Tai pirmasis kartas, kai į atgal į gamtą paleidžiama raudonpilvė kūmutė ir penktasis kartas, kai baliniai vėžliai iš Lietuvos zoologijos sodo grįžta į Dzūkiją.

Kas gi yra raudonpilvės kūmutės? Raudonpilvė kūmutė priklauso varliagyvių klasei (Amphibia), beuodegių varliagyvių būriui (Anura), kūmučių šeimai (Bombinatoridae). Jų kūno ilgis – apie 4–5 cm. Raudonpilvėmis vadinamos dėl raudonomis ar oranžinėmis dėmėmis išmargintos pilvinės kūno dalies, kuria gąsdindama plėšrūnus stengiasi parodyti savo ryškiaspalvį pilvą. Išsiriesdama lanku ji užkelia priekines bei užpakalines letenėles ant nugaros, parodydama jų vidinę ryškią pusę.

Lietuvoje raudonpilvė kūmutė paplitusi netolygiai, pagrindinės jos radavietės yra pietų, rytų ir šiaurės rytinėje Lietuvos dalyse, o vakarinėje šalies dalyje žinomos tik pavienės populiacijos. Daugiausia raudonpilvių kūmučių buveinių yra pietų ir rytų Lietuvoje. Manoma, kad Lietuvoje gali būti 300–500 radaviečių. Ši rūsis sparčiai nyksta visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Siekiant padidinti raudonpilvių kūmučių populiaciją, 2017 m. lapkritį prasidėjo projektas „Gamtosauginių bei gamtotvarkinių priemonių įgyvendinimas išsaugojant ir pagausinant balinių vėžlių bei raudonpilvių kūmučių populiacijas“, kurio vienas iš tikslų yra išauginti ir grąžinti į gamtą virš 300 raudonpilvių kūmučių ir 300 balinių vėžlių. Metelių regioninio parko specialistai praeitų metų birželio mėnesį atvežė apie 90 vnt. raudonpilvių kūmučių ikrų ir perdavė Lietuvos zoologijos sodo specialistams.

Lietuvos zoologijos sodas nuo 2014 m. kartu su partneriais į gamtą paleido jau 418 balinių vėžlių jauniklių. Tai padeda gausinti balinių vėžlių populiaciją Dzūkijos regione, nors prieš šimtą metų šie vėžliukai gyveno visoje Lietuvos teritorijoje. Tačiau pradėjus aktyviai melioruoti laukus, buvo sunaikintos vėžlių buveinės. Pasikeitus ekosistemoms, sumažėjo nedidelių, saulėtų vandens telkinių šiems ropliams gyventi, bei šlaitų, tinkamų dėti kiaušinius.