„Cirkų cirkai“, – prie nuotraukų, paviešintų vienoje feisbuko grupėje, rašė internautė Eglė. 

„O kaip dabar jaustis toms Onoms, kurios negali skiepytis“, – klausė Jelena.

Vieni internautai kaipmat pažymėjo savo pažįstamas Onas, kiti svarstė, ar ši reklama yra skirta tik Onoms. 

„Pagal statistiką Lietuvoje miršta tik Onos ir Jonai“, – sarkazmo negailėjo Darius.

„Valdžios didieji protai jau siekia kosmosą. Kas toliau? Stebėkim. Būtų linksma, jeigu nebūtų liūdna“, – dėstė Jurga.

„COVID-19 – Onų žudikas. Sakyčiau, labai įdomus pasirinkimas“, – stebėjosi Rasa.

„Čia kažkas tokio – Onos labai silpnos. Moterys, neduokite savo dukroms vardo Ona“, – juokėsi ir Ieva.

„Kiek pažįstu Onų, tai nė viena nemirė. Ir sugalvok tokias nesąmones“, – stebėjosi kitas internautė.

Portalas kauno.diena.lt liepos pabaigoje rašė, kad  SAM paviešino dažniausius žmonių, mirusių nuo COVID-19, vardus. Kai kuriems tautiečiams ši paskelbta informacija pasirodė pernelyg jautri ar net sukėlė diskusijų, kad tai gali išprovokuoti patyčias ar dar labiau įbauginti žmones.

„Jeigu po šios akcijos, dešimt Elenų, dešimt Jonų ir penkios Janinos nueis pasiskiepyti, ačiū jiems už tai“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta. Ji tikino, kad tai yra viena iš komunikacijos kampanijos dalių, kuria raginama žmones skiepytis.

Lietuvos statistikos departamentas apskaičiavo, kokie vardai nuo 2020 m. sausio 1 iki 2021 m. liepos 13 dienos dažniausiai minimi medicininiuose mirties liudijimuose, kur pagrindine priežastimi nurodyta COVID-19 liga.

Per daugiau nei pusantrų metų Lietuva dėl COVID-19 neteko 123 Jonų, 105 Onų, 101 Antano, 85 Janinų, 70 Juozų, 68 Vytautų, 64 Elenų, po 60 – Aldonų ir Petrų. Tarp dažniausiai minimų vyriškų vardų taip pat pateko Stasys, Stanislovas, Algirdas, Algimantas, Romualdas, moterų – Irena, Jadvyga, Marija, Stanislava, Genovaitė, Danutė. Tai tik maža dalis SARS-CoV-2 viruso pandemijos metu Lietuvoje nuo COVID-19 ligos mirusių asmenų, kurių, liepos 28 dienos duomenimis, fiksuota 4412.

Viešųjų ryšių eksperto Arijaus Katausko nuomone, sprendimas, kad reikia priartinti statistiką prie žmogaus, ypač to, kuris nėra pasiskiepijęs, yra logiškas ir pateisinamas, tačiau klausimas, ar pasirinktas metodas yra tinkamas.

„Žmonių požiūris į šią žinutę nebus vienareikšmis. Vieni galbūt išgirs, kiti vertins pašaipiai. Suprantama, SAM ieško bet kokių būdų, kaip įmanoma labiau pritraukti ir paskatinti žmones skiepytis. Sunku prognozuoti, ar tai suveiks. Bet šita žinutė iškrenta iš konteksto. Panašu, kad ministerija testuoja skirtingus variantus ir žiūri, kas išeis. Kalba jau ne tik apie turinį, bet ir apie formą, tik ar tikrai ji tinkama pranešimui spaudai?“ – suabejojo A.Katauskas.

Jo teigimu, labiau ši forma būtų tikusi lauko reklamai.

Vardų paskelbimas buvo kūrybinis bandymas, bet esą ne vienintelis būdas sudominti tikslinę auditoriją.

„Labai norint personalizuoti šitą klausimą, ko gero, reikėtų rasti mirusiųjų artimuosius ir juos prikalbinti kalbėti viešai. Ir tai būtų kur kas veiksmingesnis žingsnis. Dabar ministerijos bandymas atrodo šiek tiek karikatūriškas, nes pateikimo forma, mano manymu, pasirinkta ne pati geriausia, bet džiugu, kad bent kažkokie kūrybiniai sprendimai prasideda, nes iki šiol nieko panašaus nematėme“, – kalbėjo A.Katauskas.