Išdavė savi?

Prieš mėnesį Kauno LEZ pradėjo kilti Kauno kogeneracinė jėgainė (KKJ). Tai bendras "Lietuvos energijos" (51 proc. akcijų) ir "Fortum Heat Lietuva" (49 proc. akcijų) projektas. Projektu pasipiktinę Ramučių gyventojai "Kauno dienai" skundėsi, kad toks taršos objektas kyla visai netoli gyvenamųjų plotų. Be to, anot gyventojų, projektą nuolat lydėjo manipuliacijos, todėl žmonės netiki, kad šiukšlių deginimo gamykla nepablogins jų gyvenimo kokybės.

Ramučių gyventojai pasakojo, kad marionetę primenantis žaidimas, kai visi tampo informacijos virveles, prasidėjo gana seniai. Vietos gyventojus pribloškė tai, kad jų vardu kiti siuntė ministerijoms gamyklos palaikymo raštus, nors pati bendruomenė nei tokį sutikimą davė, nei apie palaikymo raštus žinojo.

"Buvo tikrai nešvaraus žaidimo, kuris nepuošia šios istorijos, – pradėjo Ramučių gyventojas Ugnius Savickas. – Vienu metu buvo įkurta asociacija, kuri pasivadino "Ramučių bendruomenė". Pasirodė, kad asociacijos pirmininkas Arūnas Kmieliauskas negražiai manipuliavo šiuo pavadinimu. Vienu metu net siuntė palaikymo raštą premjerui Sauliui Skverneliui, kad Ramučių bendruomenė labai nori šios KKJ, nors gyventojai tikrai nesutiko su šiuo projektu ir rašto nepasirašė."

Vyras pridūrė, kad asociacija nuolat informuodavo "Lietuvos energijos" ir "Fortum Lietuva" atstovus apie planuojamus gyventojų susirinkimus, teikdavo jiems kitą informaciją, susijusią su Ramučiais.

"Žinote, apėmė toks vidinio išdaviko jausmas, kad vienas žmogus galėjo manipuliuoti visos bendruomenės vardu. Manau, kad yra neetiška, kai vykdomas valstybinis projektas, bendruomenės viduje rasti silpnąją grandį ir ja naudotis. Ne taip tokie projektai turėtų būti daromi. Tuo metu socialiniuose tinkluose susikūrė kita grupė "Ramučių gyventojai", kuri apėmė tikruosius gyventojus ir prasidėjo diskusijos apie KKJ projektą", – pasakojo U.Savickas.

Manipuliacija šiukšlėmis

Ramučiuose gyvenantys žmonės abejoja ir "Fortum Lietuva" pateikiamais šiukšlių deginimo kiekiais. Jie tikino, kad ne vienas ekspertas yra pasisakęs, kad Lietuva neturi tiek daug šiukšlių, kad užtektų trims šiukšlių deginimo jėgainėms. "Kauno diena" primena, kad viena tokia jėgainė jau veikia Klaipėdoje, šiuo metu dar po vieną statoma Kaune ir Vilniuje.

"Niekas normaliai nepasako, kokie kiekiai bus deginami. Tiek Aplinkos apsaugos komitetas Seime, tiek Aplinkos ministerija nuo savęs stumdo, visi prašo tikslesnių duomenų, tačiau jų nėra. Tie, kam naudinga KKJ, sako, kad bus pramoninių atliekų, tačiau esame iš pramonininkų girdėję, kad deginti skirtų atliekų pakankamai nebus", – kalbėjo U.Savickas.

Neseniai atliekų deginimo gamyklų veiklą analizavo ir Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai. Skelbta, kad visos trys jėgainės per metus galės sudeginti 615 tūkst. tonų atliekų, tačiau KTU mokslininkai paskaičiavo, kad po penkiolikos metų bendras deginti tinkamų atliekų kiekis sieks tik 433,8 tūkst. tonų. Tai reiškia, kad efektyviai veiklai trūks per 180 tūkst. tonų atliekų. Tai paskatino Kauno rajono gyventojus sunerimti, kad dėl ateityje trūkstamo atliekų kiekio nebūtų pakeisti šiuo metu galiojantys Lietuvos įstatymai.

"Kai matai skaičius, kyla klausimas, kur toks projektas veda. Aš nenustebsiu, jei bus pakeistas įstatymas, kuris šiuo metu draudžia atvežti šiukšles iš užsienio šalių. Jau dabar tokių kalbų yra, kad būtų galima leisti importuoti atliekas", – abejonėmis pasidalijo U.Savickas.

Gyventojai pasakojo, kad jaučiasi apgauti ir valdžios atstovų. Iš pradžių buvo žadama, kad po jų langais šiukšlių dūmai į orą nekils, tačiau planus politikai pakeitė.

Bejėgiai prieš buldozerį

"Valdžios pažadai buvo, kad skatins rūšiavimą ir deginama nebus, ypač taip arti gyvenamųjų namų, tačiau matome, kad plokštelė pasikeitė labai greitai. Buvo pats Viktoras Pranckietis atvykęs, bendravo su Ramučių bendruomene, buvo siūlymai perskaičiuoti šiukšlių kiekius ir neprisidaryti perteklinių jėgainių, bet viskas kažkaip prabėgo ir rezultato – jokio", – nusivylimo neslėpė U.Savickas.

Jam klausimų kėlė ir tai, kad anksčiau LEZ nebuvo leidžiama statyti tokių objektų, ginčai jau buvo persikėlę į teismus, tačiau, likus kelioms dienoms iki teismo sprendimo, buvo pakeisti įstatymai, tad teisėjams beliko pripažinti, kad viskas teisėta ir kogeneracinę jėgainę statyti galima.

Tokie atvejai rodo, kad bendruomenė yra tarsi dantų krapštukas prieš buldozerį.

"Tokie atvejai rodo, kad bendruomenė yra tarsi dantų krapštukas prieš buldozerį. Esame surinkę apie 3 tūkst. parašų, visi įteikti Vyriausybei. Pilietinę nuomonę pareiškėme, bet buldozeris toliau važiuoja. Labai liūdina, kad visai neatsižvelgiama į žmonių nuomonę", – kalbėjo pašnekovas.

Jis pridūrė, kad KKJ statytojai buvo atlikę apklausą, kurioje klausė, ar reikalinga Kaune KKJ. Dauguma žmonių pasisakė už, tačiau U.Savickas atkreipė dėmesį, kad daugiausia apklausoje dalyvavo Kauno miesto, o ne rajono gyventojai, todėl duomenys neatitinka arti būsimos KKJ gyvenančių žmonių pozicijos.

"Statistiškai apklausa yra teisinga, tačiau moraliniu aspektu – nelabai. Čia tas pats, jei švedai pasisakytų apie Katalonijos nepriklausomybę. Čia vėl yra tik manipuliacija skaičiais. Kai valstybinis projektas tokiais dalykais stumiamas į priekį, kyla labai daug klausimų ir abejonių", – pridūrė Ramučių gyventojas.

Tonos teršalų

"Kauno diena" primena, kad KKJ kapsulės įkasimo dieną prie būsimos šiukšlių deginimo gamyklos protestavo būrys gyventojų. Jie įsitikinę, kad į atmosferą išleidžiami dūmai gerokai užterš jų gyvenimus.

"Pagal dokumentus atrodo, kad ta tarša lyg ir neviršys normos, tačiau ji bus nuolatinė. O vyraujantys vėjai čia yra vakarų, ir ta tarša nuolatos bus tręšiamos šalia esančios Ramučių ir Karmėlavos gyvenvietės. Neigiamas efektas pasireiškia ne po vienų metų. Mūsų vaikams ir anūkams bus blogai", – tvirtino prieš mėnesį prie būsimos kogeneracinės jėgainės piketavęs vienas Lietuvos žaliųjų partijos steigėjų Antanas Andziulis.

Pasak jo, tiriant, ar tokie objektai, kaip šis, gali atsirasti vienoje ar kitoje vietoje, nedaroma tikra ilgalaikio poveikio aplinkai vertinimo (PAV) analizė – vertinamas tik trumpalaikis poveikis. "Tačiau tyrimais nustatyta, kad vėžinių ir kitokių ligų zonose aplink tokius objektus padaugėja", – sakė piketuotojas.

"Net jei ir bus laikomasi visų reikalavimų, per metus ant mūsų, aplinkinių gyventojų, galvų iškris apie 600 tonų kancerogenų. Aš savo vaiko nenoriu gydyti nuo vėžio", – tuomet antrino karmėlaviškė Vida Važgauskaitė.

Dabar kalbintas Ramučių gyventojas U.Savickas taip pat abejojo, kad atliktas PAV atitinka realybę.

"Nekelia klausimų, kad šiuolaikinės technologijos gali būti švarios, tačiau kelia baimę tai, ar tikrai pakankamai kokybiškai ir sąžiningai viskas bus padaryta, prižiūrimos sistemos, keičiami filtrai. Kaip Lietuvoje dažnai nutinka, nuperkamos pačios pigiausios priemonės, o paskaičiuota, kad per parą į orą bus išmetama apie dvi tonas teršalų, kurios nusės aplinkinėse gyvenvietėse", – aiškino vyras.

Jis tikino, kad PAV nevertino fakto, kad į šiukšlių deginimo gamyklą nuolat kursuos sunkiasvoriai automobiliai, kurie taip pat teršia aplinką. Be to, padidės ir triukšmas.

"Tokių mobilių taršos šaltinių niekas neskaičiuoja. Be to, smarvės taip pat niekas negali išmatuoti, nes tai nėra tarša. Kviečiame specialistus, bet kol jie atvažiuoja, vėjas pasikeičia ir jie nieko nefiksuoja. Mes tai patyrėme, kai pastatė Kauno mechaninio biologinio atliekų (MBA) apdorojimo gamyklą, kur pagal projektą turi būti kaminas, o realiai jo nėra, nors dokumentai pasirašyti, objektas priimtas. Tad tokie pavyzdžiai leidžia abejoti naujų objektų patikimumu", – tvirtino U.Savickas.

Jis atkreipė dėmesį, kad naujos šiukšlių deginimo gamyklos PAV atliko ta pati bendrovė, kaip ir Kauno MBA atveju, todėl kyla klausimų, ar viskas padaryta objektyviai, sąžiningai.

Geriau skatinti rūšiuoti

Vietiniai gyventojai, remdamiesi kitų ekspertų nuomone, labiau palaiko rūšiavimo nei deginimo idėjas. Anot jų, Lietuva vis labiau skatina rūšiuoti ir perdirbti atliekas, todėl, jų nuomone, tai parodo, kad ateityje gali trūkti šiukšlių deginimui.

"Europos Komisija (EK) yra pasakiusi, kad tai, ką mes čia darome, ji negali drausti, o tik rekomenduoti. Tai rodo, kad namuose nesugebame susitvarkyti. Esame ne visai šiuolaikiškai, nes šiukšlių deginimo gamyklos yra tik nedidelis žingsnis nuo sąvartynų. Brandžios valstybės investuoja į žiedinę ekonomiką, kai pirmiausia skatinamas rūšiavimas namų ūkiuose. Taip pat skatinama produkcija, kuri neturi daug atliekų ir pramonė pradeda galvoti, kad jų atliekos gali grįžti atgal į gamybą, arba panaudojamos kitur. Tai rodo, kad, sutikdami deginti šiukšles, esame vos vienu žingsniu toliau nuo viduramžių", – kaip mažinti išmetamų šiukšlių kiekį, siūlė U.Savickas.

Visuomenė informuota

"Fortum Lietuva" atstovas spaudai Andrius Kasparas tikino, kad su vietos bendruomene įvairūs susitikimai vyksta jau kelerius metus. Jis aiškino, kad projektas buvo rengiamas pagal visus PAV reikalavimus, todėl ne kartąteko atlikti ir viešinimo procedūras.

"Buvo pristatymai ir Karmėlavos kultūros namuose, ir Kauno rajono savivaldybėje. Jie buvo išsamūs, tad tikrai buvo galima susipažinti su projektu ir nemažai žmonių juose dalyvavo. Po to mes sulaukdavome daug klausimų iš gyventojų, tad ir jiems pateikėme atsakymus. Du kartus Amalių bendruomenės pirmininkas Vidas Pocius mus padavė į teismą, bet abu teismus laimėjome", – situaciją aiškino A.Kasparas.

Jis paaiškino ir kaip su KKJ projektu buvo susijęs A.Kmieliauskas ir jo vadovaujama asociacija "Ramučių bendruomenė". Vietos gyventojai suabejojo, ar "Fortum" nemoka jam pinigų už tai, kad skleistų ne gyventojams, o būtent KKJ statytojams naudingą informaciją. A.Kasparas paneigė kalbas, kad šis vietos gyventojas buvo kaip nors remiamas. Jis aiškino, kad jis tik padėjo surinkti žmones, jog šie galėtų išgirsti juos dominančią informaciją apie naujai statomą gamyklą.

"Matydami, kad formalių susitikimų bendruomenei neužtenka, nusprendėme, kad reikėtų daugiau susitikimų, tad pradėjome ieškoti kontaktų. Pirmiausia komunikavome su tais, kurie buvo didžiausi protestų iniciatoriai. Toks bendravimas prasidėjo dar prieš kokius trejus metus, tačiau paskui tie žmonės, kurie viešai yra aktyvūs, nesutiko realiai atvykti į Klaipėdą ir pažiūrėti jėgainės. Tada pradėjome ieškoti daugiau kontaktų, kas galėtų padėti skleisti informaciją. A.Kmieliauską mums rekomendavo Kauno rajono savivaldybė", – apie pažintį su vietiniu gyventoju pasakojo "Fortum Lietuva" atstovas spaudai.

Vietinius gyventojus "Fortum" bendrovė vežė į Švediją ir į Klaipėdą tam, kad žmonės savo akimis galėtų įsitikinti, kaip veikia kogeneracinės jėgainės, ar sklinda kvapai ir pan. Anot A.Kasparo, A.Kmieliauskas padėjo suorganizuoti žmonių grupes, kurios vyko į minėtus objektus.

"Jis, dalyvaudamas susitikimuose ir ekskursijose, pats savo noru yra parašęs raštą, kad bendruomenė neprieštarauja KKJ. Raštas išėjo iš to, nes mes sakome, kad kartu su savivaldybe galime galvoti ir apie infrastruktūrinių objektų kūrimą. Dar iki galo nesame sutarę, kokių objektų gyventojams reikėtų. Tik tokios mūsų sąsajos ir yra su A.Kmieliausku. Mes tikrai nemokame jam pinigų. Mes tik su juo komunikuojame ir jis mums nemažai padėjo, kad informacija pasiektų kitus žmones, bet tik tiek ir ne daugiau", – aiškino A.Kasparas.

Paaiškino skaičiavimus

"Lietuvos energijos" atstovas spaudai Paulius Stonis "Kauno dienai" paaiškino, kaip buvo apskaičiuoti šiukšlių kiekiai, kurie reikalingi efektyviam gamyklos darbui. Anot atstovo, oficiali institucija, atsakinga už visos atliekų tvarkymo sistemos veiklą, yra LR Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos kaip Aplinkos apsaugos agentūra.

"Remiantis jų pateiktais duomenimis, matome, kad 2016 m. Lietuvoje susidarė 1,272 mln. tonų komunalinių atliekų. Tai yra apie 2 proc. mažiau nei 2015 m., tačiau daugiau nei 2014 m. Vadinasi, komunalinių atliekų kiekis nors ir nedaug svyruoja, tačiau išlieka ganėtinai pastovus", – skaičius dėstė P.Stonis.

Jis teigė, kad Vakarų ir Šiaurės Europos valstybės (Danija, Švedija, Belgija, Estija) sudegina apie 50 proc. susidarančių komunalinių atliekų, o Lietuvoje deginama tik apie 17 proc., todėl degių komunalinių atliekų potencialas yra tris kartus didesnis, nei šiandien sudeginama. Be to, bus galima deginti ir pramonines atliekas.

"Tokių atliekų 2016 m. Lietuvoje susidarė apie 2,608 mln. tonų – tai yra 139 tūkst. tonų daugiau nei 2015 m. ir 187 tūkst. tonų daugiau nei 2014 m. Čia matome aiškų pramoninių atliekų kiekio augimą, nulemtą greičiausiai augančios šalies ekonomikos. Remiantis įvairiais ekspertiniais vertinimais, degintinų pramoninių atliekų kiekis gali siekti nuo 260 tūkst. tonų iki beveik 400 tūkst. tonų per metus. Todėl, vertinant bendrai tiek komunalines, tiek ir pramonines atliekas, šiandien turime apie 1 mln. tonų deginti tinkamų atliekų", – tęsė "Lietuvos energijos" atstovas.

P.Stonis tikino, kad Europos valstybės, siekdamos žiedinės ekonomikos tikslų, plečia energijos gamybos iš atliekų pajėgumus, tolygiai investuodamos ir į atliekų perdirbimą. Nauja jėgainė 2017 m. pradėjo veikti Danijoje, 2016 m. – Airijoje, 2014 m. – Suomijoje, Švedijoje ir Italijoje.

"Atliekų tvarkymo srityje labiau pažengusios Europos valstybės energijos gamybos iš atliekų ir atliekų perdirbimo niekada nevertino kaip vienas kitam prieštaraujančių dalykų. Priešingai – abu jie yra integrali atliekų tvarkymo sistemos dalis. Kalbant apie kuro poreikį, tai jo nepritrūks, kadangi KKJ bus deginamos ne tik po rūšiavimo likusios komunalinės atliekos, bet ir nepavojingos pramoninės atliekos, ir vandenvalos įrenginiuose susidarantis nuotekų dumblas. Esant poreikiui, gali būti deginamas bet koks kitas kuras, kuris naudojamas įprastose katilinėse, pavyzdžiui, durpės, ligninas, biokuras", – pabrėžė jis.

Pažangios technologijos

P.Stonis nesutiko su gyventojų teigimu, kad KKJ yra brangesnė nei kitose šalyse statomos jėgainės.

"KKJ kaina yra optimali ir praktiškai niekuo nesiskiria nuo plyname lauke statomų analogiško galingumo ir pajėgumo jėgainių Europoje, ar tos, kuri prieš penkerius metus pastatyta ir veikia Klaipėdoje. Investicija į KKJ siekia apie 150 mln. eurų. Kauno projektą lyginant su Klaipėdos jėgaine, prisijungimas prie šilumos tinklų bus brangesnis ne tik dėl daug ilgesnio atstumo iki esamų tinklų, bet ir dėl to, kad šiuo atveju bus kertama automagistralė A1. Todėl, norint pasakyti, ar tai pigesnis, ar brangesnis projektas, reikia įvertinti nemažai dedamųjų. Statoma jėgainė neabejotinai bus viena pažangiausių Europoje tiek aplinkosaugos, tiek ir energetiniu požiūriu, todėl galime užtikrinti, kad aplinkosaugos sąskaita projekte nėra taupoma", – aiškino jis.

Vykdant ūkinę veiklą nebus viršijamos visoje ES nustatytos ypač griežtos taršos normos.

Anot jo, buvo svarstomos kelios alternatyvos, kurios išsamiai aprašytos PAV studijoje. Priimant sprendimą dėl vietos buvo atsižvelgiama į daugybę aplinkosaugos, techninių, komercinių ir juridinių aspektų. Pasirinktas LEZ yra itin optimali vieta aplinkosaugos požiūriu. Į čia įrengtą jėgainę bus patogu gabenti atliekas iš aplinkinių miestų.

"Vykdant ūkinę veiklą nebus viršijamos visoje ES nustatytos ypač griežtos taršos normos. Moderniausi dūmų valymo įrenginiai garantuos, kad išmetimai neviršytų ribinių verčių, kurios yra nustatytos norminiuose teisės aktuose. Matome, kad analogiški įrenginiai puikiai veikia Klaipėdoje – per penkerius metus nebuvo užfiksuota nė vieno pažeidimo ar ribinio emisijų lygio viršijimo. Esame tikri, kad taip pat bus ir Kaune", – "Kauno dienai" aiškino P.Stonis.

Anot jo, iš kuro iškrovimo patalpos ir kuro bunkerio, kurie yra vieninteliai nemalonaus kvapo šaltiniai jėgainėje, mechaniškai išsiurbs ir paduos į katilo degimo kamerą. Tokiu būdu šiose patalpose bus sudaromas vakuumas ir nemalonūs kvapai kartu su šiuose patalpose esančiu oru nepateks į išorę.

P.Stonis aiškino, kad KKJ kamine bus vykdomi nuolatiniai išmetamų degimo produktų matavimai: druskos rūgšties (HCL), vandenilio fluorido (HF), anglies monoksido (CO), anglies dioksido (CO2), azoto monoksido (NO), sieros dioksido (SO2), deguonies (O2), bendrosios organinės anglies (TOC), dulkių, slėgio, temperatūros, debito rodikliai. Taip pat bus vykdomi ne mažiau kaip du sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai per metus. Per pirmuosius dvylika deginimo ar bendro deginimo įrenginio eksploatavimo mėnesių sunkiųjų metalų, dioksinų ir furanų matavimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.

Apvažiuos gyvenvietę

Taip pat bus vykdomas reguliarus oro taršos monitoringas. Pastačius gamyklą emisijų rodiklių stebėjimas Kauno miesto savivaldybės aplinkosaugos specialistams ir visuomenei bus prieinamas tiesiogiai internetu bet kuriuo paros metu.

"Atliekos bus gabenamos uždarais sunkvežimiai. Be to, jau yra įrengta nauja nuovaža nuo kelio A1 ir iki jėgainės pradžios bus pastatytas jungiamasis kelias su A6, tad atliekas gabenantys sunkvežimiai gyvenvietes aplenks, o gyventojai nejaus jokio poveikio. Na, nebent galės išnaudoti naujos nuovažos patogumus", – tikino "Lietuvos energijos" atstovas.

Jis aiškino, kad PAV atliko tarptautinė kompanija SWECO, tačiau su Kauno MBA gamykla gyventojai neturėtų daryti kokių nors sąsajų, nes tai visai kito tipo objektas, kurio paskirtis nėra energijos gamyba.

"Kogeneracinė jėgainė yra energinis objektas, kuriam tiek Lietuvos, tiek ES mastu yra keliami nepalyginti griežtesni aplinkosauginiai, saugos, triukšmo, energinio efektyvumo, poveikio aplinkai bei daugybė kitų reikalavimų. Ir, skirtingai nuo Kauno MBA gamyklos, statomoje KKJ, visos taršos prevencijos technologijos turės būti įdiegtos ir patikrintos dar iki objekto veikimo pradžios, o ne jo veikimo eigoje", – sakė P.Stonis.

Komentaras

EK atstovas Lietuvoje Arnoldas Pranckevičius

"Kadangi Kauno jėgainei ES lėšų skirti nenumatyta, Europos Komisija nėra priėmusi oficialios pozicijos šiuo klausimu. Lietuvos valdžios institucijos turi pačios nuspręsti, ar tokia gamykla reikalinga, kur ją statyti ir kokios atliekos būtų deginamos. Tačiau, priimdamos sprendimą, institucijos turi užtikrinti, kad bendri atliekų deginimo pajėgumai šalyje atitiktų nacionalinį atliekų tvarkymo planą ir nacionalinius bei ES atliekų perdirbimo tikslus ir kartu atsižvelgti į tai, kad šiuo metu svarstoma nustatyti ambicingesnius tikslus.

Be jokios abejonės, kuriant ateities ekonomiką ir laikantis žiedinės ekonomikos principų, atliekų perdirbimas yra didesnė siekiamybė nei jų deginimas. Žiedinėje ekonomikoje siekiama kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, išmesti kuo mažiau atliekų ir naudoti kuo mažiau išteklių, o produktui atgyvenus, išteklius išlaikyti ekonomikos cikle, kad jie galėtų būti dar ne kartą naudojami naujai vertei sukurti. Kitaip sakant, paversti atliekas vertinga žaliava.

ES valstybės narės, spręsdamos dėl energijos gamybos iš atliekų infrastruktūros poreikio, turi užtikrinti, kad neatsiras atliekų deginimo perteklinių pajėgumų ir kad jos galės įgyvendinti nacionalinius ir ES atliekų perdirbimo tikslus. Pagal ES teisę, sprendimai dėl energijos gamybos iš atliekų infrastruktūros turi būti pagrįsti ir atitikti nacionalinius atliekų tvarkymo planus."