Sutarčių – už 1,5 mln. eurų

Pernai "Kauno energija" paskelbė viešąjį pirkimą dėl karšto vandens skaitiklių įrengimo paslaugų. Jame nė nedvejojusi dalyvavo ir jį laimėjo ūkio subjektų grupė: UAB "Santermita" ir UAB "Grouterma". Viešojo pirkimo procedūrų ataskaitoje nurodoma, kad paslaugų kaina – 712,9 tūkst. eurų.

Rekvizitai.lt duomenimis, "Santermita", nuo 2012 m. dalyvavusi ir laimėjusi kai kuriuos "Kauno energijos" skelbtus viešųjų pirkimų konkursus, su ja sudarė sutarčių už 1,5 mln. eurų, o per šiuos metus visa "Santermitos" apyvarta siekė 7 mln. eurų.

Viskas gal ir būtų puiku, tačiau pastaruoju metu "Santermitos" atstovai prisistato kaip daugiabučių namų administratoriai. Negana to, aktyviai kauniečius bando agituoti, pasirinkti jų bendrovę. Praėjusią savaitę tokius agitacinius laiškus gavo kauniečiai, sudarę sutartis su įvairiais administratoriais.

Paaiškėjus "Santermitos" sąsajoms su "Kauno energija", natūraliai kilo abejonių, kad namų administratoriai rūpinasi ne gyventojų, o energetikų interesais.

Juolab įstatymuose nurodoma, kad bendrojo naudojimo objektų administratoriais negali būti šilumos, elektros energijos, dujų, geriamojo vandens tiekėjai, taip pat kiti asmenys, pagal Konkurencijos įstatymą tiesiogiai ar netiesiogiai susiję su išvardytais tiekėjais, jeigu jie dirba tos pačios savivaldybės teritorijoje.

Šie draudimai numatyti ne šiaip sau, o šilumos paslaugų sektoriaus skaidrumui užtikrinti ir bandant išvengti užkulisinių susitarimų, priimamų ne vartotojų naudai.

Bando išsisukinėti

"Santermitos" direktorius Ramūnas Radavičius "Kauno dienai" patvirtino, kad pernai, kai bendrovė jau buvo registruota kaip pastatų administratorė, buvo sudaryta sutartis su "Kauno energija". Anot jo, užsakyti įrengti skaitikliai dar nebaigti įrengti – tai bus padaryta kitais metais.

Pastebėjome, kad apribojimai administratoriams vykdyti su šilumos tiekimu susijusią veiklą yra taikytini ir "Santermitai". R.Radavičius bandė išsisukinėti, nors "Santermita" dar 2014 metais jos pačios prašymu buvo įtraukta į pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje sąrašą.

"Taip, esame administratoriai, bet daugiau šilumos ūkio prižiūrėtojai..." – bandė aiškinti R.Radavičius.

Realybė kitokia. Pastatų administravimo veiklą "Santermita" planuoja ne tik tęsti, bet ir plėsti – daugiabučių gyventojų pašto dėžutėse neseniai atsirado lankstinukai su pasiūlymais rinktis būtent jų paslaugas ir nurodoma, kad jomis jau esą naudojasi daugiau kaip 50 tūkst. šeimų.

Šakos nekirstų

Pakartojus, kad "Santermita" yra registruota ir kaip pastatų administratorė, direktorius puolė ieškoti pasiteisinimų. "Teko registruoti, – sutiko R.Radavičius, tačiau ėmė savaip interpretuoti Konkurencijos įstatymo subtilybes: – Šis įstatymas pagrinde yra reglamentuojantis, kad (tiekėjas ir administratorius – aut. past.) nebūtų susiję per kitas prizmes. Kad šitų darbų nedarytų pats šilumos tiekėjas. Jis juk yra suinteresuotas parduoti kuo daugiau šilumos. Bet mes nesame šilumos tiekėjai."

"Kauno diena" priminė, kad pagal įstatymus bendrovė, teikianti paslaugas šilumos tiekėjui, gauna tokį patį statusą kaip ir pastarasis. Negana to, atsiranda įvairių galimybių, kaip piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, o dėl to nukentėtų eiliniai gyventojai.

"Tai yra prielaida ir pritempimas. Kaip mes galime turėti įtakos šilumos kainai ar jos suvartojimui?" – išsisukinėjo R.Radavičius ir pridūrė, kad sąmokslo teorijų galima daug prigalvoti.

Turėti įtakos šilumos suvartojimui – pastatų administratorių priedermė. Būtent jie gali ir turi rengti įvairius planus, ieškoti priemonių, leisiančių sumažinti pastatui, butui reikalingos apšildyti šilumos suvartojimą, mažinant šilumos nuostolius. Šilumos tiekėjų tikslas visiškai priešingas – kuo daugiau jos parduoti.

R.Radavičius dievagojosi, kad niekuomet nedarytų to, kas kenktų vartotojų interesams. "Kurie efektyviausiai dirba, tuos gyventojai paprastai ir renkasi", – šio verslo esmę aiškino pašnekovas.

Patenkinti, bet nepatenkinti

"Mūsų strateginė politika – taupyti. Atliekame daugiabučių namų renovacijas, diegiame metodinį nuskaitymą. Kaip tik skatiname, kad būtų automatizuoti punktai ir būtų užduodami daugiabučių namų savininkams palankūs režimai. Jeigu jų pasiklaustumėte, gyventojai tikrai yra patenkinti", – tikino R.Radavičius, tačiau pridūrė, kad žinoma, jog gyventojai yra nepatenkinti tuo, kad reikia mokėti už punktų automatizavimą.

Pasiteiravome, ar bendrovė nėra sulaukusi priekaištų dėl sąsajų su "Kauno energija". "Tai kad jų nėra", – vėl prie to paties grįžo R.Radavičius. Patikslinome, kad pastarosios sąsajos yra maždaug 712 tūkt. eurų vertės.

"Jaučiu, iš kur tos sąsajos. Čia užsakytas straipsnis iš konkurentų pusės. Todėl ir ieškoma sąsajų ten, kur jų nėra", – toliau įstatymus ignoravo "Santermitos" vadovas.

Jautri sritis

Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų teisininkas Rolandas Klimavičius teigė, kad karšto vandens skaitiklių įrengimas, be abejo, yra susijęs su šilumos tiekimu, jau nekalbant apie sutartį su pagrindine miesto šilumos tiekėja.

"Kiek žinau, pagal Civilinį kodeksą ir pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą pastatų administratorius miestuose ir rajonuose, kur daugiau nei 100 tūkst. gyventojų, negali dalyvauti veikloje, susijusioje su karšto vandens, šilumos tiekimu", – patvirtino  R.Klimavičius.

Pastarasis draudimas bendrojo naudojimo objektų administratoriui netaikomas administruojant turtą, esantį gyvenamojoje vietovėje, kurioje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gyvena mažiau negu 100 tūkst. gyventojų, jeigu savivaldybės taryba nenusprendžia kitaip.

"Draudimai administratoriams priimti todėl, kad vienu metu buvo įmonių, susijusių ir su šilumos tiekimu, ir su pastatų priežiūra. Siekiama, kad šilumos, karšto vandens tiekimo apmokėjimo klausimai būtų kuo skaidresnesni", – sakė R.Klimavičius.

Skaidrumas būtinas, nes šilumos ir karšto vandens tiekimas yra aktualus daugybei gyventojų ir sąskaitos už tai sudaro nemažą dalį gyventojų pajamų.

Skandalas dėl suklastotų gyventojų parašų

Kauno apylinkės teismas prieš dvejus metus pripažino negaliojančia jungtinės veiklos sutartį, kurios administravimu buvo įgaliota rūpintis bendrovė "Santermita". Pastarosios atstovai bandė įtikinti, kad Neries kr. 2-ojo namo bendraturčiai esą dar 2013 m. lapkritį pasirašė jungtinės veiklos sutartį ir įgaliojo "Santermitą" atstovauti jų interesams.

Iki sutarties pasirašymo šį daugiabutį administravusi bendrovė Kauno komunalinis ir butų ūkis suabejojo šia partnerystės sutartimi ir kreipėsi į teismą. Kaip paaiškėjo vėliau, abejonės buvo pagrįstos.

Pasak Kauno komunalinio ir butų ūkio tuomečio direktoriaus Virginijaus Tamošiūno, abejonių kilo, kai "Santermitos" atstovai nepateikė notaro patvirtinto įgaliojimo veikti, patalpų savininkų susirinkimo šaukimo, darbotvarkės ir dar kitų dokumentų.

"Santermitos" atstovai bandė aiškinti, kad esą jungtinės veiklos sutartis yra registruota ir yra viešai skelbiama Registrų centro duomenų bazėje, todėl jie neprivalo pateikti jokių dokumentų. Vėliau paaiškėjo, kad slapukauta ne veltui.

"Santermitos" atstovai, paklausti apie pažeidimus, ėmė aiškinti, kad tai laisvas gyventojų pasirinkimas. Esą bendrovė neturi nieko bendra su teisme ginčijama jungtinės veiklos sutartimi. Juk ne "Santermita" pasirinko daugiabučio gyventojus, o daugiabučio gyventojai pasirinko "Santermitą".

Teisme paaiškėjo, kad dalis gyventojų ant jokių dokumentų nepasirašė ir jungtinei veiklos sutarčiai nepritarė. Nepaisant to, jų parašai buvo padėti.

Kai kurie gyventojai teisme paneigė "Santermitos" teiginius apie esą laisvą pasirinkimą. Žmonės tvirtino nepasirašę sutarties, kadangi neaiškios jos sudarymo aplinkybės. Kai kurie netgi nurodė, kad dar 2012 m. "Santermitos" atstovai pradėjo vaikščioti po butus, prašydami pasirašyti dėl namo administratoriaus pakeitimo.

Gyventojų liudijimai teisme bylojo, kad parašai buvo gauti apgaulės būdu. Gyventojams buvo sakoma, kad tik atliekama apklausa, kiek atsirastų norinčiųjų pakeisti namo administratorių. Teisme taip pat paaiškėjo, kad jokio susirinkimo ir balsavimo dėl administratoriaus nebuvo.

Kauno apylinkės teismas suskaičiavo, kad Neries kr. 2-ajame daugiabutyje yra 80 butų. Tam, kad jungtinės veiklos sutartis galiotų, ją turi pasirašyti 41 asmuo, turintis balso teisę. Sutartį pasirašė 46 asmenys, tačiau net 18 teisme pareiškė, kad parašai buvo gauti apgaulės būdu: aiškinta, kad reikės mokėti mažesnius mokesčius, kad vykdoma tik apklausa, kad pasirašoma tik dėl susirinkimo.

Komentaras

Ūdrys Staselka, AB "Kauno energija" Personalo ir administravimo skyriaus atstovas ryšiams su visuomene

Bendrovė nėra įpareigota tikrinti, ar pirkimo dalyvis nėra ir pastatų administratorius, ir įstatymai to nenumato.

"Kauno energijos" pozicija dėl UAB "Santermita" vykdomos veiklos yra neutrali. Kaip ir dėl bet kurios kitos Lietuvoje veikiančios įmonės.

Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 2 dalis. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, ar fiziniai asmenys, susiję su šilumos tiekėju darbo santykiais, išskyrus, kai su darbo santykiais susiję fiziniai asmenys gyvena tame name ir patys prižiūri savo ar gyvenamojo namo bendrijai priklausančius kitus namus, taip pat asmenys, kurių ūkinė veikla apima kuro ruošą ir (ar) tiekimą, ar asmenys, kartu su šioje dalyje nurodytais asmenimis priklausantys susijusių ūkio subjektų grupei pagal Konkurencijos įstatymą.

Pagal Konkurencijos įstatymą – susiję asmenys traktuojami per savitarpio kontrolės ir priklausomybės (kitaip valdymo) santykius, pvz., valdant akcijas ir pan. Jokiu būdu ne per privačius komercinius santykius, kurių AB "Kauno energija" turi su daug tiekėjų, rangovų ir pan. Taigi, kad AB "Kauno energija" galėtų būti laikoma susijusia su UAB "Santermita", jos abi turėtų priklausyti susijusių ūkio subjektų grupei. Jūsų minima sąsaja yra ne kas kita kaip komerciniai dviejų bet kurių ūkio subjektų santykiai, kai vienas ką nors perka, kitas parduoda.