Gelbėtojas ir lakūnas

Šiemet minint Holokausto Lietuvoje 75-ąsias metines, vyko daug  renginių, atidengta paminklų, pažymėta žudynių vietų, kalbinta išgelbėtų žydų ir jų gelbėtojų, kurių pusšimtis (dauguma – po mirties) pagerbti Prezidentūroje. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Gelbėtojų skyriaus archyvo gelbėtojų sąrašuose yra šimtai žinomų mokytojų, gydytojų, advokatų, rašytojų, muzikantų, profesorių, tarnautojų, kunigų, vienuolių, ūkininkų, kitų profesijų atstovų. Tarp jų –  ir Šiaulių gimnazistas Vladas Drupas, vokiečių okupacijos metais išgelbėjęs nuo pražūties dešimt žydų.

Šis 94 metų kaunietis stebina savo drąsa ir dabar. Būdamas vyriausiu Lietuvoje akrobatinio skraidymo lakūnu prieš kelias savaites Pociūnų aerodrome pusvalandį nardė danguje su vienviečiu akrobatiniu lėktuvu. Maža to, skraido jis reguliariai – kelis kartus per mėnesį. Šiomis dienomis V.Drupas jau rengiasi kelionei į Tel Avivą, kur praleis žiemos mėnesius. Kodėl toks pasirinkimas? Pasirodo, ne vien todėl, kad jam patinka šiluma žiemą – Tel Avive gyvena keli vokiečių okupacijos metais jo išgelbėti žydai, jų palikuonys. Būtent jie ir globoja kasmet į Izraelį atskrendantį žiemoti garbaus amžiaus gelbėtoją ir legenda Lietuvoje tapusį akrobatinio skraidymo lakūną kaunietį V.Drupą.

Nepažinojo žydų

"Karo pradžioje mokiausi Šiaulių gimnazijos penktoje klasėje. Vokiečiai, įsikūrę Šiauliuose, nedelsdami uždraudė žydams, paženklintiems geltonomis žvaigždėmis, vaikščioti šaligatviais. Aš anuomet nieko nežinojau apie jaunus žydus, nes mūsų gimnazijos buvo atskiros.

1943 m. vokiečiai pradėjo medicininį Šiaulių jaunimo patikrinimą, rengdami juos karinei tarnybai. Buvo patikrinta ir mano sveikata, paimtas pasas, tačiau  vokiečių nustatytu laiku neatėjau į jaunuolių surinkimo punktą. Žinoma, nervinausi, nežinodamas, kaip reikės pasirodyti rudenį mokykloje be asmens dokumento. Tačiau man padėjo bendraklasis Bradauskas – jis per savo dėdę kunigą, dirbusį kažkokiame miestelyje, parūpino man naują pasą. Ši aplinkybė vėliau turėjo didžiulės reikšmės, man padedant žydams išsigelbėti nuo pražūties", – teigė V.Drupas, anuomet gyvenęs Šiauliuose, pas savo viengungį dėdę Juozą Dapkų, kurio siuvykla garsėjo visame mieste.

Parūpino naują pasą

Minėtoje siuvykloje tarpukariu lankydavosi daug žydų. Įsteigus getą, ne vienas jų prašė J.Dapkaus pažymėjimo, kad dirba jo siuvykloje. "Dėdė išdavė keliolika tokių pažymėjimų, tuo apsaugodamas žydus nuo sunkių prievartinių darbų, suteikdamas jiems galimybę legaliai išeiti už geto ribų į "darbą". Tarp tokių siuvyklos žydų buvo Leo ir Minos Remenų šeima, kurios sūnus buvo slapstomas pas jų šeimos auklę. Aš tapau tarpininku tarp Remenų šeimos narių.

Kartą pamaniau, kad galėčiau per anksčiau minėtą klasės draugą gauti naujus dokumentus panašiai į lietuvaitę M.Remen – jos plaukai buvo šviesūs. Greičiausiai, nubalinti peroksidu. Bendraklasiui supyniau istoriją apie pusseserę Mariją Ramanauskaitę, kurią vokiečiai nori išvežti darbams ir jai, kaip ir man anksčiau, buvo reikalingas asmens dokumentas, nes senasis buvo iš jos paimtas. Bendraklasis patikėjo – gavo pasą, ir Mina tapo Marija Ramanauskaite", – pasakojo V.Drupas, kartu prisiminęs ir tai, kad padėjo gete gyvenantiems Remenams apsirūpinti maisto produktais.

Įkurdino pas mamą

"1944 m. L.Remenas paprašė manęs išvežti žmoną Miną, kuriai parūpinau naują pasą, į saugią vietą. Aš nupirkau du bilietus į keleivinio traukinio, važiavusio į Radviliškį, vagono kupe. Čia patyriau didelį stresą, nes į kupe užėjo vokiečių karininkas lakūno uniforma ir pradėjo kalbinti Miną. Aš jam paaiškinau, kad mano pusseserė nekalba vokiškai. Vokietis dėl to labai apgailestavo, nors iš tiesų Mina puikiai kalbėjo vokiškai. Radviliškyje aš nuvedžiau ją pas savo mamą ir pasakiau, kad šiai žydei reikia laikino prieglobsčio, kad visiems reikėtų aiškinti, jog Mina yra mano pusseserė. Mama sutiko. Po mėnesio prie Minos prisijungė iš geto kažkokiu būdu ištrūkęs jos vyras Leo, jo brolis, tėvas su motina bei dvi Minos pusseserės – visi jie išvažiavo į Žemaitiją pas kažkokį valstietį, kurio nepažinojau", – pasakojo V.Drupas.

Pasak pašnekovo, netrukus jis gavo žodžiu perduotą žinutę nuo Leo su prašymu atvažiuoti į Žemaitijoje nurodytą geležinkelio stotelę. "Atvažiavau traukiniu kartu su dviračiu, kurį man anksčiau dovanojo pats Leo. Stotelėje manęs laukęs valstietis nuvedė mišku pas Remenus, įkurdintus sodybos daržinėje, po šienu. Buvau pakviestas tam, kad žinočiau, kur slapstosi Remenų šeima", – prisiminė pašnekovas.

Gelbėjo dviračiu

Vieną 1943 m. dieną prie J.Dapkaus namų į V.Drupą vardu kreipėsi žydų tautybės moteris, prašydama padėti. V.Drupas tuo pačiu būdu, kaip ir anksčiau, gavo trečią pasą. Taip Sonia Kozlowsky – toks buvo moters vardas – tapo Zose Kazlauskaite.

"Sonia pažinojo Birutę Venclauskaitę, kurią, kaip ir šimtą kitų našlaičių, pamestinukų išaugino žinoma Lietuvoje šiauliečių šeima – Stanislava ir Kazimieras Venclauskiai. Tad B.Venclauskaitės namuose Sonia rado prieglobstį. Tačiau čia apgyvendinti jos tėvą, išvestą iš geto, buvo neįmanoma – jis blogai kalbėjo lietuviškai ir buvo labai panašus į žydą. Todėl nutarėme su Sonia nuvežti jį iš geto pas vieną siuvėją, gyvenusį ir dirbusį netoli Kelmės. Sutartu laiku Sonia atėjo su tėvu. Aš jų laukiau su dviračiu ant plento. Vežiau juos į Kelmę ant dviračio rėmo pakaitomis – tai Sonią, tai jos tėvą, vis grįždamas po kelių kilometrų kelio prie paliktojo kelyje, už krūmų. Taip turėjau įveikti 41 km nuo Šiaulių iki Kelmės. Žinoma, tas atstumas kelis kartus pailgėjo dėl kas kelis kilometrus pasikartojančio grįžimo. Sonios tėvas pas siuvėją netoli Kelmės prabuvo iki karo pabaigos. Pavyko išlikti gyvai ir Soniai", – pasakojo V.Drupas.

Dar viena istorija

Pašnekovas prisiminė dar vieną išgelbėtą žydų tautybės žmogų. Tai buvo 1943 m. rugsėjį. Savo dėdės namo kieme jis pamatė moterį, panašią į žydę, su 3–4 metukų vaikeliu ant rankų. Estera Tonienė – toks buvo moters vardas – baiminosi dėl mažylės dukters Havivos gyvybės, nes sklido gandai apie rengiamą vaikų akciją.

"Suradau Šiauliuose saugią mažylei vietą ir pats saugojau ją, apleidęs pamokas. Kitą dieną Estera atėjo ir mes trise patraukėme į miestą, kur vienoje gatvėje mūsų laukė vežimas su dviem vyrais. Jie suvyniojo mergaitę į kažkokius senus kailinius ir, padėję juos vežime, ant suolo, išvažiavo. Vienas iš tų vyrų buvo Antanas Matuzevičius. Estera laimingai sulaukė karo pabaigos ir prieš kelerius metus mirė Izraelyje, o jos dukra Haviva ištekėjo ir su šeima gyvena Tel Avive", – pasakojo V.Drupas.

Šis vyras  padėjo išsigelbėti dar vienai žydaitei – Bėginaitei, dirbusiai Linkaičiuose, artilerijos dirbtuvėse.

Pats pasodino medelį

"1982 m. Soniai Kozlowsky pavyko suorganizuoti mano atvykimą į Izraelį, kur susitikau su E.Toniene ir iš JAV atvažiavusia M.Remen. Leo Remen jau buvo miręs. Mano išgelbėtos moterys kreipėsi į Izraelio vyriausybę, ir 1987 m. man buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, o 2000-aisiais prezidento Valdo Adamkaus dekretu buvau apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Saugau savo namuose ir dvi naujausias Šiauliuose gimusio žinomo Lietuvos žydų kilmės Izraelio politiko, 1993-iaisiais kandidatavusio į Izraelio prezidentus, Dovo Shilansky dovanotas knygas su man asmeniškai skirtomis dedikacijomis. Aš kasmet nuvažiuoju į Izraelį, kur jaučiu visuotinę pagarbą, nors prieš septynis su trupučiu dešimtmečių padėdamas mirtinos negandos ištiktiems žydams negalvojau apie savo sprendimų vertę, pasekmes. Tiesiog negalėjau kitaip elgtis", – tvirtino V.Drupas.

Jis pasodino savo vardinį medelį 1953 m. Izraelyje įkurto Jad Vašem memorialo Holokausto aukoms atminti Pasaulio tautų teisuolių sode.

Skaičiai ir faktai

* Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo nužudyta beveik 90 proc. iš maždaug 200 tūkst. mūsų šalyje gyvenusių žydų.

*Šiuo metu Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Žydų gelbėjimo ir atminimo įamžinimo skyriaus archyve yra 2 270 vardinės žydų gelbėtojų bylos. Visa informacija apie 1 584 apdovanotus žydų gelbėtojus skelbiama www.issigelbejesvaikas.lt; www.rescuedchild.lt

*Iki 2016 m. balandžio Jad Vašem pripažino 892 Lietuvos piliečius Pasaulio tautų teisuoliais ir kasmet šį sąrašą papildo naujais vardais. Beje, pernai Pasaulio tautų teisuoliais pripažinti Lietuvos Prezidentas Kazys Grinius ir jo žmona Kristina.

*1993–2016 m. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus siūlymu Lietuvos valstybės apdovanojimu – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanota 1 390 Lietuvos piliečių.

* Valstybiniame Vilniaus Gaono žydų muziejuje sudarytas daugiau nei tūkstančio išgelbėtųjų vardinis sąrašas, tačiau tikslaus išgelbėtųjų ar gelbėtojų sąrašo nėra.