Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre ėmėsi nagrinėti Laimutės Stankūnaitės pareiškimą prieš Lietuvą.

Teismas šioje byloje spręs, ar dėl to, kad Lietuvos institucijos nustatė L.Stankūnaitės dukrai laikinąją globą, buvo apribota moters teisė į šeimos gyvenimo gerbimą, o jeigu buvo, ar toks ribojimas atitiko įstatymus ir buvo būtinas.

Taip pat teismas vertins, ar nebuvo pažeista Europos žmogaus teisių konvencija, nes pareiškėjai nebuvo grąžinta jos dukra.

EŽTT taip pat spręs, ar nagrinėjant civilinę bylą dėl L.Stankūnaitės teisių, nebuvo pažeista teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas grąžinti dukterį pareiškėjai dar neįvykdytas, o teismo praktikoje „bylos nagrinėjimas“ apima ir sprendimų vykdymo procesą, pranešė Teisingumo ministerija.

Lietuvos vyriausybės prašoma pateikti savo poziciją dėl bylos priimtinumo ir esmės iki šių metų gegužės mėnesio pabaigos.

Civilinė byla, kurioje buvo sprendžiami L.Stankūnaitės bendravimo su dukra, o vėliau – jos gyvenamosios vietos nustatymo klausimai, nagrinėjama nuo 2008 metų pabaigos, kai mergaitės tėvas Drąsius Kedys pareiškė civilinį ieškinį dėl motinos valdžios apribojimo ir kreipėsi į policiją, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo dukros tvirkinimo. Jis teigė, esą prieš šio nusikaltimo prisidėjo ir mergaitės motina.

Kurį laiką L.Stankūnaitei drausta matytis su dukra, tačiau vėliau draudimas panaikintas ir nustatyta jos bendravimo su dukra tvarka. Iš pradžių mažametės globa, dingus jos tėvui, buvo paskirta jos tetai Neringai Venckienei, o praėjusių metų gruodžio 16 dieną Kėdainių rajono apylinkės teismas nurodė, kad mergaitė turi gyventi su motina.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo moters dalyvavimo tvirkinant dukrą nutrauktas nenustačius, kad ji padarė nusikalstamą veiką.

Anot pranešimo, anksčiau spręsdamas bylas dėl vaikų globos, EŽTT yra pabrėžęs, kad sprendimas paimti vaiką iš tėvų ir skirti globą turi būti pagrįstas išskirtinai vaiko interesais ir nepakanka motyvo, kad vaikui geriau būtų globojamam. Anot Strasbūro teismo, vaiko paėmimas globon paprastai turėtų būti taikomas kaip laikinoji priemonė, ir nutraukiamas, kai tik aplinkybės tai leidžia.

Taip pat pabrėžta, kad procesai dėl tėvų valdžios, įskaitant juose priimtų sprendimų vykdymą, privalo vykti itin greitai, kadangi praėjęs laikas gali turėti negrįžtamų padarinių vaikų ir tėvų, su kuriais jie negyvena, santykiams.

Į EŽTT dėl savo esą pažeistų teisių yra kreipusis ir Kauno apygardos teismo teisėja N.Venckienė, kuri su L.Stankūnaite kovoja dėl mergaitės globos. Ji yra Lietuvą apskundusi dėl teisės į privatų gyvenimą pažeidimo, teisės į teisingą teismą ir kt.

D.Kedys  kaltino Kauno apygardos teismo teisėją Joną Furmanavičių, buvusio Seimo pirmininko visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą ir dar vieną nenustatytą asmenį seksualiai išnaudojus jo mažametę dukterį, o buvusią sugyventinę L.Stankūnaitę ir jos seserį Violetą Naruševičienę - sąvadavimu. Tačiau šių asmenų kaltė teismuose nepatvirtinta.

J.Furmanavičius ir V.Naruševičienė buvo nušauti 2009-ųjų spalį Kaune. Manoma, kad tai padarė D.Kedys, kuris 2010 metų balandį rastas negyvas.

Kaltinimai tvirkinimu buvo pateikti tik A.Ūsui. Pastarasis netikėtai žuvo per nelaimingą atsitikimą 2010 metų birželį, apvirtus keturračiam motociklui.

Baudžiamoji pedofilijos byla nagrinėjama Vilniaus teisme.