Ilgas sąrašas

Kiekviename tarybos posėdyje svarstoma, kuriuos savivaldybei priklausančius pastatus perleisti į privačias rankas. Paskutinį kartą ant prekystalio padėti įvairiose miesto vietose išsidėstę savivaldybės būstai, ūkiniai pastatai ir negyvenamosios patalpos. Tačiau dar liko daug miestui nereikalingo turto, kurį palaipsniui siekiama parduoti.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas pasakojo, kad pradėjęs dirbti savivaldybėje pirmiausia  inventorizavo visą nekilnojamąjį turtą. Buvo įvertinta, ar pastatai naudojami savivaldybės funkcijoms atlikti, ar jų paskirtis aiški ir kam tarnauja toks ilgus metus dūlantis paveldas.

"Turtas, kuris mažiausiai reikalingas, bet reikalauja daugiausia sąnaudų, atiduodamas privatizuoti. Kitaip sakant, viską, kas nereikalinga, parduodame, kad į tuos objektus pirkėjai investuotų pinigus, juos sutvarkytų, atnaujintų ar vietoje jų pastatytų kažką naujo. Kad nenaudojamas turtas metų metus nedūlėtų ir neterštų miesto aplinkos, mes jį parduodame viešuose ir skaidriuose aukcionuose, kuriuose laimi tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą", – tikino G.Petrauskas.

Jo teigimu, savivaldybės didžiausią dalį pagal plotą sudaro turtas, skirtas įvairioms funkcijoms atlikti, – daugiau nei 85 proc. yra švietimo ir ugdymo, medicinos ir kultūros sričių objektai. Miestas turto nebuvo prisipirkęs, tiesiog jį valdė daugelį dešimtmečių. Į savivaldybės turto sąrašą patenka ir nauji bešeimininkiai objektai. Turtą galima išskirti į tris atskirus segmentus: gyvenamieji butai, priklausantys miestui, taip pat įvairios gamybinės patalpos, sandėliai bei švietimo, sveikatos priežiūros, kultūros įstaigų turtas.

Pinigai miestui

Savivaldybės administracijos direktorius tikino, kad miestas sieks parduoti visus objektus, kurie yra netinkami. Artimiausias aukcionas turėtų vykti sausio viduryje, tuomet bus galima pateikti tikslų parduodamų objektų sąrašą.

G.Petrauskas informavo, kad, be smulkių išimčių, dauguma savivaldybei priklausančio turto yra Kauno mieste. "Atėjus dirbti atlikta turto peržiūra palietė ne tik savivaldybę, bet ir jos įmones, kurios įpareigotos peržiūrėti turtą, kurio nenaudoja", – patikslino jis.

Aukcionuose už nekilnojamąjį turtą gauti pinigai įkrenta į bendrą Kauno kišenę ir tada skirstomi pagal bendrą miesto poreikį.

"Tikslingai vienai ar kelioms sritims pinigai nenaudojami, kadangi tai nėra nuolatinės įplaukos. Vienais metais galime parduoti mažiau turto, kitais – daugiau. Visos gautos pajamos sukrenta į miesto biudžetą. Iš ten pinigus naudojame kasdieniams reikalams, miesto infrastruktūrai tvarkyti: gatvėms asfaltuoti, mokykloms ar darželiams renovuoti, apšvietimui modernizuoti", – sakė G.Petrauskas.

Pardavimo tendencijos

Savivaldybės atstovai pastebi, kad šiais metais pavyko parduoti daugiau nekilnojamojo turto objektų nei pernai. G.Petrauskas tikisi, kad tendencijos ir kitais metais išliks panašios ir pavyks gerokai sumažinti miesto pečius slegiančią nenaudojamų pastatų naštą.

Viešuose aukcionuose pirkėjai pirmiausia išgraibsto centrinėse miesto vietose esančius objektus. Kreipiamas dėmesys į tai, ar toje vietoje verslininkai laisvai galės nušluoti nuo žemės paviršiaus senus pastatus ir pastatyti naujus biurus ar gyvenamuosius namus.

"Greičiausiai nuperkami patraukliose vietose esantys objektai, kuriuos nesunku pritaikyti tiek komercinei veiklai, tiek gyvenimui. Daug nekilnojamojo turto parduodama per aukcionus. Per juos neparduodame tik išimtiniais atvejais, kai, pavyzdžiui, savivaldybės būstai parduodami jų nuomininkams", – komentavo savivaldybės administracijos direktorius.