Svarbu, kaip išleisti

Skaičiuojama, kad Kaunas šiemet gaus 247 mln. 859,6 tūkst. eurų pajamų – penkiais milijonais daugiau nei pernai.

Planuojamos 297 mln. 586,2 tūkst. eurų išlaidos, asignavimai iš skolintų lėšų sudarys 23 mln. 334,5 tūkst. eurų. Pernai planuotos didesnės išlaidos – 307,266 mln. eurų.

„Pokyčiai mieste prasideda ne nuo pinigų, o nuo žmonių galvų. Darbuotojams keliame labai konkrečius ir pamatuojamus tikslus, o pinigai tampa tik priemone tiems tikslams pasiekti. Labai svarbu yra ne tai, kiek pinigų miestas išleis, o tai, kaip ir kam juos išleis“, – pabrėžė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šiais metais Kaunas planuoja atnaujinti visų Kauno mokyklų dušus ir tualetus, pastatyti naują mokyklą sparčiausiai besiplečiančiame miesto rajone Romainiuose, prie mokyklų įrengti 13 modernių sporto aikštynų. Investicijos į šiuos pokyčius sieks apie 10 mln. eurų.

„Romainiuose nugriovus senąjį pastatą iškils nauja apie 2500 kv. m ploto mokykla. Didesnėje mokykloje tilps daugiau mokinių, o tai ypač aktuali augančiam mikrorajonui“, – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Pinigai Kauno veidui

Prieš keletą savaičių startavusiai pastatų fasadų tvarkymo programai šįmet skirta 1 mln. eurų. Tai 2,5 kartų didesnė suma nei 2016-iais. Skaičiuojama, jog pilką miesto veidą keičiančia programa šįmet turėtų pasinaudoti apie 50 pastatų savininkai.

„Finansavimas kultūros sričiai šiemet didėja:  tiek įvairioms programos, tiek su kultūra susijusių įstaigų infrastruktūros gerinimui. Netrukus paaiškės, ar Kaunas taps Europos kultūros sostine. Sėkmės atveju miesto biudžete esame numatę lėšas pirminiam etapui. Antrus metus iš eilės startuoja analogų Lietuvoje neturinti programa „Kauno akcentai“. Miestą ir toliau gražins pasiteisinusi fasadų tvarkymo programa, o optimizavus miesto bibliotekų tinklą, atsirado galimybė skirti dvigubai daugiau lėšų pastatų modernizavimui. Kol kiti diskutuoja, biudžete numatėme lėšas Valstybės šimtmečio minėjimui“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Simonas Kairys.

Pokyčiai mieste prasideda ne nuo pinigų, o nuo žmonių galvų.

Biudžete taip pat numatyta skirti 332 tūkst. eurų S. Dariaus ir S. Girėno sporto centro stadiono rekonstravimo darbams, kuriuos planuojama pradėti šįmet. 3,5 mln. eurų planuojama investuoti į likusių Laisvės alėjos dalių sutvarkymą.

Miesto parkų renesansas

Pernai prasidėjęs didžiųjų miesto parkų atnaujinimas šiemet bus tęsiamas. Anksčiausiai rezultatus kauniečiai išvys Kalniečių parke. Tuo tarpu Dainavos ir Draugystės parkuose šiltasis metų laikas atneš patį darbymetį.

2,1 mln. eurų planuojama investuoti į naujus dviračių takus Veiverių gatvėje nuo Vytauto Didžiojo tilto iki Kauno miesto ribos, Savanorių prospekte, Jonavos ir Kleboniškio gatvėse.

Šįmet daugiabučių kiemuose bus pradėti įrenginėti požeminiai atliekų konteineriai, pakeisiantys daug vietos užimančius metalinius monstrus. Į grandiozinį projektą savivaldybė investuos apie 3, 8 mln. eurų.

Kaunas ir toliau linkęs mažinti biurokratizmą, tad, anot savivaldybės, nemažai investuos į informacinių sistemų plėtrą. Savivaldybės administracijos, kasinėjimo leidimų ir kiti dokumentai bus pasiekiami elektroninėje erdvėje. Taip pat toliau dirbama su klientų aptarnavimo centro kūrimu, kuriame miestiečiai greitai ir patogiai galėtų išspręsti daugumą klausimų.

Sumažėjo skolos

„Miesto biudžetas subalansuotas,  o to priežastis –  sumaniai tvarkomi miesto finansai. Neabejoju, jog 2018 metų biudžetas bus dar pilnesnis. Kalbant apie darbus, dalis jų tęstiniai – tai ir švietimo bei ugdymo įstaigų infrastruktūros gerinimas, miesto gatvių asfaltavimas, pertvarka socialinėje srityje, kuomet vaikų namų auklėtiniai išsikraustys į butus ir gyvens šeimynose“, – teigė Kauno miesto tarybos tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vasilijus Popovas.

Pinigai numatyti ir itin svarbaus Varnių tilto remontui. Pavasarį bus remontuojama viena tilto pusė, vėliau kita, tad visiškai eismas tiltu nebus ribojamas. Didelis dėmesys šįmet skiriamas ir vadinamųjų „juodųjų dėmių“ naikinimui. Miestas investuos 2,6 mln. eurų, kurie bus skirti šviesoforų įrengimui ir 300 pėsčiųjų perėjų apšvietimui.

Per 2016 metus Kauno miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių konsoliduota skola sumažėjo 11,4 mln. eurų – nuo 172,1 iki 160,7 mln. eurų. Antrus metus iš eilės Kauno mieto savivaldybė baigė be pradelstų skolų.