Atrinko tris

Per programą atrinkta ir šiemet siūloma finansuoti tris daugiabučius gyvenamuosius namus: I. Kanto g. 24, K. Veverskio g. 1 ir Žemaičių g. 24.

„Jų valdytojų pateikti finansavimo prašymai ir dokumentai atitiko programos reikalavimus, prioritetus. Tvarkybos darbams miestas planuoja skirti 262,5 tūkst. eurų“, – dienraščiui komentavo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus Administravimo ir valdytojų veiklos poskyrio vedėja Grita Jasevičienė.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kodėl būtent šiems namas skirtas finansavimas ir kaip jie reprezentuoja miestą, nors nėra įrašyti į Kultūros paveldo registrą.

„Kaunas kasmet skiria vis daugiau dėmesio ir finansų, kad miesto pastatai būtų restauruoti ir dar labiau puoštų aplinką. Prie to žymiai prisideda Paveldotvarkos programa – per dešimtmetį atnaujinama beveik 200 pastatų fasadų, apsukos ir toliau didėja.

Savivaldybė imasi dar ryžtingesnio žingsnio ir skiria finansavimą miesto įvaizdžiui svarbių statinių tvarkymui. Naujoji programa išskirtinai orientuota į nepaveldinius statinius ir objektus“, – aiškino pašnekovė.

Pasak savivaldybės specialistės, į finansavimą pagal šią programą gali pretenduoti tie pastatai, kurie stovi Kaunui svarbiuose ir reprezentaciniuose rajonuose.

„Programos geografija apima UNESCO pasaulio paveldo sąrašo vertybių ir apsaugos zonų teritorijas, taip pat tranzitines gatves, kuriomis pravažiuoja ar keliauja dideli automobilių srautai“, – pažymėjo G. Jasevičienė.

Numatyta, kad programoje gali dalyvauti K. Baršausko, V. Čepinskio, Jurbarko, Tunelio, K. Veverskio, K. Petrausko, Jonavos, T. Masiulio, Nuokalnės, Vaidoto, Varnių, Veiverių gatvėse, A. Smetonos ir Tvirtovės alėjose, A. Juozapavičiaus, Europos, Savanorių, Taikos prospektuose, Raudondvario ir Žemaičių plentuose esančių pastatų valdytojai.

Teritorija: pagal naują programą miestas prisidės prie įvairiose Kauno reprezentacinėse vietose esančių pastatų tvarkymo. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Kokie darbai atliekami?

G. Jasevičienė aiškino, kad reikalavimus atitikę programos dalyviai turės atlikti miesto įvaizdžiui svarbaus statinio remonto darbus, į kuriuos įeina statinio išorinių atitvarų, fasadų elementų techninės ir estetinės būklė pagerinimas.

„Taip pat skiriama parama tvarkybos darbų projektavimui, puošybinio apšvietimo įrengimui“, – nurodė Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus specialistė.

Ji aiškino, kad iki 100 proc. programos lėšų gali būti skirta daugiabučio gyvenamojo namo, savivaldybei nuosavybės teise priklausančio statinio, kurio valdymas perduotas kitiems subjektams, tvarkymo darbams ar puošybinio apšvietimo įrengimui.

„Turto valdytojas, dalyvaudamas programoje, pateikia prašymus finansuoti miesto įvaizdžiui svarbaus statinio tvarkymą ir (ar) įrengti puošybinį apšvietimą. Programos kriterijus atitinkantys dalyviai įtraukiami į sąrašą, kurį tvirtina miesto taryba. Per 60 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos su valdytojais pasirašomos savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo sutartys. Jose nurodomi einamaisiais metais finansuojami tvarkymo darbai“, – tvarką, kaip skiriama parama, aiškino G. Jasevičienė.

262,5 tūkst. eurų. – tiek savivaldybė ketina skirti tvarkybos darbams.

Kuo skiriasi programos?

Kauniečiams, ko gero, labiau žinoma Paveldotvarkos programa, per kurią miestas gali padengti dalį fasado remonto darbų kainos. „Kauno diena“ paprašė paaiškinti, kuo ši programa skiriasi nuo miesto įvaizdžiui svarbių pastatų programos.

„Paveldotvarkos programa skirta kultūros paveldo statiniams ir objektams tvarkyti, į ją patenka visi pastatai, esantys valstybės saugomose kultūros paveldo teritorijose: Kauno Senamiestyje, istorinėje miesto dalyje – Naujamiestyje, taip pat į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytos vertybės. Taip pat per Paveldotvarkos programą gali būti finansuojami fasadų tvarkybos darbai Žaliakalnyje, Kauno pirmajame kariniame miestelyje, vadinamame Žemųjų Šančių kareivinėmis.

Miesto įvaizdžiui svarbių pastatų programa apima šias ir platesnes teritorijas, tačiau skirta nepaveldinių statinių ir objektų atnaujinimui“, – skirtumus tarp programų, per kurias kauniečiai gali pasigražinti savo namus, vardijo Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus specialistė.

Pasak G. Jasevičienės, ne kiekvienas pastatas, esantis kultūros paveldo vietovėje, yra kultūros paveldo objektas, registruotas kaip savarankiška nekilnojamoji kultūros vertybė.

„Nepaisant to, kultūros paveldo vietovės vertingosios savybės gali būti susijusios su vietovėje esančiai statiniais, neįregistruotais kaip kultūros paveldo objektai. Siekiant, kad pastatų tvarkymas būtų spartesnis ir paprastesnis, ir startavo naujoji miesto programa. Tai taip pat savotiška garantija, kad nepaveldinis pastatas kultūros paveldo teritorijoje bus sutvarkytas tinkamai, nepažeidžiant kultūros paveldo teritorijos vertingųjų savybių“, – aiškino miesto atstovė.