Miesto valdžia džiaugiasi, kad galės skolintis daugiau, ir kauniečiams svarbūs projektai neįstrigs mirties taške, tačiau niekas garsiai nekalba, ar skolinti pinigai ateityje nepražudys antrojo šalies miesto.

Skaičių niekas nežino

"Kauno įsipareigojimai viršija 700 mln. litų. Ar mes gyvename pagal kišenę?" – retoriškai į Kauno vadovus ir kolegas tarybos narius vakar kreipėsi socialdemokratas Kęstutis Kriščiūnas.
"Kokios yra savivaldybės ir biudžetinių įstaigų, savivaldybės kontroliuojamų įmonių skolos? Ar tos skolos metai iš metų didėja, ar mažėja? Mes turime tai žinoti", – pareiškė ir frakcijos "Vieningas Kaunas" narys Tomas Bagdonavičius.

Miesto politikai ne kartą yra kėlę klausimą, kiek ir kam skolingas Kaunas, tačiau konkrečių atsakymų niekada niekas taip ir nepateikė. Kaskart tarybai nešami sprendimo projektai, kuriuose prašoma dar ir dar skolintis patiems įvairiausiems dalykams.

Pernai gruodį Seime Kaunui buvo padaryta išimtis – padidintas skolinimosi limitas 10 punktų: nuo 40 iki 50 proc. miesto pajamų dydžio. Tuomet skelbta, kad tai gelbėjimo šiaudas Panemunės tilto statybai, kuriai žadėta skolintis 20 mln. litų.

Vakar tarybos posėdyje politikai palaimino tris milijonines paskolas, kurios bus naudojamos Panemunės tiltui statyti, Karinių oro pajėgų aviacijos bazės gelbėjimo postui perkelti, Vainatrakio kapinėms įrengti, švietimo įstaigoms rekonstruoti, koncesijų įsipareigojimams apmokėti, įvairiems projektų dokumentams rengti. Ar vieną dieną skolų kilpa neužverš Kauno gerklės, garsiai niekas nekalba.

Apetitas nemažas

Sprendimo projektus dėl trijų paskolų tarybai pristatęs Finansų skyriaus vedėjas Algimantas Laucius tik politikų gerokai įspeistas į kampą įvardijo keletą konkretesnių skaičių.

Jo teigimu, kone 300 mln. litų gula ant savivaldybės pečių koncesijos sutarčių įsipareigojimams vykdyti. Dar beveik 190 mln. litų savivaldybė skolinga bankams. 2013-ieji paliko beveik 100 mln. litų dydžio kreditorinių įsiskolinimų. Šitą skylę taip pat reikės užkamšyti ne kuo kitu, o pinigais.

Tarybos narius labai domina ir savivaldybės kontroliuojamų įmonių skolos, tačiau Finansų skyriaus vedėjas tikino tokių duomenų neturįs.

2013 m. taryba buvo patvirtinusi miesto biudžetą, į kurį planuota surinkti 697 mln. litų metinių pajamų, tačiau tokios sumos Kaunui tikrai nepakanka.

Ar naudoja tinkamai?

Savivaldybei dar daugiau skolintis žalią šviesą uždegę tarybos nariai piktinosi, kad lėšos skiriamos ne ten, kur jų labiausiai reikia. "Siūlome atidėti klausimą dėl paskolos Panemunės tiltui ir svarstyti galimybę skolintis ne 12, o bent jau 20 mln. litų, kad tilto statyba būtų tęsiama", – Socialdemokratų frakcijos vardu siūlė Židrūnas Garšva.

Liberalei Onai Balžekienei užkliuvo, kad skolintos lėšos bus naudojamos Karinių oro pajėgų sraigtasparnių bazei perkelti. "Meras pažadėjo buvusiai krašto apsaugos ministrei perkelti sraigtasparnių bazę ir padarė monkės biznį: dabar skolinamės milijonus, mokėsime palūkanas, kad triukšmo ir taršos židinį perkeltume kilometro atstumu iš vienos vietos į kitą", – piktinosi politikė.

"Jokio beždžionių biznio aš nedariau. Taryba tam pritarė, įvertinusi naudą, kurią gaus savivaldybė ir miestiečiai, kai bus atlaisvinta žemės sklypas, kuriame dabar yra sraigtasparnių bazė", – atkirto Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Liberalai taip pat siūlė atidėti skolinimosi klausimus kitam posėdžiui, kuriame bus tvirtinamas ir 2014-ųjų miesto biudžetas. "Būtų daug teisingiau spręsti, kiek ir kam skolinsimės, kai žinosime bendrą kontekstą, ką ir kiek lėšų numatyta. Mes ne prieš Panemunės tiltą ar investicinius projektus, bet skolinimosi klausimus reikia svarstyti kartu su biudžetu", – atkreipė dėmesį liberalas Rimantas Mikaitis.

Be skolų – neįmanoma

"Nė viena valstybės institucija ar savivaldybė be skolų negyvena. Neįsivaizduoju, kaip įmanoma subalansuoti miesto biudžetą be skolų", – truktelėjo pečiais Kauno meras A.Kupčinskas, neretai mėgstantis pabrėžti, kad Kaunui dar gerokai toli iki prasiskolinusio Vilniaus.

A.Kupčinskas priminė, kad dar ankstesnių kadencijų miesto valdžios sudarytos koncesijos sutartys šiandien gula ant savivaldybės pečių. Be jų nebūtų M.K.Čiurlionio tilto, sujungusio Aleksotą su miesto centru, ir atnaujinto Vytauto Didžiojo tilto bei Marvelės transporto mazgo. Tam kasmet reikia maždaug 9 mln. litų. Kauną garsinančios "Žalgirio" arenos koncesija, pasak mero, miestui atsieina daugiau kaip 3 mln. litų per metus.

"Daugybės svarbių objektų Kaune neturėtume, jeigu nesiskolintume. Gal situacija kiek keistųsi, jeigu savivaldybės gautų daugiau iš gyventojų sumokamo pajamų mokesčio, bet nė viena valdžia be paskolų dar neišsivertė", – įsitikinęs Kauno vadovas.

46,5 mln. litų – tokią papildomą paskolą miesto politikai vakar leido paimti savivaldybei.