Sumanymas miesto centre, netoli Įgulos bažnyčios, pradėti daugiabučio statybas ekspertų kritikos nesulaukė. Carinius laikus menančiame pastate turėtų atsirasti butai ir komercinės paskirties patalpos.

Avarinės būklės

Nusitaikyta į buvusios spaustuvės patalpas, esančias Gedimino g. 46. Iš vienos pusės – naujieji Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto rūmai. Kitoje pusėje, kiek kairiau, yra K.Donelaičio g.

Sklypas patenka į Įgulos bažnyčios aplinkos formavimo zoną.

"Džiugu, kad čia nebeliks šabakštyno", – teigė Kauno architektų ir ekspertų tarybos (KAUET) narė architektė Jolita Kančienė. Jai antrino ir kiti kolegos. "Džiaugiuosi, kad gyvenamosios statybos procesas mieste yra gyvas. Kuo Centre daugiau gyventojų, tuo gyvesnis miestas", – replikavo urbanistas Alvydas Steponavičius. "Gerai, kad užsipildo kiaurymės ir mieste gyvens žmonių", – pridūrė architektas Algimantas Kančas.

Šiuo metu pro minėtą pastatą einančius praeivius iš Gedimino g. pusės pasitinka pilkas niūrus fasadas užkaltais langais. Pakėlus akis matyti, kad trečiame aukšte kadaise buvo įsisiautęs gaisras. Apie buvusią namo didybę byloja virš apdegusių trečio aukšto langų rėmų boluotantys puošnūs gipsiniai lipdiniai.

Kieme situacija dar liūdnesnė, o ką jau kalbėti apie ekspertų išvadas: pastatas netenkina esminių mechaninio pastovumo ir patvarumo reikalavimų. Sienos – perdrėkusios, deformavęsi, o dalis pastato apskritai yra avarinės būklės.

Istorinio chaoso vieta

Kitas KAUET narys architektas Jonas Minkevičius projektinį pasiūlymą statytojams rengusiam kolegai Mindaugui Miliukščiui pareiškė užuojautą. "Sunkus atvejis. Sutvarkyti tokią istorišką chaotiškai susidariusią erdvę yra labai sunkus uždavinys", – kalbėjo J.Minkevičius.

Iš viso šiame sklype yra buvę trys pastatai. Pagrindinis jų, išlikęs iki šiol, iškilo 1856 m. Tai buvo fasadu į Gedimino g. pastatytas mūrinis vieno aukšto gyvenamasis namas. Nuo 1938-ųjų pastatas jau triaukštis, jame įrengti trys butai. Toks aukštis išlikęs iki šiol. Jis nesikeis ir po rekonstrukcijos – neviršys 18 m.

Kiti du pastatai, ant kurių pamatų kieme kils dalis verslininkų sumanymo, buvo nedidukai vienaaukščiai, tačiau mostelėjus statybininkams galbūt jau kitais metais jie išstyps iki penkių aukštų.

Visuose trijuose pastatuose, iškrausčius gyventojus, kadaise veikė ir tabako fabrikas, kiek vėliau – spaustuvė "Varpas". Dar vėliau jis ilgai apskritai buvo nenaudojamas ir paliktas likimo valiai.

Prieš dvylika metų jį planuota pertvarkyti į kino teatrą, bet sumanymas taip ir liko tik popieriuje.

Komforto trūkumas

Išklausęs architekto M.Miliukščio sumanymą A.Steponavičius pasisuko į užsakovą, bendrovės "Gedimino 46" direktorių Donatą Miškinį: "Ar jus tenkina toks gyventojų komforto lygis?"

Planuojama įrengti 37 butus. Jų plotai – nuo 40 iki 160 kv. m. Ekspertams kliuvo ne tik, jų nuomone, mažoki kai kurie butai, bet ir pernelyg suspaustos parkavimo vietos.
Architektas M.Miliukštis projektiniame pasiūlyme gyventojų automobilius siūlo laikyti dalyje pirmo aukšto arba aikštelėje kieme. Anot jo skaičiavimų, iš viso būtų galima sutalpinti trečdaliu daugiau automobilių, nei bus butų – 49.

"Labai tvarkingai elgiamasi su sklypu, bet per maži atstumai posūkiams kieme", – pasigirdo pastabos. Architektas Vaidotas Kuliešius pridūrė, kad dėl palikto gana mažo kiemo jame bus nuolat pilna automobilių išmetamųjų dujų, o kur teršalai iš netoliese esančios judrios K.Donelaičio g.?

KAUET posėdžiui pirmininkavęs architektas Gintaras Balčytis priminė, kad nuo pastatų parkavimo vietos turi būti nutolusios per 10 m.

"Užuot, kad visas kiemas būtų žalia erdvė, didelė jo dalis atiduota automobilių stovėjimo aikštelei", – patarė ieškoti kitos išeities KAUET narys architektas Vygintas Merkevičius, pridūręs, kad noras į sklypą sugrūsti kuo daugiau parduodamo ploto yra visiškai suprantamas.

Dar vienas KAUET narys architektas Gintaras Prikockis prakalbo ir apie bendravimo, ne tik atgaivos akims erdvių stoką. "Į sklypą prifarširuota maksimaliai, kiek tik įmanoma, kiek leidžia normos. Šiaip tūris ir sklypo užstatymo struktūra – priimtina, bet gal imkime pavyzdį iš Skandinavijos? Esant lauko erdvių trūkumui ten kuriamos bendro naudojimo vidaus erdvės. Jose gyventojai gali rengti susirinkimus, mamos prižiūri vienos kitų vaikus ir pan. Tokios patalpos yra bendro komforto dalis", – kalbėjo G.Prikockis.

Pasigedo nesąmonės

Diskutuodamas apie išorinį pastato vaizdą A.Steponavičius pagyrė M.Miliukščio sprendimą pietiniame fasade į priekį ištraukti lodžiją. Vis dėlto kai kurie ekspertai pasigedo žaismingesnių sprendimų.

V.Kuliešius siūlė atsižvelgti į šalia esančius unikalius pastatus. "Jūsų pasiūlyta architektūra savaime yra nebloga, bet tokiai vietai reikia netipinių sprendimų", – teigė specialistas.

J.Minkevičiui pastato projektinis pasiūlymas atrodė pernelyg neutralus ir funkcionalus, lyg neturintis veido. Per daug pilkos spalvos. "Nesuteikia nei džiugesio, nei dvasios, o tai tokioje užspaustoje erdvėje itin reikalinga. Autorius yra gana kūrybingas, jis, manau, tai išspręs", – linkėjo architektas.

KAUET narys architektas Aurimas Ramanauskas pasiūlė dar drąsiau. "Trūksta kokios nors nesąmonės. Pernelyg tipinė estetika", – komentavo ekspertas. G.Balčytis svarstė, gal aikštelę vertėtų uždengti, o ant jos stogo įrengti žalią erdvę – kiemą.

M.Miliukštis pabrėžė, kad fasadas bus tvarkomas pagal istorinį E.Fryko projektą. Jis bus koreguotas tik tiek, kad bus papildomai įrengti įėjimai iš gatvės.

Ieškojo kompromiso

Projektinio pasiūlymo užsakovas D.Miškinis argumentavo, kad įrengti kompaktiškų butų sugalvota ne per klaidą. "Dabar vyrauja tendencija išsikelti gyventi kuo toliau miesto centro, nes čia gyventi yra arba labai brangu, arba nepatogu. Bandome rasti kompromisą, kad butų kainos būtų įperkamos bei kad kartu galėtume pasiūlyti ir komfortą", – kalbėjo bendrovės "Gedimino 46" direktorius.

Atsakydamas į priekaištus dėl galbūt nepatogaus parkavimo, jis sakė esąs už tai, kad šeimoje būtų ne du automobiliai, o du dviračiai. Tad net neketinta svarstyti, ar pjauti kieme esančius medžius ir turėti daugiau erdvės automobiliams, ar palikti ir prie jų derintis.

Pastato istorija

1856 m. suformuotas stačiakampio formos sklypas.
1856 m. fasadu į Gedimino g. pastatytas mūrinis vieno aukšto pastatas – gyvenamasis namas.
1856 m. užstatytas antras aukštas.
1909 m. iš dvibučio pastatas rekonstruojamas į tributį.
Iki 1922 m. pristatytas dviaukštis priestatas.
1922 m. pastate pradėjo veikti tabako fabrikas.
1928 m. pastate pradėjo veikti spaustuvė "Varpas".
1928–1931 m. performuotas sklypas, papildomai suformuojant sklypus prie K.Donelaičio g.
1938 m. statinys rekonstruotas, dalyje užstatant trečią aukštą, pertvarkant gatvės fasadą.
1939 m. pertvarkyta vidaus plano struktūra.
1940–1990 m. keletą kartų atliktas patalpų perplanavimas.
1999–2002 m. nugriauti prie šiaurinės sklypo ribos buvę du pastatai.