Šių svarių sukakčių proga VA jubiliejaus iškilmėse pasveikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis. Daugiau kaip prieš dešimtmetį įvykęs dviejų stiprių akademijų susijungimas į LSMU paskatino esmines permainas ir pažangą.

Patirtis ir pažanga

„Šiuolaikinė VA yra neatskiriama pažangaus ir puikiai vertinamo LSMU dalis, prioritetą teikianti ir nuosekliai gerinanti studijų kokybę, plėtojanti mokslo tyrimus, siekianti proveržio stiprinant tarptautiškumą“, – kalbėjo LSMU VA kancleris prof. Mindaugas Malakauskas.

Šį rudenį viename žymiausių tarptautinių universitetų reitingų – „Times Higher Education“ (THE) – LSMU pateko tarp 601–800 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų ir užėmė aukščiausią vietą iš visų Lietuvos universitetų.

„Tai dar labiau skatina siekti kokybės, tarptautinio pripažinimo ir veterinarijos bei žemės ūkio srityse, ypač akcentuojant mokslinių tyrimų pažangą ir inovacijų kūrimą“, – pridūrė profesorius.

Akademijos veikla, anot jo, neatsiejama nuo pasaulyje šiuo metu aktualių problemų ir iššūkių: kvalifikuotos gyvūnų sveikatos priežiūros, zoonozių tyrimų ir kontrolės, gyvūnų gerovės užtikrinimo ne tik vertinant rengiamų specialistų kvalifikaciją, bet ir šviečiant visuomenę.

„Be abejo, klimato kaitos ir Europos žaliojo kurso iššūkiai taip pat vis labiau atsispindi studijų programų dalykuose ir atliekamuose moksliniuose tyrimuose“, – sakė prof. M. Malakauskas.

Anot jo, pastarųjų metų universiteto investicijos į studijų infrastruktūrą – gyvūnų klinikas ir veterinarijos bei žemės ūkio krypčių bazes (VšĮ LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centrą bei LSMU VA Gyvulininkystės institutą) atspindi universiteto veterinarinės medicinos ir žemės ūkio krypčių studijų bei mokslinių tyrimų išskirtinumą, kuris dar labiau išryškėja sujungiant per daugelį metų padarytą pažangą ir sukauptą įdirbį.

LSMU VA Veterinarijos fakulteto dekanė prof. Vita Riškevičienė papildė, kad veterinarijos studijų kokybe abejoti neleidžia ir pelnyta tarptautinė EAEVE akreditacija, studijų programų populiarumas ir tarp lietuvių, ir tarp užsienio studentų.

„Dar kitas kriterijus – didelis (per 90 proc.) studijas baigiančiųjų procentas, skaičiuojant nuo įstojusiųjų. Tai rodo, kad mūsų studijas renkasi labai motyvuoti žmonės“, – sakė prof. V. Riškevičienė.

LSMU VA Gyvūnų mokslų fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius taip pat atkreipė dėmesį į sukauptą didžiulę dėstytojų, mokslo darbuotojų pedagoginę, praktinę ir mokslinę patirtį, puikią praktinių mokymų bei bandymų bazę, glaudų bendradarbiavimą su alumnais ir socialiniais partneriais.

Kur reikalingi?

VA – strategiškai svarbi valstybei, nes tik čia rengiami veterinarijos ir gyvulininkystės specialistai, būtini, be viso kito, valstybės institucijų funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai bei kt.

Veterinarinės maisto saugos specialistai laukiami ir maisto perdirbimo bei prekybos įmonėse, kur taip pat dirba svarbiose saugos ir kokybės valdymo ar kontrolės srityse, o įgijusiesiems veterinarijos gydytojo profesiją atvertos durys į privatų bei valstybinį veterinarijos tinklą, veterinarijos farmacijos mažmenines bei didmenines įmones, Valstybės pasienio tarnybą ir t. t.

Maisto mokslo absolventų profesinės veiklos yra glaudžiai susijusios su žemės ūkyje gaminamos produkcijos sauga ir kokybe, inovatyviomis produktų gamybos bei vertinimo technologijomis, užtikrinančiomis, kad pagamintas produktas būtų ne tik maistingas, patrauklus, bet ir sveikas.

Gyvūno ir žmogaus sąveikos studijų programa apima gyvūnų augintinių mitybos ypatumus, auginimo technologijas, priežiūrą, veisimą, dresūrą ir kitas su gyvūnais susijusias veiklas. Ir tai tik kelios iš VA studijų programų.

Jubiliejus: svarių sukakčių proga Veterinarijos akademiją jubiliejaus iškilmėse pasveikino LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis (pirmas iš dešinės). Taip pat nuotraukoje – LSMU VA kancleris prof. M. Malakauskas, VF dekanė prof. V. Riškevičienė.

46 specializacijų

VF klinikose dirba 46 skirtingų specializacijų veterinarijos gydytojai (kardiologai, dermatologai, citologai, neurologai, osteopatai ir kt.).

Visi universiteto veterinarijos gydytojai dirba ir dėstytojais, todėl jų praktinės žinios yra pagrįstos naujausiais moksliniais pasiekimais bei metodikomis. Esant poreikiui, šių klinikų specialistai konsultuoja kitus veterinarijos gydytojus, kurie kreipiasi susidūrę su specifiniais atvejais. Tobulėjant specialistams, auga veterinarijos paslaugų kokybė visoje Lietuvoje.

„Didžiuojamės ir tuo, kad universitetas sudaro galimybių įsigyti moderniausią diagnostikos įrangą, kuri leidžia ne tik suteikti aukštos kokybės diagnostines veterinarines paslaugas pacientams, bet ir sudaroma galimybė būsimiesiems specialistams savo rankomis prisiliesti prie modernios įrangos ir išmokti ją valdyti bei interpretuoti tyrimų rezultatus“, – sakė LSMU VA VF Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų klinikos vadovė doc. Birutė Karvelienė ir LSMU VA VF Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas doc. Arūnas Rutkauskas.

Atlikdami praktiką šiose klinikose, studentai išmoksta naudotis magnetinio rezonanso tomografu, ultragarso, skaitmeniniu rentgeno aparatais, endoskopu ir kt., be kurių šiuolaikinis veterinarijos gydytojas negalėtų kokybiškai dirbti.

Stambiųjų gyvūnų klinikoje pernai buvo gydyta daugiau kaip 27 tūkst. keturkojų pacientų, dauguma kurių – galvijai, smulkūs atrajotojai (avys, ožkos, lamos ir alpakos). Jie atvežami iš įvairių Lietuvos kampelių, sunkesniais atvejais – ir naktimis.

Smulkiųjų gyvūnų klinikoje kasmet apsilanko beveik 10 tūkst. pacientų iš visos Lietuvos, klinikoje atliekama daugiau kaip 400 skirtingų procedūrų, laboratorijoje atliekami įvairūs diagnostiniai tyrimai (kraujo, šlapimo morfologiniai ir biocheminiai tyrimai, skydliaukės hormonų, progesterono koncentracijos tyrimai ir kt.), o būtinų gydymui medikamentų ir racionalių patarimų augintinių savininkai visada gali gauti VF Dr. L. Kriaučeliūno smulkiųjų gyvūnų vaistinėje.

Prireikus tariamasi, konsultuojamasi su geriausiais Europos veterinarijos specialistais (neurologais, dermatologais, ortopedais ir kt.), todėl pacientai turi geriausias galimybes gydytis, studentai – mokytis, o gydytojai – tobulėti.

Lyderystė tarptautiniu mastu

VA kancleris prof. M. Malakauskas įsitikinęs, kad akademijos ilgalaikiai prioritetai leidžia tikėtis lyderystės ne tik Lietuvoje, bet ir regione ar tarptautiniu mastu.

Artimoje ateityje – narystė Europos veterinarijos koledže, kuri leis dar labiau praplėsti ir sustiprinti veterinarijos gydytojų specializacijos galimybes.

„VF numato ir toliau tęsti mokslo tarptautiškumo plėtrą – tai tikimės įgyvendinti plėtodami bioinformatikos specializacijas, mikrobiomo ir rezistomo tyrimus gyvūnų populiacijose ir intensyvaus ūkininkavimo aplinkoje bei gilinantis į kitas aktualias veterinarijos mokslo sritis. Tai padės bendradarbiauti su pirmaujančiais moksliniais centrais Europoje ir garantuoti nenutrūkstamą mokslo sklaidą bei mokslo žiniomis grįstas studijas bei praktiką“, – sakė prof. V.Riškevičienė.

Prof. R. Stankevičius apibendrino, kad akademijos stiprybė – moderni praktinių mokymų ir mokslinių tyrimų bazė bei didelę praktinę patirtį sukaupę dėstytojai, kurie pasiektus mokslo rezultatus integruoja į gamybą, o kartu – ir į studijų procesą.