Kolegos ėmė šaipytis

Gal prie Raudondvario dvaro komplekso oranžerijos prilipdytos dvi laikinos stiklinės verandos, terasos ir trinkelių takas niekam nebūtų užkliuvę, jei architektė Raimonda Razulevičienė nebūtų sulaukusi kelių Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus inspektorės skambučių.

"Ar ne jūs projektavote Raudondvario dvaro paviljono priestatus?" – inspektorės klausimas R.Razulevičienei pasėjo nerimo.

"Kolegos ėmė replikuoti, lengvai šaipytis, ir galiausiai aš pati nuvažiavau pasižiūrėti į Raudondvarį. Iš tikrųjų – kakofonijos priestatai, tokio mėgėjiško braižo raiška. Profesionalus architektas tikrai nebūtų daręs šitaip", – stebėjosi architektė.

Kitoje oranžerijos pusėje puikuojasi terasos, romėniško stiliaus kolonos laiko stogą, šalia vienos terasos dar prisišliejęs šiltnamį primenantis stiklinis pastatas. Pasak architektės, šie statiniai atsirado jau po Raudondvario oranžerijos kapitalinio remonto.

Didžioji rakštis – ne tik tai, kokio lygio priestatai galbūt neteisėtai prisišliejo prie valstybės saugomo paveldo komplekso. R.Razulevičienė buvo priblokšta, kad po parengtu šių prielipų projektu atsirado jos parašas. Architektė kreipėsi į prokuratūrą dėl parašo panaudojimo be jos žinios įteisinant savavališkus priestatus.

Pripažino įtariamuoju

R.Razulevičienė nė sekundės nesuabejojo, kad naudotis kito žmogaus parašu yra nusikaltimas ir kad ją stos ginti valstybės vardu veikiantys prokurorai, todėl architektė tiesiog surašė pareiškimą ir pateikė jį prokuratūrai.

"Pirmas pareiškimas buvo lengvabūdiškai atmestas. Aš buvau priversta vėl rašyti skundą, samdytis advokatą ir tik tada, kai pasisamdžiau advokatę, prokuratūra ėmė kiek rimčiau žiūrėti", –  nieko gero nežadančios istorijos pradžią dėstė architektė.

Baudžiamajame kodekse toks veiksmas prilygsta dokumento suklastojimui ir suklastoto dokumento panaudojimui. Galiausiai R.Razulevičienė vis dėlto buvo pripažinta nukentėjusiąja, o V.Čičelis ir bendrovės "Komprojektas" konstruktorius Antanas Gražulevičius – įtariamaisiais. Tačiau prokuratūra priėmė sprendimą ikiteisminį tyrimą nutraukti ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Architektė tvirtino negalėjusi sutikti su tokiu prokuratūros sprendimu ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Rezultatas apgailėtinas – architektės skundus įvertinę Kauno apylinkės, o vėliau ir Kauno apygardos teismai paliko galioti prokuratūros nutarimą: nusprendė, kad architektės parašo panaudojimas siekiant įteisinti savavališkus statinius yra mažareikšmis nusikaltimas, ir V.Čičelį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

R.Razulevičienė pasidalijo abejone, esą V.Čičelis pasirūpinęs globa. "Kaip ją apčiuopti? Tačiau susidaro įspūdis, kad jis yra tiesiog globojamas. Aš to negaliu niekaip įrodyti, tačiau visi veiksmai, visi sprendiniai sudaro tokį įspūdį", – apie nebaudžiamumą už jos parašo panaudojimą svarstė architektė.

Susidaro įspūdis, kad jis yra tiesiog globojamas. Aš to negaliu niekaip įrodyti, tačiau visi veiksmai, visi sprendiniai sudaro tokį įspūdį.

Sumokėjo ir gavo

Kelių įmonių savininkas ir direktorius V.Čičelis ir ikiteisminio tyrimo metu, ir atsakydamas į "Kauno dienos" klausimus kratėsi atsakomybės dėl naudojimosi architektės R.Razulevičienės parašu. "Dėl parašų kopijavimo nieko negaliu paaiškinti, kadangi projektą pagal sutartį rengė bendrovė "Komprojektas", tą projektą pridavė Urbanistikos skyriui ir gavo leidimą statybai", – paaiškino V.Čičelis.

Pasak verslininko, projekte yra daugiau kaip dvylika parašų, tarp kurių – ir jo paties, kaip užsakovo. V.Čičelis tvirtino, kad visai ne jo reikalas, kaip tie parašai buvo surinkti, o jis nesąs ekspertas ir negali nustatyti parašų tikrumo. "Aš sumokėjęs kaip atlygį gavau projektuotojų sukurtą projektą, kuriam buvo išduotas statybos leidimas", – pareiškė V.Čičelis.

Tiesa, ikiteisminio tyrimo metu verslininkas neneigė mėginęs susitarti su architekte dėl jos parašo panaudojimo. Mėginimas susitarti buvo nesėkmingas. Tyrimo medžiagoje nurodoma, kad V.Čičeliui netiko architektės pasiūlyta kaina, tada esą jis pasirinko kitą architektę, kuri ir pasirašė projektą.

V.Čičelis neigė ir tai, kad priestatai prie Raudondvario dvaro oranžerijos buvo pastatyti neteisėtai.

"Prie valstybės saugomo pastato terasa, takelis ir veranda buvo pastatyti su leidimu, kuris vėliau buvo panaikintas, kadangi į dokumentaciją dėl architektų klaidos nebuvo įtrauktas trinkelių takelis. Todėl  projektuotojams teko koreguoti projektą ir gauti naują leidimą. Todėl ši statyba turėjo net du statybą leidžiančius leidimus", –  tokią versiją "Kauno dienai" dėstė V.Čičelis.

Prisiėmė nuopelnus

Architektė R.Razulevičienė užsiima įvairios paskirties pastatų projektavimu ir derinimu. Taip pat turi ypatingos svarbos atestatą ir kultūros paveldo atestatą. 2011 m. jos vadovaujama bendrovė "Tūris" ir "Komprojektas" sudarė sutartį kartu parengti Raudondvario dvaro parodų paviljono kapitalinio remonto projektą.

Architektė nenujautė, kad dėl šios sutarties įklimps į nepavydėtinus santykius su Raudondvario dvaro paviljoną ėmusiu remontuoti garsiuoju verslininku V.Čičeliu.

"Raudondvario oranžerijos kapitalinio remonto projektą padariau, buvo suderinta su paveldosaugininkais. Iš muilinos fotografijos atkūriau langus, išieškojau proporcijas, ir kai jis puikavosi žurnaluose ir laikraščiuose pasakodamas, ką padarė, nė žodžiu neužsiminė, kas iš tikrųjų dirbo tuos darbus. O dirbo istorikai, kurie sugebėjo rasti tą nespalvotą fotografiją, kurioje faktiškai nebuvo įmanoma įžiūrėti, kaip turi būti nubraižyta ir kaip sudėliota. Toks nedėkingumas ir chamizmas mane žudo", –  atviravo R.Razulevičienė.

O dirbo istorikai, kurie sugebėjo rasti tą nespalvotą fotografiją, kurioje faktiškai nebuvo įmanoma įžiūrėti, kaip turi būti nubraižyta ir kaip sudėliota. Toks nedėkingumas ir chamizmas mane žudo.

R.Razulevičienė tvirtino rengusi tik projektą, statybos darbams sutartis nebuvo pasirašyta, todėl ji ir nebesidomėjo, kaip sekasi darbai. Sugrįžti prie projekto teko jau po kolegų replikų apie neva jos suprojektuotus savavališkus statinius.

Kopijuoti – ne klastoti

V.Čičelis, dar iki atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės, be didelių skrupulų tyrėjams patvirtino, kad projektą Raudondvario dvaro oranžerijos kapitalinio remonto darbams rengė architektė R.Razulevičienė. 2013 m. remonto darbai buvo baigti. Vėliau esą sugalvota papildyti statinius – įrengti stiklines verandas, terasas ir taką.

V.Čičelis tyrėjams klojo tiesą – sugalvotus statinius įrengė be projekto, savo jėgomis, tačiau, užspaustas paveldosaugininkų, ėmėsi priestatų įteisinimo žygių.

"Komprojektui" buvo ir vėl patikėta užduotis pagal savavališkos statybos aktus, kuriuose buvo visi matmenys, parengti projektą. V.Čičelis tyrėjams patvirtino matęs R.Razulevičienės ir kitos architektės parašus. Tiesa, ar dėl parašų buvo derinta su specialistėmis, V.Čičelis tikino nežinantis.

Verslininkas neneigė, kad visi brėžiniai papildomiems projektams buvo kopijuojami iš pirminio projekto su R.Razulevičienės parašais. Tačiau veiksmo – paimti ir perkelti prie papildomų darbų nedirbusios architektės parašą – V.Čičelis nelaiko kažkokiu nusikalstamu ar neteisėtu dalyku. Tyrėjams verslininkas paaiškino, kad parašai esą buvo kopijuojami, bet neklastojami.

Atsikratė užsiprašydama

R.Razulevičienė dėstė dar vieną aplinkybę. Esą po pirmojo prokuratūrai pateikto skundo, kuris buvo greitai atmestas, žinia apie architektės žingsnį galbūt pasiekė V.Čičelio ausis. O gal tai buvo sutapimas, kad verslininkas prisiminė architektės telefono numerį ir skambučiais ėmė ją atakuoti?

"Kaip tokio atsikratyti? Vienintelis kelias – paprašyti tiek pinigų, kad jis apsisuktų ir bėgtų ieškoti kitų žmonių", – architektės pasakyta suma už projekto papildymą su jos parašu užtrenkė duris V.Čičeliui.

"Aš nebūčiau ėmusi daryti tokio projekto prie valstybės saugomo pastato. Tai dvaro komplekso statinys. Jie pristatė priestatus. Priestatai įvardyti kaip laikini, bet jie yra amžini, nes užbetonuota kolonų apačia 50 cm ir niekas to betono neatkapstys ir neatidaužys", – darkomo istorinio statinio gailėjo architektė.

Architektė tvirtino, kad pagal projektą oranžerija turėjo būti tamsiai raudonos spalvos, panašiai kaip dabar atrodo ledainė Raudondvario dvaro pastatų komplekse. "Asmeninis V.Čičelio noras buvo oranžeriją dažyti pilkšva spalva. Taip ir liko", – užgaidą, tapusia realybe, atskleidė R.Razulevičienė.

Priestatai įvardyti kaip laikini, bet jie yra amžini, nes užbetonuota kolonų apačia 50 cm ir niekas to betono neatkapstys ir neatidaužys.

Keisti kriterijai

Architektė R.Razulevičienė iki šiol stebisi, kaip pavyko stiklinius neva laikinus statinius prastumti paveldosaugininkams. "Kai projektavau šį objektą ir buvau įdėjusi tik berėmį stiklą tarp kolonų, Vilnius atmetė, o dabar kažkodėl visiems viskas tinka", – stebėjosi architektė.

R.Razulevičienė neabejojo, kad tų priestatų niekada nebuvo ir objektui padaryta didelė vizualinė žala.

"Bet, kaip teigia ponas Stoškus (Svaigedas Stoškus – Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vadovas – red. past.), tai tik mano nuomonė. Pagrindinis momentas – mano panaudoti parašai. Po to, kai kreipiausi į prokuratūrą, operatyviai buvo naikinamas išduotas pritarimas, operatyviai parengtas naujas projektas ir tuoj pat suderintas", – oponentų žygius minėjo R.Razulevičienė.

"Tačiau faktai juk išlieka – jie pasinaudojo pirminiu projektu ir pirminiame projekte esančiais mano parašais. Jie prilipdė priestatus, sudėliojo mano elektroninius parašus, pasinaudojo mano atestatu. Manęs net neklausė, ar aš sutinku, kad tie priestatai būtų. Pasidarė taip, kaip jiems reikėjo", – R.Razulevičienė visa tai vertino kaip absoliutų jos ignoravimą.

Manęs net neklausė, ar aš sutinku, kad tie priestatai būtų. Pasidarė taip, kaip jiems reikėjo.

Mindama teisėtvarkos institucijų slenksčius, architektė prašė atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau nieko nepešė, nes jos parašo panaudojimas pripažintas mažareikšmiu nusikaltimu. R.Razulevičienė neneigė sutinkanti, kad gal materialios žalos ji ir nepatyrė, tačiau bent jau moralinė kompensacija, neabejoja, turėjusi būti.

Praeities šleifas

Tai ne pirma šešėlį ant garsaus Kauno rajono verslininko metanti istorija. "Kauno diena" rašė apie kaunietės susidūrimą su V.Čičeliu slidžioje Kauno gatvėje. Šioje istorijoje Aukščiausiasis Teismas galutinį verdiktą V.Čičeliui paskelbė 2015 m. pabaigoje. Kaunietei teko trejus metus mojuoti kumščiais, kol buvo pasiektas garbės bet kuriam vyrui nedarantis sprendimas.

Daugiau pasnigus miesto gatvės nebūna lengvai išvažiuojamos. Taip buvo ir tą rytą, kai kaunietė automobiliu vežė savo neįgalią dukrą į mokyklą. Moters vairuojama mašina įstrigo pusnyje. Ėmė formuotis automobilių spūstis. Moteris išlipo ir rankų mostais kvietėsi pagalbą.

Pro šalį skubėjęs V.Čičelis išsiliejo ausį draskančiais necenzūriniais žodžiais. Pažėręs "komplimentų", V.Čičelis pasiūlė moteriai "į snukį". Ji nesigynė atsakiusi ne pačiais maloniausiais epitetais. V.Čičelio žodžiai virto kūnu ir į darbą buvo paleista jėga.

Tą pačią dieną moteris kreipėsi į teismo medicinos tarnybą ir pasiėmė pažymą apie patirtus sužalojimus. Ši kaunietė pirmoji "Kauno dienai" užsiminė apie didžiulę V.Čičelio įtaką, apie galimą globą teisėtvarkos kuluaruose. Tuo metu minčių kaunietei kilo įvairiausių, tačiau ji ėjo iki galo.

Įžūliu elgesiu, susijusiu su fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei viešąją tvarką – taip Aukščiausiasis Teismas įvertino gerai žinomo verslininko V.Čičelio elgesį.

Jam buvo skirta sumokėti 500 eurų neturtinei žalai nukentėjusiajai atlyginti ir beveik 100 eurų valstybės patirtiems nuostoliams padengti. Šis teismo nuosprendis V.Čičelio biografijoje paliko juodą dėmę – teistas.

Dosjė

V.Čičelis – logistikos paslaugų įmonės "Dinaka" direktorius, įmonių "Dinakos servisas", "Via Baltica pramogos", "Via Baltica Dvaras", "Via Baltica Lietuva" savininkas.

Išsinuomojusi žemės sklypą iš Kauno miesto savivaldybės V.Čičelio vadovaujama bendrovė atidarė kavinę ant Milikonių kalno apžvalgos aikštelės. Šalia automagistralės Vilnius–Klaipėda, ties Kaunu, veikia jo "Via Baltica" restoranas, viešbutis, konferencijų salė, Tarptautiniame Kauno oro uoste – jo kavinė. Verslininkas investavo į Kauno rajone esančio Raudondvario dvaro oranžerijos sutvarkymą ir renginių joje organizavimą. Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija 2015 m. Vyriausybės rūmuose pagerbė prie ekonomikos augimo ypač prisidėjusius verslininkus. Tarp apdovanotųjų buvo ir V.Čičelis. Jis taip pat yra Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų viceprezidentas.

Komentaras

Benjaminas Žemaitis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas

V.Čičelis daug metų buvo ir yra Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos nariu. Jis aktyvus, domisi visais klausimais. Mes čia visi visuomenininkai. Yra tarybos narių, kurie ateina tik pabūti, o apie V.Čičelį to nepasakysi. Jis visada turi savo nuomonę, ir kartais – gana aštrią. Aš pats ir pasiūliau jį rinkti viceprezidentu. Kartais tas jo aktyvumas kiša koją. Sovietmečiu buvo madinga vyro neištikimybę ar pomėgį stikleliui nagrinėti profsąjungoje. Ir dabar būna taip, kad susibara dvi įmonės ir ateina į rūmus aiškintis santykių. Buvo tokių atvejų, kai tarybai teko priimti poziciją ir nutarti, kad mes negalime kištis į kitų įmonių darbą. Rūmai užima tokią pozicija – nesivelti į narių santykius. Ir elgesys, ir turtai, ir vieši konfliktai – į jų sprendimus rūmai neįsitraukia. Taryboje nėra numatyta tokių atvejų ir procedūrų kaip atsistatydinimas ar atstatydinimas.