Stebi kultūros vyksmą

„Esu užsispyręs ir kol kas kiekvieną dieną važinėju į darbą iš Kauno. Esant galimybei, bandau dalyvauti Kaune vykstančiame kultūros vyksme. Tuo labiau kad čia yra įstaigų, pavaldžių Kultūros ministerijai – Nacionalinis Kauno dramos teatras, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Kauno valstybinė filharmonija“, – vardijo S.Kairys ir tvirtino retkarčiais Kaune nueinantis į teatrą, koncertą ar parodą.

Rudenį matyta „Pero Giunto“ premjera Nacionaliniame Kauno dramos teatre, profesionalaus teatro 100-mečio minėjimas Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, Kauno bienalės parodos – jam ryškų įspūdį šiemet palikusius miesto kultūros įvykius vardijo ministras. Prie reikšmingų įvykių jis priskyrė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Emanuelio Levino centro V.Putvinskio gatvėje atidarymą.

Kauno publikos bruožas yra degančios akys. Galbūt taip yra dėl to, kad miestas kurį laiką save buvo pozicionavęs tam tikrame šešėlyje.

S.Kairys užsiminė ir apie kultūros įstaigų infrastruktūros pokyčius. „Kauno valstybinio muzikinio teatro remontą pavyko greitai pabaigti. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje planuojamas antras renovacijos etapas. Baigiamas remontuoti M.Žilinsko dailės galerijos stogas, netrukus prasidės viso pastato tvarkyba. Kauno IX forto muziejus taip pat laukia pirmojo rekonstrukcijos etapo. Nacionalinėje Paveldotvarkos programoje iš aštuoniolikos bent penki objektai yra Kaune. Pradedant Pelėdų kalno pastatais, tarpukario Ministrų kabineto rūmais ir Karinių oro pajėgų pastatu Gedimino gatvėje“, – skaičiavo pašnekovas.

Tarp gyvo ir virtualiojo

S.Kairio teigimu, Kauno kultūros įstaigos, kaip ir daugelis kitų šio sektoriaus įstaigų, per pandemiją išliko gyvybingos. „Palyginti su kitų šalių patirtimi, matyti, kad Lietuvoje buvo padaryta gerų žingsnių, kultūros sektorius be didesnių diskusijų sutiko veikti galimybių paso režimu. Taip jis išliko gyvybingas. Juk jokia finansinė pagalba nėra tokia efektyvi, kiek galimybė veikti, nors iš dalies suvaržytomis sąlygomis. Kultūros sektorius puikiai išnaudojo šį laiką. Tikiuosi, jau pavasarį mes vis dažniau klausime vieni kitų ne kaip laikomės, o ką planuojame, ir viskas grįš į įprastas vėžes“, – vylėsi ministras.

Per karantiną premjeros, kai kurie kiti renginiai persikėlė į virtualiąją erdvę. Tačiau, pasak jo, buvo labai aiškiai matyti, kad publikai vis dėlto reikia gyvo veiksmo. „Natūralu, kad po visos dienos posėdžių „Teams“ ar „Zoom“ programose vakare jungtis žiūrėti spektaklį virtualiai nebesinori. Vis dėlto turi būti pusiausvyra tarp informacinių technologijų ir gyvo kontakto. Didžiausia problema, kad po karantino atnaujinus veiklas pastebime besikeičiančius visuomenės įpročius. Kultūros įstaigoms, renginių organizatoriams nelengva planuoti veiklą. Anksčiau labai aiškiai buvo galima prognozuoti, kiek bilietų kada bus parduota į spektaklius, koncertus, o dabar žmonės paskutinę minutę sprendžia, pirkti bilietą ar ne“, – pasikeitusį publikos elgesį įvardijo S.Kairys.

Atnešė kultūros pokytį

Ministro teigimu, egzistuoja labai svarbi priežastis stebėti Kauno kultūros vyksmą – tai Kauno Europos kultūros sostinės (EKS) projektas „Kaunas 2022“. „Lankantis užsienio šalyse ar bendraujant su užsienio šalių ambasadoriais, komunikacija prasideda nuo dviejų pagrindinių klausimų. Tai „Kaunas 2022“ projektas ir tarpukario modernizmo architektūros kelias į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą“, – pastebėjo pašnekovas.

Anot jo, labai pozityvu, kad „Kaunas 2022“ projektas neprasideda ir nesibaigia 2022 m. Ši programa vyksta jau keletą metų. „Ir tai yra pagrindinė projekto sėkmė. Jis buria miesto bendruomenę, vyksta įvairios bendradarbystės, projektai, jungiantys NVO sektorių, savivaldybių ir nacionalines įstaigas“, – S.Kairio žodžiais, susitelkimas ir pasiruošimas kitiems metams yra daugiau nei akivaizdus.

Kaip teigė ministras, „Kaunas 2022“ programa atnešė matomą kultūros pokytį į Kauną ir Kauno rajoną. „Iš pradžių kildavo klausimų, kaip rajonas įsilies į bendrą „Kaunas 2022“ programą, bet lankantis pakaunės miesteliuose dabar akivaizdžiai matyti šio projekto įtaka. Mieste gal sunkiau užmegzti tokį ryšį su bendruomene dėl kitokios specifikos, geografijos. Tačiau akivaizdu, kad Kauno stiprybė – vietos bendruomenės sutelkimas plačiąja prasme. Šis projektas reikšmingas tarptautine dimensija. Tačiau be vietos bendruomenės įsitraukimo, be sektoriaus įgalinimo, be iniciatyvų išlaisvinimo, be tam tikrų mechanizmų užtikrinimo, kad kurtųsi žmonių, kuriems tai svarbu ir kurie tame mato prasmę, ratas, toks projektas patirtų fiasko. Ir tokių fiasko jau yra buvę“, – užsiminė pašnekovas.

Vilnius ar Kaunas?

Paprašytas palyginti Vilniaus ir Kauno kultūrinį gyvenimą, S.Kairys prisiminė filosofą Leonidą Donskį. „Jo atsakomybėje „Kaunas 2022“ ištakose buvo ne tai, ką Europa gali duoti Kaunui, kas taip pat svarbu, bet ką Kaunas gali duoti Europai. L.Donskis buvo ir knygą išleidęs apie mažesnius Europos miestus, ne sostines. Jis teigė, kad nereikia įsivelti į varžytuves, kad ir ne sostinių miestai gali būti labai įdomūs, patrauklūs, turėti savąją europietišką trajektoriją. Ir tas lyginimasis su sostine iš tikrųjų bevertis. Tiesiog reikia suprasti, kas pats esi ir ko nori“, – sakė ministras.

Vis dėlto jis įvardijo keletą skirtumų tarp Kauno ir Vilniaus kultūrinio gyvenimo, publikos. „Vilniuje vis dėlto yra daug veiksmo, daug įstaigų, daug menininkų, ir publika čia turi aiškių lūkesčių. Kauno publikos bruožas yra degančios akys. Galbūt taip yra dėl to, kad miestas kurį laiką save buvo pozicionavęs tam tikrame šešėlyje. Kai dirbau Kauno mero pavaduotoju, nemažai kultūros sektoriaus, nevyriausybinių įstaigų ar pavienių iniciatyvų atstovų atvykdavo į miestą sakydami: Vilniuje jau visko yra, o Kaune dar ne – labai palanki dirva pradėti“, – S.Kairio žodžiais, ir dabar tęsiasi gerasis Kauno laikas, kai miestas yra atradęs savo turinį, kultūrai tapęs labai patrauklia vieta.

Išpirks Centrinį paštą

Ministras pasidžiaugė, kad pagaliau paaiškėjo Kauno centrinio pašto pastato likimas. Tikimasi, kad 2025 m. čia veiks architektūros centras-muziejus, vykdysiantis tyrimus, informacinę sklaidą, edukaciją. „Šis pastatas – unikalus, vienas iš svarbiausių Kauno modernizmo pastatų, vienas svarbiausių pastatų Kauno pretendavimo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dokumentuose. Pagaliau jis tiesiog yra per svarbus objektas, per svarbioje vietoje, turi tikrai didžiulį potencialą, kad mes galėtume nekreipti į jį dėmesio ir stumdyti: Lietuvos paštas – savivaldybei, savivaldybė – valstybei, ministerijai, ir pan.“, – sakė pašnekovas.

Kultūros ministerija Vyriausybės pavedimu yra parengusi šio pastato įveiklinimo galimybių studiją. „Taigi, turime nebe nuomonę, o labai aiškų dokumentą su visais skaičiavimais, įvairiausiais scenarijais, visuomenės įtraukimu. Kitų metų biudžete numatytos lėšos šiam objektui išpirkti iš Lietuvos pašto“, – S.Kairio žodžiais, ES nauja finansavimo perspektyva, kurioje negali būti Vilniaus regione esančių objektų, atveria realų pagrindą galvoti, kad valstybė pajėgi tokį objektą įsigyti, sutvarkyti ir įpūsti jam gyvybės.

Pateks į UNESCO sąrašą?

Kiti metai Kaunui svarbūs ne tik tuo, kad jis taps EKS. Tikimasi, kad UNESCO Pasaulio paveldo centras įtrauks Kauno tarpukario modernizmo architektūrą į Pasaulio paveldo sąrašą. Nors pasitaiko dėl tokio galimo sprendimo nuogąstaujančių, vis dėlto, pasak ministro, svarstykles nusveria laukiami pozityvūs rezultatai.

„Yra nuogąstavimų, kad neva UNESCO įves papildomų suvaržymų. Tačiau paveldas mums reikalingas gyvas, ir ekspertai tai supranta. Aišku, egzistuoja techniniai reikalavimai, kuriuos turime įdiegti. Vilniaus senamiestis arba kiti mūsų UNESCO objektai gavo šį statusą pagal kitą scenarijų, o Kaunas turėjo atlikti labai daug namų darbų, – dėl jų, pasak ministro, dabar nebereikia įtikinėti kauniečių UNESCO reikšmingumu. – Sutampa du labai geri dalykai: Kauno tapsmas Europos kultūros sostine (šio projekto programos dalis skirta tarpukario modernizmo architektūrai) ir pretendavimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Bijoti ar jaudintis čia nėra ko, nes pirmiausia Kauno tarpukario modernizmo įtraukimas į šį sąrašą turėtų teigiamą poveikį turizmui. Be to, tai kuria pasididžiavimą vieta, kurioje gyvename.“

S.Kairys įžvelgė problemą, susijusią su „Kaunas 2022“ projektu. „Problema, kaip reikės gyventi, kai visa tai baigsis. Dabar šis projektas yra tapęs kasdienybės dalimi. Tačiau po 2022-ųjų kompetencijos bus smarkiai išaugusios, bus labai daug į visa tai įsitraukusių žmonių, kurie kažkur turės realizuoti savo įdirbį. Tai svarbus klausimas, į kurį reikėtų ieškoti atsakymo, ir nebūtinai žiūrint į šiandieną ar į kitus metus“, – sakė kultūros ministras.

EKS tampančiam Kaunui ir kauniečiams jis linkėjo svetingumo ir atvirumo, taip pat ir kitokiai nuomonei: „Tapęs EKS, Kaunas neabejotinai sulauks didesnio tarptautinio dėmesio. Miestai, tampantys EKS, sulaukia pozityvių pasekmių. Tačiau labai svarbu galvoti ir apie laiką po titulo gavimo. Linkiu Kaunui išnaudoti EKS teikiamas galimybes, kauniečiams išlikti smalsiomis akimis ir suprasti, kad bet kokio tarptautinio projekto sėkmė pirmiausia priklauso nuo to, kaip mes patys tai vertiname, kaip gebame savo aplinkoje gyventi.“

S.Kairio žodžiais, „Kaunas 2022“ kontekste kultūra tampa nebe atskiru siauru sektoriumi, bet tarsi klijais, suklijuojančiais įvairiausius procesus, vykstančius valstybėje, visuomenėje, mieste ar tarpusavyje bendraujant.