Kenkėjus naikinančios bendrovės „Dezinfa“ biologas Liutauras Grigaliūnas pasakoja, kad dažnai pasitaiko atvejų, kai širšės užima inkilus ir priverčia paukščius trauktis, tačiau širšių apsigyvenimas kregždžių lizde – retas atvejis.

„Pavasarį, įšilus orams, peržiemojusi širšė motinėlė ieško tinkamos vietos lizdo statybai. Lizdas statomas iš susmulkintos medienos, nugraužiamos nuo medžių ir sumaišomos su seilėmis. Pradžioje lizdas būna visai mažas, vėliau darbo imasi užaugusios pirmosios darbininkės – plečia lizdą, maitina ten augančias naujas širšes. Lizdas statomas nuo oro negandų apsaugotose vietose, todėl šiuo atveju kregždžių lizdas, susuktas balkono pastogėje, yra širšėms saugi vieta“, – teigia biologas. Paukščiai ir širšės kartu gyventi negali. Kregždės širšių nelesa, tačiau širšės, užėmusios teritoriją, ją skaudžiai gina.

„Širšės puola tik pajutusios pavojų: jei prie jų lizdo esate arčiau nei 2-3 m, bandote jas sunaikinti purkšdami aerozolines naikinimo priemones, ardote lizdą, širšės puls. Širšės gali gelti ne kartą ir per geluonį suleisti didžiausią nuodų kiekį lyginant su bet kuriuo kitu geliančiu vabzdžiu“, – teigė biologas.

Apie 2-3 procentai planetos gyventojų yra alergiški vabzdžių nuodams, kurie gali sukelti mirtį. Mokslininkų skaičiavimais, keturis iš tūkstančio įgeltųjų, jei jie yra alergiški, ištinka labai sunki anafilaksinė reakcija, pavojinga gyvybei.

Jei širšė įgėlė, patariama kuo greičiau sprukti iš įvykio vietos, nes netrukus galima sulaukti ir gentainių atakos - vabzdžiai geldami išskiria tam tikrų aliarminių feromonų, pranešančių apie pavojų.

„Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Atvykę naikinti širšių, girdime liūdnų istorijų: gyventoją, sergantį diabetu, medikai vos spėjo ištraukti iš mirties gniaužtų po to, kai į koją įgėlė šlepetėse besislėpusi širšė. Apmaudu, kad kiekvienas metais Lietuvoje pasitaiko mirtinų atvejų. Deja, gyventojai vis dar linkę patys naikinti širšes ir rizikuoti savo sveikata“, – sakė L. Grigaliūnas.

Įgėlus širšei, vapsvai rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patinimo.

Biologas pataria įgėlimo skausmą mažinti žaizdą šaldant ledu, suvyniotu į medžiagos skiautę, laikant česnako skiltelę, perpus perpjautą svogūną, agurką. Skausmą malšina ir citrinos, apelsinų sultys, obuolių actas: jose reikia pamirkyti vatos gabalėlį ar medžiagos skiautę, uždėti ant įgėlimo vietos.