Įmonės „Maxturas“ pavadinimas pastaruoju metu ne tik skamba nukentėjusių žmonių lūpose, bet ir yra linksniuojamas teisininkų kabinetuose, apkalbamas socialiniuose tinkluose.
Nusiskundimų žeria patalpų nuomininkai, galimai už atliktus darbus pinigų neatgavę darbininkai, gyventojai, kurie teigia nusipirkę nekokybiškus būstus. Visą įtartinai vykdomą įmonės veiklą reziumuoja buvusi įmonės buhalterė.
Įtartinos sąskaitos
Į „Kauno dieną“ kreipėsi kauniečiai Diana ir Mantas, kurių įmonė „Rafesta“ iš „Maxturo“ nuomojasi patalpas Naglio g. Čia jauna pora praėjusių metų balandį atidarė restoraną.
„Iš pradžių viskas buvo gerai. Investavome nemenką sumą pinigų, mūsų veikla įsivažiavo, subūrėme nuolatinių klientų ratą. Tačiau visas optimistines nuotaikas ėmė temdyti vis didėjančios komunalinės sąskaitos“, – „Kauno dienai“ pasakojo pašnekovai.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Pasak Manto, visus mokesčius už komunalines paslaugas pervesdavo tiesiai į „Maxturo“ sąskaitą, o G.Leonas vėliau viską turėjo sumokėti komunalininkams.
„Kas mėnesį gaudavome neaiškiai surašytas sąskaitas, kurių sumos neatitiko tikrovės. Pagal pasirašytą sutartį su „Maxturu“ komunalinius mokesčius turime mokėti pagal skaitiklių rodmenis, tačiau mums siųstose sąskaitose jų niekada nebuvo. Tarifai taip pat, atrodo, buvo sugalvojami jo paties. Ne kartą prašėme perskaičiuoti nurodomas sumas, tačiau atsimušdavome tarsi į sieną. Nesuprantame, kaip įmanoma per mėnesį prisukti kelis tūkstančius kilovatų elektros? Pas mus maistas gaminamas naudojant dujas. Anksčiau taip pat turėjome panašaus ploto kavinę kitoje vietoje, žinome kainas. Gal mokėjome už dar kažkuriuos šio patalpų savininko nuomininkus?“ – spėliojo restorano savininkai, užsiminę, kad Naglio g. 4 yra dar vienas pastatas, priklausantis G.Leonui. Savo įtarimus šių metų kovą kauniečiai raštu išdėstė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), tačiau jokio atsakymo kol kas nesulaukė.
Nukentėjo: pasak Manto, visus mokesčius už komunalines paslaugas pervesdavo tiesiai į „Maxturo“ sąskaitą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Dingo elektra ir vanduo
Tačiau tai buvo tik lašas jūroje. Šių metų pradžioje kauniečių laukė kur kas didesnis akibrokštas.
„Kai pradėjome kelti klausimus dėl visų neatitikimų, staiga mūsų restorane dingo elektra ir vanduo. Šeštadienio rytą atėjome į darbą – o niekas neveikia. Manome, kad tai nuomotojo kerštas už mūsų tiesos paieškas“, – sausio 22-osios įvykius prisiminė pašnekovai. Jie ne kartą raštu kreipėsi į G.Leoną ir informavo apie apribotą galimybę dirbti.
Restorano savininkai teigė sulaukę nuomotojo atsakymo, kad jis niekuo dėtas, kad nei elektros, nei vandens neatjungė.
Kai pradėjome kelti klausimus dėl visų neatitikimų, staiga mūsų restorane dingo elektra ir vanduo.
„Mums aiškino apie kažkokį neva galimą gedimą, tačiau toliau siuntė sąskaitas už sunaudotą elektrą, nors mes nebegalėjome savo restorane vykdyti veiklos“, – „Kauno dienai“ pasakojo pora ir pateikė jų spėjimus dar labiau pakursčiusį vaizdo įrašą. Jame girdima, kaip dar tą pačią sausio 22-ąją Mantas telefonu skambina elektrikui ir klausia, kodėl jų patalpose nėra elektros, kodėl ji atjungta?
Vyriškas balsas pirmiausia patikina, kad elektra bus įjungta pirmadienį. Tada, sulaukęs priekaištų, prasitaria, kad čia toks savininko sprendimas. Į klausimą, ar G.Leonas liepė restorane atjungti elektrą, pašnekovas atsakė teigiamai.
„Manome, kad Gediminui nepatinka ir mūsų prašymas restoraną atsiskirti kaip vienetą Registrų centre. Tokiu būdu mes patys galėtume mokėti komunalinius mokesčius. Turime įtarimų, kad mūsų pinigai ne visuomet pasiekia komunalininkus, taip galimai pelnosi pats „Maxturo“ direktorius“, – argumentus žėrė pašnekovai.
Įtarimai pasitvirtino
Kauniečių įtarimai pasitvirtino. Kreipėmės į „Kauno energiją“, „Kauno švarą“ ir „Kauno vandenis“ dėl galimų „Maxturo“ įsiskolinimų. Paaiškėjo, kad ne su visomis įmonėmis buvo atsiskaitoma laiku.
„Su jūsų minima įmone turime teisminių ginčių. Šiuo metu ruošiami dokumentai ir rengiamasi iškelti bylą Kauno apylinkės teisme. Artimiausiu metu byla bus perduota teismui“, – patvirtino „Kauno vandenų“ atstovė Vaida Bytautė. Kitos užklausą gavusios įmonės informacijos nepateikė, motyvuodamos klientų duomenų apsauga.
Pats G.Leonas „Kauno dienai“ tikino, kad visi iš nuomininkų gauti pinigai būdavo sumokami tiems, kam priklauso. Tačiau įmonės buvusi buhalterė nurodė priešingai.
„Tuo metu įmonėje buvo chaosas – keitėsi administratorės, niekas nesusigaudė, kas ir už ką moka. Tada vadovas nusprendė padaryti savo tvarką – neaišku, kaip visiems nuomininkams tiesiog padalijo komunalinius mokesčius. Tačiau visų gautų pinigų tikrai nesumokėjo. Kai komunalininkai jau visiškai prispausdavo, kad neatjungtų elektros ar vandens, jis prašydavo atidėti, kažkiek sumokėdavo, tačiau padengdavo ne visus įsiskolinimus. Reikėjo rašyti graudžius rašinėlius šioms įmonėms. Toks žaidimas tęsėsi be galo ir be krašto…“ – pasakojo pašnekovė.
Moteris įsitikinusi, kad daugelis institucijų turėtų susidomėti šio žmogaus veikla.
„Pirmą darbo mėnesį kažkaip apsipratau, o jam praėjus prasidėjo atlyginimų nemokėjimas. Tikriausiai sunkiai įvardyčiau bent vieną darbuotoją, kuriam atlyginimas buvo sumokamas visas iš karto. Dabar, praėjus kuriam laikui nuo išėjimo, kai į viską žiūriu visai kitomis akimis, galiu pasakyti, kad tas manipuliavimas žmonėmis – užkrečiamas. Pamenu, pirmomis dienomis pati stebėjausi, kaip kiti darbuotojai klientams kalba netiesą. Tada atrodė keista ir nesuprantama. Tačiau toje aplinkoje net nejausdamas pradedi daryti tą patį. Šiuo metu labiausiai džiaugiuosi, kad atsikvošėjau ir iš ten išėjau. Esu pasirengusi pateikti visą reikalingą informaciją institucijoms, jei to prireiks“, – atviravo buvusi įmonės buhalterė.
Skaičiuoja nuostolius
Dabar, negalėdami vykdyti veiklos, restorano savininkai teigia patiriantys didžiulių nuostolių.
„Turėjome sutartis su užsakovais dėl dienos pietų ir t.t., tačiau įsipareigojimų negalime įvykdyti. O ką jau kalbėti apie tai, kad turėjome atleisti darbuotojus, išmesti gendantį maistą. Vasarai turėjome užsakymų šventėms – viską teko atšaukti. Taip pat sugadinta ir reputacija – praradome užsakovų, klientų pasitikėjimą“, – guodėsi jie.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Jaunai porai nieko kito neliko, kaip tik kreiptis į teisininkus. Prieš kelis mėnesius savo problemas jie patikėjo spręsti advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatei Egidijai Vėbraitei.
„Patalpose nuomotojo valia, be jokio teisinio pagrindo yra atjungta elektra, vanduo, todėl nėra galimybių vykdyti veiklos. Akivaizdu, kad dėl to yra atsakingas nuomos sutartį pažeidęs nuomotojas. Dėl minėto asmens (G.Leono – aut. past.) veiksmų nukentėjo ir įmonė, ir joje dirbę darbuotojai, ir suplanuotų užsakymų negavę tretieji asmenys. Negana to, minėtas asmuo nepagrįstai praturtėjo „Rafestos“ sąskaita. Šias sumas sieksime prisiteisti teismine tvarka, kadangi iki šiol vykęs susirašinėjimas ir ginčo sprendimas neteismine tvarka jokių rezultatų nedavė“, – „Kauno dienai“ teigė teisininkė.
Kaip ir daugelį aplinkybių, taip ir elektros, ir vandens atjungimo faktą G.Leonas neigė. „Kauno dienai“ jis aiškino, kad nuomininkai penkis mėnesius nemokėjo nuomos ir komunalinių mokesčių, todėl tai net buvo pagrindas nutraukti sutartį.
„Mes nieko neatjunginėjome. Elektros darbams prižiūrėti yra pasamdyta nepriklausoma įmonė ETS. Mes ne kartą jiems sakėme, kad jei kažkur yra gedimas, leiskite mums įeiti į patalpas patikrinti. Tačiau jie mūsų nė karto neįleido“, – savo versiją pateikė „Maxturo“ direktorius.
Anot šį ginčą sprendžiančių teisininkų, „Rafesta“ nuomos sutartį vykdė tinkamai, be jokių pažeidimų.
„Tačiau nuomotojas elgėsi priešingai: jis sistemingai teikė nepagrįstas sąskaitas, sumos ne tik neaptartos nuomos sutartyje, bet yra ir be jokio kito teisinio pagrindo. Minėtas asmuo į sąskaitas įtraukdavo sumas, kuriomis siekė nepagrįstai praturtėti net neturėdamas pagrindo jų gauti. „Rafestai“ atsisakius padengti nepagrįstas sumas, kurių reikalauti nuomotojas neturi teisės, nuomotojas ėmėsi spaudimo, t. y. atjungė elektros ir vandens tiekimą į išnuomotas patalpas, pareiškė, kad sutartį apskritai nutraukia ir reikalauja išsikelti. Šiuo atveju tai yra absoliutus nesąžiningumas suvokiant, kad į nuomotojui priklausančias patalpas buvo investuotos itin didelės sumos, siekiant veiklą vykdyti visą nuomos sutarties laikotarpį“, – komentavo E.Vėbraitė.
„Kauno diena“ susisiekė ir su elektros darbais minėtoje vietoje besirūpinančia įmone ETS. „Ten visiška netvarka. Neaišku, kas ir su kuo sujungta, kur koks kabelis eina. Nežinau, kaip jie susigaudo, kas ir už ką moka. Ten viską reikia tvarkyti iš esmės. Savininkui surašėme aktą, kuriame išdėstėme visas problemas“, – komentavo įmonės atstovas Laurynas.
G.Leonas kaip pagrindinę su nuomininkais kilusio konflikto priežastį įvardijo lauke pastatytą terasą. Esą tam „Rafesta“ neturėjo jokio leidimo ir dabar, sulaukę raginimų ją nugriauti, jie užsiima šantažu.
„Terasa pastatyta viduryje sklypo ant tako. Mes leidimo nedavėme ir esame įsitikinę, kad šis statinys yra nelegalus. Nedelsdami informavome nuomininkus, kad jie negali statyti tokių statinių, nes po tuo žemės plotu eina komunikacijos“, – kalbėjo „Maxturo“ direktorius.
Tokius G.Leono žodžius galima pagrįstai laikyti dar viena sugalvota versija – „Rafestos“ ir „Maxturo“ pasirašytoje sutartyje yra punktas, pagal kurį restoranui leidžiama naudotis lauko žemės teritorija lauko baro ar terasos įrengimo tikslais.
Darbai už dyką?
Dianos ir Manto istorija – tik viena iš daugelio. Tai įrodo viešojoje erdvėje žaibiškai įsiplieskusi internautų diskusija. Pasipiktinę žmonės žėrė nusiskundimus dėl skolų, nuomojamų patalpų ar įsigyto nekilnojamojo turto.
„Kaip tik baigiame nuomoti patalpas. Keičiasi savininkai, niekas nesirūpina būkle, viduje šalta, liftas dažnai neveikia ir dar daug visokių smulkmenų“, – viešai internautų diskusijoje komentavo Mantvydas.
Laiškai: internete apstu pasipiktinusiųjų „Maxturo“ ir jo vadovo G.Leono veikla. (Feisbuko nuotr.)
Su „Kauno diena“ savo istorija sutiko pasidalyti ir įmonės „Paladija“ direktorius Aurimas Poška.
„Praėjusiais metais „Maxturas“ mūsų įmonėje užsakė valymo – pelėsio šalinimo – paslaugas. Objektas buvo Kaune, Žaibo gatvėje. Visos užsakymo detalės buvo derinamos telefonu. Bendravau su „Maxturo“ projektų vadovu prisistačiusiu asmeniu, telefonu man atsiuntė kelias objekto nuotraukas“, – prisiminė atlygio už darbus taip ir negavęs vyras.
Aurimas pasakojo, kad iš pradžių bendravimas jokių įtarimų nekėlė, tačiau baigus darbus prasidėjo mokėjimo vilkinimas.
„Tada pradėjau domėtis, kas tas „Maxturas“. Pakalbėjau su keliais pažįstamais, jie patvirtino, kad ši įmonė jiems taip pat liko neatsiskaičiusi. Pradėjau skambinti turėtais telefonais, bet niekas nebekėlė ragelio. Paskambinus iš kito numerio galiausiai atsiliepė, paprašiau darbų suderinimo akto. Man jį pažadėjo, bet pažadai ir liko tik pažadais. Po kelių savaičių supratau, kad gražiuoju susitarti neišeis, todėl kreipiausi į teisininką“, – pasakojo vyras, už darbus neatgavęs daugiau nei 3 tūkst. eurų.
Pašnekovas teigė rankų nenuleisiantis, nes viską atliko sąžiningai: „Mano teisininkai kreipėsi į „Maxturą“, tačiau sulaukė atsakymo, kad jie su kaltinimais nesutinka. Kai kreipėmės į teismą, jie atrado įspūdingų argumentų – iš pradžių sakė, kad kažkas suderinimo akte buvo blogai suskaičiuota, galiausiai, kad tas objektas jiems nepriklauso, kad jie negalėjo užsakyti tokių paslaugų. Šiuo metu vyksta teisminiai procesai, matysime, kuo jie baigsis.“ „Kauno diena“ paprašė G.Leono pakomentuoti šią situaciją, bet jo pozicijos taip ir nesulaukė.
„Kauno dienai“ pavyko susisiekti ir dar su keliais nuo „Maxturo“ vadovo galimai nukentėjusiais žmonėmis. Kai kurie jų teigė, kad už atliktus darbus buvo atsiskaityta nevisiškai, o kai kurie skundėsi visiškai palikti ant ledo. Šių darbų vertė svyruoja nuo 800 iki 1 tūkst. eurų.
Problemos dėl butų
Susidaro įspūdis, kad plečiantis apgautų meistrų ratui, beliko mažai tų, kurie kokybiškai įrengtų „Maxturo“ statomus butus. Už nelegalias statybas tūkstantine bauda jau baustam G.Leonui pretenzijų turi Romainių gyventojai. Kelios moterys sutiko pasidalyti savo karčia patirtimi: „Nusipirkome tikrą galvos skausmą.“
„Žiemos pabaigoje, kai sniegas tirpsta, nuolat bėga vanduo per lubas ir sienas. Po mūsų skambučių G.Leonas buvo kartą atvažiavęs, bet dėl visko kaltino neva kažkokius apdailos meistrus, pats neprisiima atsakomybės. Tačiau tąkart bandė tvarkyti mūsų bėdą. Nepaisant to, kitą žiemą situacija kartojosi – vėl bėgo per stogą, tik kitoje vietoje. Vėl rašėme laišką, jis žadėjo atsiųsti meistrus, tik nežinau, ar jie mums padės ir ar nebus pasaka be galo. Nusipirkome tikrai didelę problemą – ilgą laiką mūsų teritoriją semdavo, už savo pinigus tvarkėme nuotekas, kad per vandenį galėtume patekti į namus. Kai pirkome būstą, buvo nurodyta, kad viskas sutvarkyta, nuotekų ir kitokios sistemos yra. Tačiau niekas nebuvo sutvarkyta. Tik treti metai čia gyvename, o bėdų apstu. Jei padėtis nesikeis, viską tvarkysime savo pinigais ir kreipsimės į teismą, kad tuos pinigus atgautume iš statytojo“, – „Kauno dienai“ atvirai dėstė Snieguolė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
Jai antrino ir kitoje Romainių vietoje katę maiše nusipirkusi Milda (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).
„Iš G.Leono pirkome butą pirmame aukšte su žemės sklypu. Jis turėjo būti 1,5 aro, o turiu 0,5, kadangi kitas aras yra po namu. Visų nuotekų drenažo įrengimo darbai neatlikti kokybiškai arba jų iš viso jų neatlikta. Todėl ir pamatai, ir visas kiemas, ir namas stovi vandenyje. Taip yra visai mūsų kvartalo bendruomenei. Darbai atlikti nekokybiškai, kiemo trinkelės nepabaigtos tvarkyti. Per kai kurias nekokybiškai sudėtas trinkeles žiemą neatsidaro namų durys. Pagal sutartį „Maxturas“ įsipareigojo aptverti tvora, išlyginti ir sutvarkyti aplinką, tačiau iki šios dienos to nepadarė“, – savo skaudulius liejo gyventoja.
Užvertė skundais
Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatė E.Vėbraitė neslepia – G.Leonui gali grėsti dideli nemalonumai.
Jeigu vis dėlto buvo atliktos nusikalstamos veikos, šis asmuo būtų patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn.
„Į mūsų kontorą jau kreipėsi ne vienas nuo šio asmens ir su juo susijusių kitų juridinių asmenų nukentėjęs žmogus. Su dalimi esame sudarę teisinių paslaugų sutartis. Šiuo metu vertiname visas situacijas individualiai ir esame pradėję tam tikrus teisinius procesus tikėdamiesi apginti klientų pažeistas teises. Turime situacijų, kai minėtas asmuo nevykdo sutartinių įsipareigojimų, reikalauja padengti nepagrįstas sąskaitas, neatsiskaito už atliktus darbus, nevykdo pareigos šalinti statybos defektų ir pan. Platus ir įvairus spektras galimai neteisėtų veiksmų.
Vertinant pavienius atvejus galėtume kalbėti, kad tai galbūt nesusipratimas, nepasisekęs verslas ir pan. Tačiau, analizuojant sistemingus veiksmus ne vieno, o daugelio asmenų atžvilgiu, kyla abejonių, ar tokie veiksmai neturi nusikalstamų veikų požymių. Tokias aplinkybes įvertins ikiteisminio tyrimo institucijos ir atitinkamai išsakys savo nuomonę. Sieksime, kad, jeigu vis dėlto buvo atliktos nusikalstamos veikos, šis asmuo būtų patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn.
Matau, kad yra daug nuo šio asmens nukentėjusių asmenų, kurie tiesiog bijojo ginti savo teises sulaukę spaudimo arba kuriems toks teisių gynimas buvo per brangus, palyginti su padaryta žala, todėl aktyvių veiksmų nebuvo pradėta. Tikimės, kad ir viešumas bus paskata nukentėjusiems asmenims imtis aktyvių veiksmų“, – istoriją reziumavo teisininkė.
Naujausi komentarai