Siekis transeuropinę greitojo geležinkelio vėžę pakreipti ne per Kauną, o per sostinę, išgąsdino estus – Estijos ekonomikos ministerija pareiškė, kad tokie reikalavimai gali sužlugdyti milijardinį projektą. Lietuvos susisiekimo ministras gąsdina, kad jis gali žlugti be Vilniaus.

Nepagrįsti Vilniaus užmojai?

"Estija visada pritarė projektui, pagal kurį Vilnius turėtų būti sujungtas su "Rail Baltica" per Kauną. Ir Estija, ir Latvija iki šiol teigė, kad svarbiausia ir paprasčiausia bus tiesti magistralę per Kauną, su kuria atskirai bus sujungtas ir Vilnius", – BNS teigė ministerijos patarėjas Rasmusas Ruuda. Estijos ekonomikos ministerija išreiškė nuogąstavimus, kad, prijungus Vilnių prie europinio geležinkelio "Rail Baltica", kils grėsmė 3 mlrd. eurų (10,3 mlrd. litų) dydžio investicijai.

Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius prabilo apie tai, kad projekto įgyvendinimas gali žlugti, jeigu kuri nors šalis nepritars Vilniaus įtraukimui į europinį maršrutą. Ministras naujienų agentūrai BNS pareiškė, kad Lietuva, Latvija ir Estija jau yra pasirašiusios politinę deklaraciją, kurioje Vilnius įvardytas kaip trasos dalis, todėl daugiau politiškai to svarstyti, jo manymu, nebereikėtų. Anot R.Sinkevičiaus, Susisiekimo ministerija laikosi pozicijos, kad Vilnius turi būti prijungtas prie europinės vėžės.

"Dabar yra Susisiekimo ministerijos užsakyta studija, kiek kainuotų dar papildomai nutiesti atšaką į Vilnių. Aš manau, kad europinės vėžės atšaka į Vilnių turi būti nutiesta", – LRT radijui sakė A.Butkevičius. Premjeras tarp trijų Baltijos valstybių vykstančius ginčus dėl to vadina technine diskusija.

Atrodo, kad Vyriausybės vadovas tik bando nukreipti kalbą. Estams nekliūva geležinkelio atšaka iš Kauno į sostinę, tačiau Vilnius norėtų, kad pagrindinė greitojo geležinkelio vėžė nuo pasienio su Lenkija būtų pakreipta Vilniaus link, aplenkiant Kauną.

Latviai siūlo svarstyti

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis šiuo klausimu nuosaikesnis už estus – interviu Latvijos televizijai jis pareiškė manantis, kad Lietuvos prašymas įtraukti Vilnių į transeuropinės vėžės "Rail Baltica" maršrutą yra logiškas, ir šį prašymą reikia įvertinti techniniu ir ekonominiu požiūriu.

Seimas pernai baigiantis metams pritarė rezoliucijai ir įpareigojo Vyriausybę įvertinti, ar naudinga būtų tiesti greitojo geležinkelio vėžę, nukreipiant ją nuo pasienio su Lenkija Vilniaus link, ar trasą tiesti per Kauną su atšaka į Vilnių. Tai "Kauno dienai" patvirtino ir vienas šios rezoliucijos iniciatorių Seimo narys Jurgis Razma.

Tiek jis, tiek kiti tokią iniciatyvą palaikantys Seimo nariai pernai gruodį bandė raminti kauniečius dėl to, kad dabar tiesiama geležinkelio vėžė "Rail Baltica 1", kuria riedės krovininiai traukiniai, nebus keičiama, ir europinis geležinkelis Kauną pasieks. Tačiau greitojo europinio keleivinio geležinkelio bėgius vilniečiai yra pasišovę pastumti Vilniaus pusėn.

Pernai rugsėjį po nelengvų derybų Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pasirašė deklaraciją dėl bendros įmonės "Rail Baltica 2" steigimo. Šiame dokumente Vilnius įvardytas kaip vėžės dalis. Skelbiama, kad "Rail Baltica 2" vėžė Lietuvoje turėtų kainuoti apie 4,4 mlrd. litų, bendra vėžės vertė – apie 12,43 mlrd. litų. ES lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Premjeras A.Butkevičius anksčiau yra sakęs, kad Lietuvoje vėžė nuo Kauno bus tiesiama per Panevėžį.

Šiuo metu nuo Šeštokų iki Kauno tiesiama europinio krovininio geležinkelio "Rail Baltica 1" vėžė laikoma didžiausiu ir brangiausiu šalies transporto infrastruktūros projektu.

Žada, kad nenukentės

Pasigirdus siūlymams geležinkelį tiesti per Vilnių, kai kurie Kauno tarybos nariai sunerimo, ar mieste išrinkti Seimo nariai neužmirš rinkėjams duotų pažadų ir palaikys kauniečių poziciją.
Didele "Rail Baltica" projekto šalininke save laikanti Kaune išrinkta Seimo narė konservatorė Rasa Juknevičienė sako, kad projekto įgyvendinimas gynybiškai svarbus visoms trims Baltijos šalims vien dėl to, kad tai palengvintų bendradarbiavimą su NATO.

"Jokios kalbos negali būti apie kokį nors lanką, ir tam mūsų partija tikrai niekada nepritars. Gali būti kalbama apie atšaką į Vilnių, tai būtų logiška – sostinės turi būti sujungtos su ta greitąja vėže. Bet aš nesu tikra, ar Lietuva turi elgtis taip, kaip dabar elgiasi, – svarstyti be galo ilgai ir sujungti viską į šitą projektą", – dėstė R.Juknevičienė.

Jos nuomone, latviai ir estai turi suprasti sostinės svarbą šiame projekte, tačiau Seimo narė įsitikinusi, kad nebūtina stabdyti tarptautinio projekto vien dėl atkarpos į Vilnių. "Vėžė eina per Kauną, ir čia viskas aišku, tačiau atšaka nueina į Vilnių. Jeigu nėra galimybių viską padaryti greitai šiame projekte, Lietuva neturi būti kokiu nors stabdžiu. Tada šitą klausimą turėtume spręsti ateity", – savo versiją dėstė konservatorė.

Pasiteiravus apie jos partijos nario J.Razmos siūlymus nagrinėti, ar ne geriau geležinkelio vėžę tiesti nuo pasienio su Lenkija per Vilnių, R.Juknevičienė tikino, kad to negalėjo būti.
"Apie Kauno aplenkimą mūsų partija nekalba. Kalbama tik apie atšaką nuo Kauno į Vilnių. Tiesiog kalbama ir svarstoma šį projektą padaryti dabar ir efektyviai – kodėl gi ne? Bet tikrai nenuskriaudžiant Kauno. Ta atšaka ir nenuskriaustų Kauno", – aiškino R.Juknevičienė.

Kauno socialdemokratų lyderė, Seimo narė Orinta Leiputė estų pasisakymus pavadino šiokiu tokiu grasinimu Lietuvai, tačiau situacijos išsamiau nekomentavo. "Nemačiau jokių dokumentų, jokių matavimų ar pagrįstų srautų įvertinimų, kad būtų galima pasakyti, kaip efektyviau. Kaip kaunietė manau, kad pirmiausia reikia įgyvendinti tai, kas jau buvo sutarta", – sakė O.Leiputė.

Meras pasigedo ūkiškumo

Miesto tarybos nariai dar 2013-iesiems baigiantis Vyriausybei pateikė rezoliuciją, primindami, kad europinio geležinkelio maršrutas neturėtų būti keičiamas. Tačiau vietinių politikų pastangos, atrodo, primena tik kovą su vėjo malūnais.

"Kur pasuks "Rail Baltica 2" vėžė, sprendžia jau ne Kauno savivaldybė, bet mums svarbu, kur ji bus. Dabar tie klausimai sprendžiami derybų keliu tarptautinėje plotmėje. Manau, kad Kaunui nuogąstauti nereikėtų", – nesibaimina Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Jis skeptiškai vertina užmojus europinę geležinkelio vėžę pakreipti nuo sienos su Lenkija Vilniaus link. "Visokių studijų galima prigalvoti, bet kur ekonominis pagrindimas ir ūkiškumas, jeigu viena vėžė nuo pasienio eis į Kauną, o kita – į Vilnių? Kiek milijardų tai kainuos? Pasvarstymų gali būti, bet to nereikia priimti rimtai", – sakė Kauno vadovas.

Komentarai
Simonas Kairys, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas

Vyriausybei pateikėme visų tarybos frakcijų pasirašytą kreipimąsi, tačiau tai buvo tik rezoliucija, todėl kažkokių realių sprendimų negalėjome tikėtis. Kaip buvo įvertinta politiškai, niekas nežino. Iš dabartinių pasisakymų aišku, kad viskas tempiama į Vilnius pusę, ir jokio politinio vertinimo nebuvo. Šiuo klausimu dar kalbėsimės su kolegomis Seimo nariais. Akivaizdu, kad valdžia nemyli Kauno. Kokio dydžio turi būti interesai, kad net rizikuojama visu projektu? Eilinį kartą parodome užsienio partneriams, kad esame nepatikimi ir be nuomones.

Gintaras Jonas Furmanavičius, Darbo partijos frakcijos seniūnas

Noras nukreipti "Rail Baltica 2" nuo pasienio per Vilnių – tai normalus sostinės noras žlugdyti Kauną. Argumentai tiesiog kelia juoką: reikia tiesti per Vilnių, nes per Kauną nebus pakankamų srautų, be Vilniaus geležinkelis bus naudingas tik latviams ir estams. Kaunas daug metų tam ruošėsi, o dabar kažkas užsiėmė lobizmu ir greičiausiai padarys taip, kaip Vilnius nori. Matome, ką turi latviai, išpuoselėję tik Rygą. Bet ar mes turime daryti tą patį? Vilnius jau numarino Kauno oro uostą, dabar dar atims geležinkelį. Gal iš viso Kauną užklijuokime lipnia plėvele, ir tegul klesti Vilnius? Mes, tarybos nariai, pasirašėme rezoliuciją, bet tai – tik pirstelėjimas į vandenį. Kaip kaunietis galiu pradėti keiktis. Ir estai, ir latviai prieštarauja, nes pirminiame variante buvo kalbama tik apie atšaką iš Kauno į Vilnių. Juk nuo pat pradžių projekto esmė buvo greitai nuvažiuoti iš Helsinkio į Berlyną. Jeigu važinėsime ratais, tai kokia tada to greitojo geležinkelio prasmė?

Povilas Mačiulis, frakcijos "Vieningas Kaunas" seniūnas

Klausantis, kas vyksta viešojoje erdvėje, susidaro įspūdis, kad kol kas nėra bendros pozicijos šiuo klausimu, išsiskiria premjero ir susisiekimo ministro nuomonės. Trypčiojama vietoje, bandoma vėl užsakyti studijas, ieškoti naujų maršrutų, tinkančių Vilniui. Žvelgiant į žemėlapį akivaizdu, kad Kaunas yra patraukliausias – pro Kauną būtų tiesiausias maršrutas. Kaunas niekada neprieštaraus atšakos į Vilnių tiesimui, ar tai būtų ES, ar valstybės lėšomis. Tačiau koncentruoti visus objektus Vilniuje būtų neteisinga. Dabar kantriai laukiame Vyriausybės išvados dėl "Rail Baltica 2". Norime, kad geležinkelis eitų pro Kauną ir tikime, kad Vyriausybei užteks sveiko proto.