"Be galo džiaugiamės, kad palaimintasis Teofilius sugrįžo čia, kur anksčiau gyveno ir dirbo", – neslepia džiaugsmo sesuo Gabrielė Vasiliauskaitė. Benediktinių vienuolyne gyvenusio ir seserų kapelionu dirbusio palaimintojo kankinio vyskupo Teofiliaus Matulionio relikvijos iš Kaišiadorių katedros į Šv.Mikalojaus bažnyčią iškilmingai atkeliavo birželio 14-ąją, tad visi tikintieji dabar čia gali prašyti jo užtarimo. Tą kasdien daro ir čia gyvenančios seserys.
"Nors ir įtrauktas į lankytinų objektų sąrašą, vienuolyno ansamblis nėra labai patrauklus", – neslėpė sesuo Gabrielė, vadovaujanti kartu su savivaldybe įkurtai viešajai įstaigai "Domus Laudis", ant kurios pečių gula vienuolyno ansamblio ir jį juosiančios tvoros remonto rūpesčiai.
Sesuo Gabrielė prisipažįsta – ansamblio piktžaizdė – 350 m ilgio paveldinė tvora. Seniausia jos atkarpa ir centriniai vartai turėtų būti baigti sutvarkyti šį rudenį, tačiau didžioji dalis užtvaros vis dar prašosi pagalbos. Kebliausia padėtis – P.Eimučio ir Šv.Gertrūdos gatvėse, kur tvora suskeldėjusi, virstanti.
"Gatvele vaikšto studentai, žmones vedžioja šunis, o ir vaikai mėgsta užsilipti. Baisu, kad nenutiktų nelaimė", – savo būgštavimus išsakė sesuo Gabrielė. Skaičiuojama, kad visos tvoros renovacijos sąmata siekia daugiau nei 1 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybė iš Paveldotvarkos programos praėjusiais metais remontui skyrė 37,5 tūkst. eurų. Dar tiek pat lėšų surinko pats vienuolynas.
"Kalbėti apie pinigus labai sunku. Žinau, kad palaimintasis Teofilius mumis ir toliau rūpinsis, o mes kasdien meldžiamės už visus geradarius, – jų, anot sesers Gabrielės, buvo, yra ir bus. – Visi prisidėjusieji prie tvoros remonto bus įtraukti į vienuolyno istoriją – įrašytas tvoroje jų pavardes matys ateinančios kartos."
Kad tvoros kuo greičiau galėtų imtis darbininkai, vakar seserys rengė labdaros vakarą, skirtą Kauno seserų benediktinių paminklinio vienuolyno ansamblio restauracijai. Ketvirtadienį Kauno miesto Rotušėje skambėjo muzika, seserys pasakojo, kas slypi už remonto besiprašančios vienuolyno tvoros, kuo gyvena ir ką veikia benediktinės. Vakaro metu buvo galima paaukoti vienuolyno restauracijos darbams.
O remontas, anot sesers Gabrielės, reikalingas vienuolynui, klebonijai ir pačiai bažnyčiai. Paspaudus šaltukui, būti joje esą sunkiai įmanoma. Ne pro šalį būtų šildomos grindys ir nauji langai, pro kuriuos nešvilpautų vėjai. Seserys svajoja ir apie šventovės bokštą, kuris po remonto galėtų atsiverti turistams.
Kad šis ypatingas, bet kiek primirštas Kauno objektas suspindėtų ir atgimtų, galite prisidėti ir jūs, lėšas pervesdami į Kauno seserų benediktinių viešosios įstaigos "Domus Laudis" banko sąskaitą: LT55 7044 0600 0796 1450, AB SEB banke.
Kauno seserų benediktinių vienuolyno abatė sesuo Juozapa V.Strakšytė priminė, kad Šv.Mikalojaus bažnyčia visuomet laukia maldininkų, o šv.Mišios čia aukojamos kasdien: darbo dienomis – 18 val., šeštadienį – 8 val., sekmadienį – 10 val.
Naujausi komentarai