Suvedė muzika

Devyniolika metų Kauno valstybiniame muzikiniame teatre dirbanti solistė yra vilnietė. Moteris bandė gyventi Kaune, tačiau prisitaikyti kitame mieste nebuvo taip paprasta.

"Kaunas visai kitoks miestas, nei, pavyzdžiui, Vilnius. Kartais, atrodo, laikas čia sustojęs, net yra pranašumas – tai labai padeda susikaupti, o nuolat būnant su muzika susikaupimo labai reikia. Aš visiems sakau, kad dirbu gražiausiame Kauno pastate, kurio išskirtinumas išryškėja vakaro šviesose. Ir aura Kauno muzikiniame teatre tiesiog puiki."

R.Tallat-Kelpšaitė atsidavusi ne tik scenai, bet ir pedagogikai –  ji jau ilgus metus vaikus dainavimo moko Vilniaus Balio Dvariono 10-metėje muzikos mokykloje, be kurios savo gyvenimo neįsivaizduoja. Pedagogės duonos ji pirmą kartą paragavo dar dirbdama Muzikos akademijoje.

Charizmatiška solistė sako, kad, kartą užsikrėtus dainavimo bacila, sunku nuo to atsitraukti, o sunkumų žengiant muzikos keliu tenka išgyventi kiekvienam. Gal todėl jos vyras Gytis puikiai supranta žmonos pasirinkimą – juk pats yra pianistas ir žino, koks muziko gyvenimas.

Pora susipažino dar vaikystėje, kai mokėsi antroje M.K.Čiurlionio menų mokyklos klasėje. Vėliau abu žengė į Muzikos akademiją, tik G.Cinauską patraukė fortepijonas, kamerinė muzika, o R.Tallat-Kelpšaitę – dainavimas ir chorvedyba. Tačiau dėmesį vienas į kitą atkreipė abu toliau tobulindamiesi Austrijoje.

Aš visiems sakau, kad dirbu gražiausiame Kauno pastate, kurio išskirtinumas išryškėja vakaro šviesose.

"Mano dėstytoja Lilija Šukytė labai rūpinosi, kad lietuvaitės per daug nesižavėtų austrais, tad man ir sakė: pažiūrėk – katalikas, lietuvis ir dar pianistas. Ir iš tiesų Gytis visada buvo labai ryški asmenybė, o to, kad šalia manęs – toks puikus pianistas, daug kas man pavydi ir šiandien. Mes jau 22 sezonus kartu", – kaip ir scenos, taip ir gyvenimo sezonus šypsodamasi skaičiuoja solistė.

"Turiu totoriškų šaknų – dar Vytauto Didžiojo laikais totoriai buvo atvežti kaip jo apsaugininkai, nes anais laikais jais labai pasitikėjo. Tada iš kilmingųjų totorių buvo sudaryta santuoka ir iki šiol neaišku, ar vyras turėjo Tallat pavardę, ar moteris. Galiausiai buvo sudaryta santuoka su lietuviu Kelpša ir taip sujungta pavardė Tallat-Kelpša, o ši pavardė gyvuoja jau 500 metų", – apie savo unikalią pavardę ir šaknis pasakoja R.Tallat-Kelpšaitė.

Tėvų pėdomis

Meno pasaulio pora augina du sūnus – šešiolikmetį Dominyką ir dvylikametį Paulių. Abu berniukai, kaip ir tėvai, neįsivaizduoja savo gyvenimo be meno. Vyresnėlis taip pat jaučia glaudų ryšį su muzika – su saksofonu pažintį užmezgė ir septynerius metus groti šiuo instrumentu mokėsi Vilniaus Balio Dvariono 10-metėje muzikos mokykloje, kurioje šiandien skambinti gitara mokosi ir jaunėlis.

Muzika Dominykui svarbi, tačiau mama išduoda, kad šiuo metu vaikinas labiau pasinėrė į dailę, kurios mokosi M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Paulius taip pat lanko šią menų mokyklą – tik ne dailės, o fortepijono ir dainavimo pamokas.

"Sūnūs labai skirtingi. Paulius drąsus, nebijo scenos, yra atlikėjas ir gali puikiai atkartoti įvairias melodijas, yra save išbandęs ir vaidyboje, o Dominykas sako, kad tik mazochistai gali atsiduoti scenai. Jis dabar domisi landšafto dizainu, skulptūra, kitais menais. Kiekvienas laisvas pasirinkti pats", – apie berniukus pasakoja mama.

Kitas svarbus šeimos narys – auksaspalvis retriveris Leo, aplink kurį visada buriasi berniukai ir visa šeima. "Jis – mūsų gražuolis, puikių proporcijų, galėtų dalyvauti parodose, bet iš tos mūsų meilės pasidarė kiek per stambus", – šypsosi moteris.

Antroji šeima

Prieš sukurdama šeimą, R.Tallat-Kelpšaitė aštuonerius metus gyveno  Austrijoje, ten apsigynė magistro laipsnį. Solistė sako, kad galiausiai grįžus į tėvynę nebuvo lengva prisitaikyti – čia gyvenimas buvo pasikeitęs.

"Tais laikais daug kas tobulinti įgūdžių keliavo į Austriją, nes Lietuvoje trūko profesionalių žinių. Tačiau prisitaikyti svetimoje šalyje nėra paprasta, pavyzdžiui, aš ten ištvėriau ilgiau nei vyras. Grįžus reikėjo išmokti gyventi iš naujo", – atvirauja ji.

Austrijoje solistę lydėjo sėkmė, ir kaip pati sako, buvo išlepinta didelių vaidmenų, tačiau noras dainuoti savo šalyje buvo stipresnis. "Kai grįžau į Lietuvą, čia vienintelė man vis dar pažįstama ir nepasikeitusi aplinka buvo Kauno muzikiniame teatre. Čia visada jaučiau vyresnių globą, paramą, klausiausi patarimų. Kai čia atėjau, visos kartos dar dirbo kartu – niekur kitur to jau nebuvo. Vyresni buvo tarsi vaikščiojančios teatro enciklopedijos", – prisiminimais dalinasi R.Tallat-Kelpšaitė.

Per beveik du dešimtmečius scenoje Kauno muzikiniame teatre R.Tallat-Kelpšaitė sukūrė daugybę vaidmenų. Dar gyvenant Austrijoje jai teko vaidinti Johano Strausso operetėje "Šikšnosparnis" ir ši operetė tapo viena jos mėgstamiausių – solistė ir dabar būtent šioje operetėje Kaune atlieka kelis dešimtmečius brandintą Rozalindos vaidmenį.

Vaidina ir vaikų spektakliuose, pavyzdžiui, "Nykštukas Nosis", kuriame solistei specialiai buvo parašytas raganos vaidmuo, turi patirties miuzikluose, šokio spektakliuose, o ir populiariojoje scenoje R.Tallat-Kelpšaitė yra palikusi ryškų pėdsaką.

"Jau septynioliktą sezoną skaičiuoja mūsų – "Trijų panterų" –  kolektyvas. Tai neįkainuojama patirtis, o ir visos "panteros" esame artimos draugės, dalijamės panašia patirtimi ir gyvenimais. Apskritai teatras ir scena tapo šeima, gyvenimo dalimi, geriausiais draugais. Net sūnų krikštatėviai – Kauno muzikinio teatro kolegos. Gerai, kad turiu tokį puikų vyrą, kuris mane supranta, palaiko, kai reikia, sūnus išleidžia į mokslus, užsiėmimus ir dar nuostabiai valgyti pagamina", – atvirauja scenos moteris.

Solistė pripažįsta, kad scenoje konkurencija yra neišvengiama, nes kiekvienas profesionaliai muzikai atsidavęs ir daug metų mokslams bei tobulėjimui šioje srityje paskyręs žmogus nori atrasti savo vietą scenoje. "Niekas nenori jaustis nereikalingas. Konkuruoja ne tik moterys su moterimis ar vyrai su vyrais dėl konkretaus vaidmens. Konkuruojama ir dėl publikos pripažinimo. Tačiau visada maniau, kad svarbiausia mokėti atsiriboti nuo šios įtampos ir darbe, ir namuose palaikyti santarvę bei žmogiškuosius santykius", – įsitikinusi R.Tallat-Kelpšaitė.

Pasikeitę prioritetai

Kalbėdama apie gyvenimą scenoje, solistė prisimena vyrą ir priduria, kad ji kartu su sutuoktiniu G.Cinausku yra unikali pora, kurią sieja ne tik šeima, bet ir darbas.

"Mes – duetas ne tik namuose, bet ir scenoje. Apskritai jis tikras profesionalas, aš labai pasitikiu jo muzikiniu skoniu, kokių  perliukų jis atranda mano balsui. Kartu jis yra ir didžiausias mano kritikas – kartais net bijau jo komentarų po spektaklių, tačiau žinau: kritikuodamas jis nori tik gero", – juokiasi solistė.

Ji sako, kad nors namuose gyvena vieni muzikai, čia klasikinė muzika skamba retai, nes namų aplinkoje norisi atsiriboti nuo darbo.

"Automobilyje dažniausiai klausausi "Chicago" grupės. Su berniukais turime tradiciją vasarą važiuoti prie jūros. Ne į Palangą, ne į Neringą, bet tiesiog į kaimą prie jūros. Mes daug vaikštome, kalbamės, bendraujame. Bet kada išgirdę "Chicago" jie sako: mama, mums iškart kelionė prie jūros priešais akis iškyla", – sako džiazroko laisvalaikiu klausanti ir taip atsipalaiduojanti R.Tallat-Kelpšaitė.

Solistė žavisi ir sakraline muzika, mėgsta giedoti šv.Mišiose – taip jaučiasi arčiau Dievo. "Tai mano ritualas", – sako ji.

R.Tallat-Kelpšaitė mano, kad svarbiausia vertybė yra laikas šeimoje, bendravimas, ruošimasis šventėms, santykis su tėvais, su vaikais. "Anksčiau galbūt būčiau pasakiusi, kad karjera – svarbiausia. Dabar taip tikrai negalvoju. Gyvenime svarbiausia šeima", – neabejoja dviejų berniukų mama.

"Vaikus auginant svarbiausia intuicija, o ne knygelės, pagal kurių raides patys tėvai negyvena. Augindami vaikus padarome klaidų, bet juk ne iš blogos valios. Mes patys gyvendami mokomės, o kiek išmokstame iš savo vaikų! Labai džiaugiuosi, kad jie nori su mumis kartu leisti laiką", – paprasta, bet tikrąja gyvenimo laime dalijasi R.Tallat-Kelpšaitė.