Kaip praneša gydymo įstaiga, šio projekto tikslas – sukurti atviras prieigas ir žiniatinklio platformą, kuri padės apsispręsti dėl specifinių vakcinų ir monokloninių antikūnų kūrimo, siekiant įveikti bakterijų atsparumą antibiotikams problemą. Sukurtą platformą sudarys matematinis modelis ir epidemiologų surinkta duomenų bazė.

„Šis projektas svarbus daugeliu aspektų, – teigia Kauno klinikų direktorius visuomenės sveikatai, mokslui ir studijoms doc. dr. Tomas Lapinskas. – Jis suteiks galimybę vystyti matematinius modelius, kurie taps prieinami mokslininkų bendruomenei, leis sukurti inovatyvią strategiją, leidžiančią išmatuoti vakcinų ir monokloninių antikūnų efektyvumą, kovojant su atsparumu antibiotikams. Taip pat dalyviai tikisi sukurti ir integruotą modelį, kuris ateityje leis įvertinti socioekonominį efektą ir poveikį visuomenės sveikatai“.

Atsparumas antibiotikams – mikroorganizmų gebėjimas sukurti mechanizmus, apsaugančius juos nuo vaistų. Šiuo metu atsparumas antibiotikams yra  viena iš dešimties didžiausių grėsmių žmonių sveikatai. Kauno klinikų Infekcijų kontrolės tarnybos vadovės dr. Astos Dambrauskienės teigimu, pacientai, kuriems infekciją sukelia atsparūs antibiotikams mikroorganizmai, ligoninėje praleidžia ilgiau, jie gydomi sunkiau toleruojamais ir šalutinėmis reakcijomis pasižyminčiais vaistais. „Šiuo metu nėra pakankamai duomenų, kiek vakcinos ir monokloniniai antikūnai galėtų turėti įtakos, siekiant užkirsti kelią atsparių antibiotikams bakterijų plitimui. Todėl šio projekto metu sukūrus platformą, industrijos partneriai galėtų lengviau įvertinti, kurios vakcinos yra efektyviausios valdant atsparumo antibiotikams problemą“, – pastebi dr. A. Dambrauskienė.

Dr. A. Dambrauskienė priduria, kad dalyvavimas projekte padės užtikrinti, jog kuriama platforma bus papildyta ne tik įvairių pasaulio valstybių, bet ir Lietuvos antimikrobinio atsparumo duomenimis, pacientų rizikos veiksniais bei infekcinio proceso ypatumais. „Visos šalys su pacientų atsparumu antibiotikams susiduria skirtingai, jose vyrauja skirtingų atsparumo antibiotikams profilių bakterijos, infekcijų tipai, kurias sukelia atsparūs antibiotikams mikroorganizmai. Todėl svarbu turėti surinktą informaciją, kuria remiantis būtų priimami sprendimai dėl tolesnio vakcinų kūrimo“, – apie projektą pasakoja ji.

Projektas „Monokloninių antikūnų ir vakcinų poveikio antimikrobiniam atsparumui nustatymas“ oficialiai prasidėjo 2021 m. lapkričio 1 dieną ir truks 5 metus. Šiame projekte dalyvauja mokslininkai iš 19 pasaulyje žinomų mokslinių centrų, esančių Europos sąjungos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, o tarp jų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos – viena didžiausių asmens sveikatos priežiūros įstaigų Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Taip pat šiame projekte dalyvauja 16 akademinių institucijų bei industrijos partneriai iš GSK (angl. GlaxoSmithKline), įmonių „Pfizer“ ir „Janssen“.

„Monokloninių antikūnų ir vakcinų poveikio antimikrobiniam atsparumui nustatymas“ – tai Europinis projektas, finansuojamas Inovatyvios medicinos iniciatyvos (IMI2).