Sustabdė darbus

Prieš kelias savaites „Kauno diena“ informavo apie Šilainiuose esančią estakadą remontuoti pradėjusios bendrovės sprendimą stabdyti darbus ir reikalauti, kad statinys būtų ne remontuojamas, bet iš esmės rekonstruojamas.

Sprendimas priimtas, kai, nuo atramų nuvalius tinko sluoksnį, buvo aptikta sulūžusių sijų. Be to, paaiškėjo, kad betonas dėl druskos poveikio yra ištrupėjęs ir praradęs sukibimą su armatūra, o armatūra – surūdijusi.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kilus abejonių dėl statinio saugumo, bendrovė „Autokausta“ savo iniciatyva nusprendė kreiptis į ekspertus. Šie savo išvadose patvirtino, kad susidėvėjusį statinį reikia ne remontuoti, bet rekonstruoti.

Tikino, kad nesaugu

Tilto būkle susirūpino Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija. Jos pirmininkas Justinas Urbonavičius surengė komiteto narių, tilto remonto užsakovų ir rangovų pasitarimą. Diskusijos vyko estakados teritorijoje.

„Norime pasižiūrėti, kokia tilto būklė. Galbūt bandysime teikti komisijos rekomendacijas“, – vylėsi J. Urbonavičius.

Tilto atnaujinimo darbams vadovaujantis bendrovės „Autokausta“ atstovas Justinas Jasiulevičius atkreipė dėmesį, kad statinys buvo suprojektuotas 1987 m., o pastatytas 1993 m.

„Tais laikais eismo intensyvumas buvo penkis šešis kartus mažesnis. Tada prie vieno daugiabučio stovėjo vienas du automobiliai, o dabar jie kiemuose nebetelpa. Eismo intensyvumas ir toliau didės. Pagal tuomečius rusiškus standartus ir eismo intensyvumo lygį pastatyta estakada nė vienu parametru neatitinka statinių saugumui keliamų dabartinių europietiškų standartų. Mūsų tikslas yra užsakovui – Automobilių kelių direkcijai (LAKD) – parodyti karčią tiesą. Remontuodami pagal dabartinius projektinius reikalavimus, kuriuose, mūsų įsitikinimu, nepakankamai atsižvelgta į tilto susidėvėjimą, jam tenkančias apkrovas, bijotume prisiimti atsakomybę“, – pabrėžė J. Jasiulevičius.

Tendencija: estakados apkrovos nuolat didėja. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Parodė pažeistas vietas

J. Jasiulevičius parodė labiausiai pažeistas estakados vietas ir papasakojo apie galimus padarinius, jei statinys būtų ne rekonstruojamas, o tik remontuojamas.

„Stovėdami šioje vietoje jaučiate, kad perdanga linguoja. Lingavimas yra maždaug 2 cm amplitudės. Sijos turi būti išgaubtos į viršų, bet dabar jos išsigaubusios į apačią. Taip yra dėl apkrovos ir vadinamojo armatūros nuovargio. Yra lūžusių sijų. Klausimas – kaip ateityje tos sijos laikys“, – atkreipė dėmesį specialistas.

Anot J. Jasiulevičiaus, laikydamasi požiūrio, kad tiltą reikia ne rekonstruoti, bet tik remontuoti, LAKD nenori pripažinti realybės.

Mes rodome ir sakome – statinys neatitinka techninių reglamentų, armatūra suplonėjusi, dvi sijos lūžusios.

„Mes rodome ir sakome – statinys neatitinka techninių reglamentų, armatūra suplonėjusi, dvi sijos lūžusios. Ateityje bus gal keturios penkios lūžusios, nes kai jau yra lūžusių sijų, apkrovos didėja kitose vietose“, – perspėjo J. Jasiulevičius.

Tilto apžiūros metu buvo atkreiptas dėmesys ir į susidėvėjusią armatūrą.

„Kai atidengėme tinklo sluoksnį, pamatėme, kad armatūra kritiškai pažeista. Jos skersmuo turi būti 32 cm, tačiau suplonėjimas yra 28 cm ir daugiau – tai nebeatitinka jokių normų. Be to, armatūra – sovietinių laikų. Joje yra šiek tiek daugiau anglies, todėl ji yra trapesnė. Magistralė labai gausiai barstoma druska, o ji veikia ne tik armatūrą, bet ir betoną“, – sakė specialistas ir pabrėžė, kad estakados būklę galima apibūdinti kaip avarinę.

Įžvelgė gąsdinimą

Apžiūrint statinį dalyvavęs LAKD generalinio direktoriaus patarėjas (buvęs šios įstaigos vadovas) Remigijus Lipkevičius replikavo, kad „Autokaustos“ išvados gali būti skubotos.

„Jūs neskubėkite vertinti dėl avarinės būklės, tai yra jūsų nuomonė, gąsdinate žmones“, – sakė R. Lipkevičius.

„Čia ne nuomonė, bet tikslūs techniniai duomenys“, – patikslino J. Jasiulevičius.

Potyris: statinį apžiūrėję įvairių sričių specialistai pajuto, kad perdanga linguoja. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Perspėjo dėl standartų

Estakada vidutiniškai per parą važiuoja apie 30 tūkst. automobilių, po estakada esančiu A1 keliu per parą vidutiniškai – apie 27 tūkst.

„Estakados projektinės apkrovos yra žymiai mažesnės, nei numato ES normatyviniai dokumentai.

Projektinės apkrovos numatytos pagal Sovietų Sąjungos normatyvinį dokumentą SNiP 2.05.03-84. Šiemet sugriuvę tiltai Kėdainiuose ir Kaune taip pat buvo suprojektuoti pagal Sovietų Sąjungos normatyvinį dokumentą SNiP 2.05.03-84.“, – akcentuojama bendrovės „Autokausta“ pranešime.