Vengti alkoholio

Vakar rytą Kauno klinikinės ligoninės ir Kauno klinikų atstovai nuramino – kol kas dar niekas nesikreipė dėl nušalimų. Kauno greitosios pagalbos medikai jau skubėjo padėti vienam sušalusiam žmogui – į ligoninę nuvežtas benamis dėl nedidelio kūno sušalimo.

"Penki nuolatinės gyvenamosios vietos neturintys asmenys buvo nuvežti į nakvynės namus, kad nesušaltų. O kol kas stipriai sušalusių ar nušalusiomis galūnėmis nėra", – pastarųjų kelių dienų šaltuko rezultatais dalijosi Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties Slaugos padalinio vadovė Irena Dabulskienė.

Esant dideliems šalčiams, iškyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas – ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos. Daug greičiau sušąla žmogus, sergantis širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, pavargęs, išsekęs, neblaivus.

"Be priminimų šiltai apsirengti ir apsiauti, gydytojai rekomenduoja vartoti šiltus skysčius ir jokiu būdu nesišildyti alkoholiu, kuris dirbtinai sukelia šilumą. Didžiulė klaida sušalus galūnes šildyti karštame vandenyje. Gydytojai rekomenduoja pradžioje sušalusias rankas ar kojas kišti į drungną vandenį ir tik pamažu galima pilti vis šiltesnį", – patarė Kauno klinikų Viešosios komunikacijos specialistė Eglė Audickaitė.

Pasak specialistų, stipriai sušalusias ar net nušalusias galūnes įkišus į karštą vandenį, žmonės dažniausiai nejaučia aukštos vandens temperatūros, tačiau oda gali nudegti. Jei sušalusieji mato, kad atsiranda žaizdų ar net ir atšilę sunkiai judina galūnes, būtina kreiptis į gydytojus.

Pasimato atšilus

Kauno klinikinės ligoninės gydytojas Artūras Šulnius priminė vieną net ir gydytojus šokiravusį atvejį. Pavasarį į medikus kreipėsi žmogus, pajutęs, kad kažkas negerai su kojomis.

Nuavėme jam batus ir nusiėmė pusė pėdos. Pasirodo, jis per šalčius nušalo kojas, o atėjo pas gydytojus jau tada, kai ėmė sklisti nemalonus kvapas.

"Nuavėme jam batus ir nusiėmė pusė pėdos. Pasirodo, jis per šalčius nušalo kojas, o atėjo pas gydytojus jau tada, kai ėmė sklisti nemalonus kvapas", – pasakojo gydytojas A.Šulnius.

Gydytojai negalėjo patikėti savo akimis, kad tačiau likusios kojų dalys buvo sugijusios. Jei žmogus į medikų rankas būtų patekęs su nušalusiomis galūnėmis, būtų reikėję jas amputuoti. Kadangi žmogus – asocialus, jis nesikreipė į medikus ir kelis mėnesius nenusiėmė batų. Paprastai po amputacijos žmonių laukia ilgas gydymo procesas, krūvos antibiotikų siekiant išvengti kraujo užkrėtimo, o čia štai –  jokių medikų pastangų, tik nemaloniu kvapu atsikratyti jau sveikas pacientas atbėgo pas medikus.

"Alkoholį vartojantys asmenys nejaučia, kaip sušąla. Pradžioje tik gali paskaudėti, paskui nieko nejaučia", – didžiausią nušalimų kaltininką ir pavojų minėjo A.Šulnius.

Gydytojas akcentavo, kad dažnai žmonės nejaučia, kad galūnės nušąla, nes jos aptirpsta ir net šąlančiam žmogui nekelia nemalonių pojūčių. Nušalimo padariniai pasimato galūnėms atšilus, kai atsiranda žaizdų.

"Dažniausiai nušąla apsvaigę ir ne vietoje užmigę asmenys. Netinkami drabužiai ir avalynė, ypač drėgna, yra didelis šalčio pagalbininkas. Tačiau nukentėti gali visi. Buvo atvejis, kai žmogų užpuolė, jis prarado sąmonę ir pargriuvęs gulėjo. Taip ir sušalo", – dėstė A.Šulnius.

Sausakimši nakvynės namai

Gydytojai neatmeta tikimybės, kad sušalimų skaičiui didelę įtaką turi pernai atidaryti Saugios nakvynės namai.

"Šiuo metu pas mus padaugėjo gyventojų. Labai daug atveža ir ne kauniečių, o iš Kauno rajono ir dar tolimesnių rajonų. Į Benamių nakvynės namus atvyksta patys. Ten mes suteikiame trijų parų nakvynę", – dėstė Nakvynės namų direktorė Virginija Vasiliauskienė.

Direktorė pastebėjo, kad dauguma tokių atvykėlių piktnaudžiauja. Esą jie pagyvena tris paras, kelioms paroms dingsta, o po to ir vėl atvyksta. Pasak direktorės, taip jie mėgina įsitvirtinti Kaune.

Šiuo metu Benamių nakvynės namuose yra 60 nakvojančiųjų, nors vietų tėra 45. Nakvynės namuose užpildytos visos 88 vietos. Nušalusiomis galūnėmis asmenų šiose įstaigose kol kas nebuvo. Vienas asmuo į Saugios nakvynės namus buvo atvežtas neblaivus ir viena nušąlusia koja. Gydytojas apžiūrėjo svečią, tačiau ryte išsimiegojęs ir išsiblaivęs jis iškeliavo namo.

"Kai temperatūra žemesnė nei 10 laipsnių, yra pailginamas Benamių nakvynės namų darbo laikas. Išeiti jie turi ne 8 val. ryte, o 10 val. Ateiti taip pat gali anksčiau – ne nuo 18 val., o nuo 16-os. Sutarėme, kad darbuotojai ateitų padirbėti anksčiau", – šalčių teikiamus pranašumus benamiams vardijo direktorė.

Dienos metu šie asmenys turi pasirūpinti maistu. Tačiau direktorė minėjo ir atvejus, kai tik išėję vėl grįžta jau nusipirkę buteliuką ir mielai norėtų juo pasimėgauti šiltoje aplinkoje. Penktadienio rytą Nakvynės namų klientai sugalvojo pasikviesti svečių, tačiau darbuotojų buvo išprašyti įtarus kuprinėje turint svaigalų. Tik išėję į kiemą klientai nebesivaldė ir ėmė šūkalioti: "Duok greičiau vieną butelį!"

Gelbėtojai rekomenduoja

Kaip elgtis esant didesniam šalčiui, moko ir ugniagesiai. Gelbėtojai primena, kad, pučiant stipriam vėjui, šalčio poveikis sustiprėja ir žmonės jaučia daug žemesnę oro temperatūrą, nei yra iš tikrųjų. Jei reikia išeiti, patariama būtinai šiltai ir patogiai apsirengti. Tinkamiausi drabužiai – vilnoniai, nes sulaiko daugiau kūno šilumos nei medvilnė. Viršutiniai drabužiai turi būti neperpučiami vėjo. Per šalčius reikia avėti šiltą, ne per ankštą avalynę, mūvėti vilnones kojines, tinkamai apsaugoti rankas – kumštinės dvigubos pirštinės tokiu atveju tinkamiausios.

"Eidami į lauką patepkite nepridengtas kūno vietas – ausis, nosį, skruostus – riebiu, jokiu būdu ne drėkinamuoju, o maitinamuoju kremu. Neikite į lauką ką tik nusiprausę, išsimaudę ar paplaukioję baseine", – primena Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė.

Esant dideliam šalčiui rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, nedirbti jokių sunkių darbų, ypač jeigu sergate širdies ligomis ar vargina aukštas kraujospūdis. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos, arbatos.