, kad socialinių pedagogų, psichologų pagalbos šaukiamasi klasėje esant kažkokiam nesklandumui. Jei po trijų susitikimų su šiais specialistais situacija negerėja – kviečiama gerovės komisija. Tačiau turintys vaikų gali paklausti patys savęs: "Ką reiškia žinia apie gerovės komisiją?" Tai reiškia, kad kažkas stipriai prisidirbo ir yra rimta bėda.

Kai vaikai triukšmauja klasėje, kuo mokytojas grasina? Dažniausiai, nesirinkdamas mandagių formų, jis aiškiai išdėsto, kad jei moksleivis neapsiramins, mokytojas kvies socialinę pedagogę. Vėliau vaikai patyliukais šnibždasi, kad tą ar aną kvietė net į gerovės komisiją. Vaikai į tai žiūri kaip į bausmę.

Ar tikrai mokyklose dirbantys socialiniai pedagogai, psichologai, veikianti gerovės komisija yra bausmė? Teoriškai tai turėjo tapti pagalba. Ir dažnai pagalba ne tik mokiniui, jo tėvams, bet ir mokytojui. Juk teoriškai ir mokytojui turėtų rūpėti rasti kontaktą su vaiku.

Turėtume ne atstumti su problemomis susiduriantį suaugusįjį ar vaiką, bet priimti ir padėti jam integruotis į socialinę aplinką, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ar socialinės padėties.

Atstumti negalima

Vaikų gerovės centro "Pastogė" atstovai, esant šiai situacijai, minimus pagrindinius veikėjus – berniuką ir globėją – žino geriausiai. Jie matė berniuko praeitį, rūpinosi dabartimi, tiki ateitimi. Pernai rugsėjį centro atstovai dalyvavo susitikimuose. Ugdymo įstaigai buvo suteiktos rekomendacijos, kuriomis vadovaujantis vaiko adaptacija mokykloje būtų sklandesnė, siūlyta organizuoti tėvų susirinkimą, kuriame dalyvautų centro atstovai.

Berniuką auginanti šeima su centru bendradarbiauja, atsižvelgia į specialistų rekomendacijas, įvardija kylančius sunkumus, džiaugiasi teigiamais pokyčiais. "Pastogės" darbuotojai pažymi, kad sunkumai ir problemos kyla tik ugdymo įstaigoje.

"Žvelgiant į visą šią situaciją akivaizdu, kad jūsų minima ugdymo įstaiga susidūrusi su iššūkiu ir iki šios dienos nėra išnaudojusi visų Švietimo įstatyme numatytų pagalbos būdų", – pastebi "Pastogės" atstovai.

Pasak specialistų, vienintelis daugumos socialinių problemų sprendimas – integracija ir švietimas. Ne atstūmimas, priešprieša, apatija, bet priėjimas, bendravimas, įtraukimas. Tiek biologinės, tiek globėjų ar įtėvių šeimos susiduria su įvairiais iššūkiais auklėdamos ir ugdydamos vaikus.

"Turėtume ne atstumti su problemomis susiduriantį suaugusįjį ar vaiką, bet priimti ir padėti jam integruotis į socialinę aplinką, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ar socialinės padėties. Tikėtina, kad priimtas ir neatstumiamas vaikas bei jį auginanti šeima, matydami ir jausdami mūsų visų palaikymą, įveiks visus kylančius sunkumus", –  viliasi "Pastogės" darbuotojai.

Kiekvienas vaikas yra unikalus. Specialistai pabrėžė pareigas, kurias turėtų užtikrinti mokykla: "Tai kiekvieno vaiko poreikius atitinkantis ugdymo ir švietimo pagalbos procesas. Taip pat ugdymo įstaigos pareiga yra užtikrinti ir vaikų saugumą jiems būnant mokykloje."

Raginimai susirūpinti

Ši reali situacija paremta realių pašnekovų pasakojimu, neatskleidžiant duomenų dėl vaiko gerovės, yra rimtas signalas laiku veikti, o ne laukti kai situacija ims slysti iš kontrolės. Spręsti šią problemą buvo pasitelkta ir Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba (KPPT). Pirmiausia iš jos globėja mokyklai turėjo pristatyti pažymą apie vaiko intelektinę būklę.

Specialistų išvados buvo palankios berniukui – jokių intelekto sutrikimų nenustatyta. Vaikas gali mokytis bendrojo ugdymo mokykloje, tačiau rekomendacija – mažesnė klasė. KPPT kartu su "Pastogės" specialistais buvo parengę planą, padėsiantį pakeisti berniuko elgesį. Buvo sutarta – kas ir ką turi daryti bei kaip elgtis, jei situacija blogėja. Tačiau į tarnybą mokyklos administracija nesikreipė. Tik po pirmokų klasės tėvų kreipimosi į įvairias instancijas vėl prisiminta KPPT.

Tarnybai teko vertinti 3 tūkst. vaikų intelektą ir elgesį. Kai kurie ateina pakartotinai vertinti ir dažniausiai jau iš kitos mokyklos, nei mokėsi prieš tai. Visi supranta, kas nutiko.

Specialistai tiki, kad, radus kontaktą, galima tikėtis elgesio pokyčių, tačiau greičiausi niekas nėra to išbandęs šiuo konkrečiu atveju, kad tas berniukas nuolat turėtų žmogų, kuris jam padėtų reguliuoti jo elgesį.

Specialistai ragina susirūpinti mokyklas. Jau dabar kalbama, kad vis daugiau vaikų gimsta turėdami autizmo požymių. Šioje ir kitose mokyklose gali atsirasti vaikų, turinčių ir kitokių bėdų. Tam reikia pasirengti. Turėtų būti labai aiškus ir visiems žinomas algoritmas, ką ir kaip daryti pastebėjus kitokį vaiką.

"Geras mokytojas tiki ne geriausiais, bet tais, kuriais netiki niekas", –  socialiniuose tinkluose rašė kunigas, prisistatantis Beno Lyrio slapyvardžiu.


Komentaras

Raimunda Žiulytė

Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė

Mums reikia patiems pasimokyti tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Net ir tarnyba turėtų būti didesnė tokiam miestui kaip Kaunas. Reikia mokytis, kaip spręsti sudėtingus atvejus. "Pastogė", mes, globėja ir mokykla. Situacija tokia, kad turime mokytis, nes daugėja vaikų, turinčių  autizmo bruožų ir kt. Reikia turėti ir nusiraminimo kambarį, organizuoti išvykas. Privalome tai daryti, nes kitaip bus labai blogai.

Mokykla, kuri neturėjo patirties koreguoti vaiko elgesį, nežino, ką daryti, ir norėtų pervesti vaiką į kitą įstaigą. O kodėl nenorėti, nes iš tikrųjų trukdo, nors neturi jokių intelektinių indikacijų trukdyti. Čia, tarnyboje, jis buvo angeliukas ir jei ne mokyklos charakteristika, nepagalvotum, kad tas vaikas ką nors blogo gali daryti.

Jis sveikas, tik psichologiškai sužalotas, traumuotas ir labai lengvai išprovokuojamas. Jis nesaugus, nėra tikras, ar jį įsivaikins. Jis nuolat sulaukia neigiamus atsiliepimus iš mokyklos, jį nuolat aptarinėja, o jis turi aiškintis.

Kai pasiimi vaiką kaip žvėriuką, pradžia niekam nebūna lengva. Tačiau globėja teigia, kad susitvarkė. Pagal tai, ką girdėjau, turėtų būti labai sunku, nes vaikui reikia ilgalaikės pagalbos. Tokios traumos, kaip tėvų netekimas, gydomos labai ilgai. Tokiais atvejai neužtenka mokyklos psichologo ar net tarnybos psichologo – tai ilgalaikis psichoterapeuto darbas.

Yra problema su visais vaikais, kurie dar laukia globos, įvaikinimo, kurie gyvena namukuose ir yra sulaikomi, o mes tik siunčiame dokumentus į teismus, nes jie nusikalsta.

Elgesys sudėtingas ir jį taisant reikia didelės meilės ir didelės kantrybės. Didelė klasė ir pavargusi mokytoja – ne visai ta vieta, kurioje tvarkomas traumuoto vaiko elgesys.

Mokykla per pasyviai elgėsi bendradarbiaudama su klasės tėvais. Metus nesiėmė kažkokių veiksmų, nebandė ieškoti to, kas padėtų pasitaisyti, koreguoti elgesį.

Švietimo ministerija, pateikdama rekomendaciją vaikams, turintiems specialiųjų elgesio poreikių, skirti ugdymą bendrojo lavinimo mokyklose, papildomų lėšų tam neskyrė. Šio vaiko atveju mokytojo padėjėjo reikėjo jau nuo priešmokyklinės klasės kokiems trejiems metams, nors pagal indikacijas mokytojo padėjėjas jam nepriklauso.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų