Privati aukso kasykla

Vaikų ugdymas ir švietimas valstybei yra milžiniškos išlaidos. Už biudžetinius pinigus viešojo sektoriaus darželiai ir mokyklos vos suduria galą su galu, o privatininkams tai – aukso kasyklos. Išsiurbę viską, kas vaikui priklauso iš valstybės iždo, savivaldybės aruodų, apsukruoliai kosmines sumas išmelžia ir iš vaikų tėvų.

Ar tai moralu, vieša diskusija įsiplieskė tik dabar, paaiškėjus, kad dosniausias Vilniaus savivaldybės kompensacijas gavo garsaus politiko žmonos bendrovė, o jos įsuktas privačių darželių ir mokyklų verslas neša milijoninį pelną.

Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos įsteigtas privačių darželių tinklas "Vaikystės sodas" vien sostinėje pernai iš kompensacijų po 100 eurų susisėmė 687 tūkst. Politiko oponentai iškapstė ir tai, kad bendrovės "Vaikystės sodas" ir Karalienės Mortos mokykla 2017 m. pelnas prieš apmokestinimą sudarė beveik 1,5 mln. eurų – 1 455 093 eurus. Atseikėjus valstybei 236,76 tūkst. eurų pelno mokesčio, politiko žmonai liko daugiau kaip 1,2 mln. eurų grynojo pelno. Verslininkė susimokėjo dividendus, ir Landsbergiai 0,75 mln. eurų investavo į vertybinius popierius.

2,6 mln. eurų – tokių pajamų A.Landsbergienės bendrovės šįmet sulauks vien tik iš Vilniaus ir Lietuvos biudžetų, antra tiek išmelš iš ugdytinių tėvelių.

Ne skurdesni garsiai šeimai žada būti ir 2018-ieji: vien Vilniaus savivaldybė šių metų trims ketvirčiams "Vaikystės sodui" skyrė 416,4 tūkst. eurų kompensacijų, iki metų pabaigos prikapsės ir visi 600 tūkst. Negana to, papildomai skiriamos lėšos ir administravimui: už tai, kad kiekvieną mėnesį suskaičiuojami faktiškai darželį arba priešmokyklinę klasę lankę vaikai, "Vaikystės sodui" per mėnesį savivaldybė perveda 50–60 tūkst. eurų, Karalienės Mortos mokyklai – apie 7,8 tūkst. eurų. Per 10 mėnesių susidaro solidi suma, viršijanti 0,5 mln. eurų.

Ir tai dar ne viskas – valstybė, vykdydama savo įsipareigojimus, kasmet nustato mokinio krepšelio lėšas, kurias ugdymo įstaigoms paskirsto savivaldybės. Taigi, "Vaikystės sodas" per tris šių metų ketvirčius gavo 706,6 tūkst. eurų, o Karalienės Mortos mokykla – 641,1 tūkst. eurų mokinio krepšelio lėšų. Sudėjus vien tik valstybės ir Vilniaus savivaldybės paramą, šiemet A.Landsbergienės verslas gali tikėtis per 2,6 mln. eurų pajamų. O kur dar tėvelių įmokos.

Valdo iš sostinės

2016-aisiais kandidatuodamas į Seimą Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje Kaune negyvenantis G.Landsbergis rinkėjams tikino, kad tai jo vaikystės prisiminimų miestas. Patrauklus jis ir politiko žmonos švietimo verslui.

Kaune, A.Juozapavičiaus prospekte, restauruotų kareivinių pastate pernai įsikūrusi Karalienės Mortos mokykla yra valdoma sostinėje registruotos to paties pavadinimo bendrovės. Tad ir Kaune veikiančios šios privačios mokyklos finansiniai reikalai tvarkomi iš Vilniaus.

Kaune veikia ir du A.Landsbergienės valdomi darželiai – Žaliakalnyje, šalia Ąžuolyno, ir greta Karalienės Mortos mokyklos Žemuosiuose Šančiuose.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Kaip informavo Kauno miesto savivaldybė, 100 eurų kompensacija į savivaldybei priklausančius darželius nepatekusiems vaikams Kaune skiriama kitaip, nei sostinėje. Savivaldybės specialistų teigimu, kompensaciją gauna šeima, kuri pati nusprendžia, kurį privatų darželį rinktis. 100 eurų per mėnesį kompensacija Kaune pasinaudoja 36 "Vaikystės sodą" lankančių mažųjų kauniečių šeimos. Iš viso Kaune tokias išmokas gauna 262 privačius darželius lankantys vaikai.

Pelnu nesidalija

Regis, darbuotojams turėtų būti tikra laimė dirbti tokioje aukso kasykloje. Bet žvelgiant į viešai pateikiamus "Sodros" duomenis, vidutiniai atlyginimai "Vaikystės sode" (732 eurai prieš mokesčius dirbantiesiems visą darbo dieną) tikrai neatspindi to, kuo nuolat giriasi jų savininkė A.Landsbergienė. Darbuotojai, ugdantys vaikams "svarbiausias XXI a. kompetencijas – gebėjimą spręsti problemas, inovatyvų mąstymą, komunikacinius gebėjimus, skaitmeninį raštingumą – nusipelno panašios algos kaip ir eilinė savivaldybės darželio auklėtoja.

Prieš rugsėjo 1-ąją viešojoje erdvėje vėl pradėtas skaičiuoti Landsbergių verslo pelnas, kokiu negali pasigirti ne tik savivaldybių įstaigos, bet ir kiti privatūs darželiai, gaunantys po 100 eurų savivaldybės kompensaciją už kiekvieną vaiką.

A.Landsbergienė buvo priversta viešai teisintis, kad nėra tipiška godi verslininkė, nesidalijanti su darbuotojais bendrovių pelnu. Jos geležinis argumentas – Karalienės Mortos mokykla pagal atlyginimus švietimo įstaigose patenka tarp 5 proc. įstaigų, mokančių didžiausius atlyginimus. Praėjusią liepą mokyklos darbuotojų vidutinis atlyginimas, dirbant visu krūviu, siekė 1 054 eurus prieš mokesčius, o šalyje pedagogų atlyginimo vidurkis nesiekia nė 800 eurų.

Austėja Landsbergienė, V. Skaraičio/BFL nuotr.

Tačiau viena aršiausių politiko ir verslininkės šeiminio tandemo kritikių Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė atkreipė dėmesį į tai, kaip konservatorių frakcija Seime ir pats G.Landsbergis visomis išgalėmis kovojo prieš etatinio apmokėjimo mokytojams įvedimą, leisiantį padidinti atlyginimus viešajame sektoriuje dirbantiems pedagogams. Juk tada neišvengiamai tektų kilstelėti darbo užmokestį ir privačių įstaigų darbuotojams, o tai mažintų jų savininkų pelną.

Kosminės kainos

Bendrovė "Vaikystės sodas" yra viena iš lyderių sostinėje pagal mėnesio ugdymo kainą vaikui – 479 eurai (be maitinimo). Per metus susidaro daugiau kaip 5,5 tūkst. eurų. Pačios brangiausios šalyje studijos kainuoja gerokai mažiau: odontologijos studentui mokama vieta prestižiniame Lietuvos sveikatos mokslų universitete per metus kainuoja 4 250 eurų, medicinos studijų metai Vilniaus universitete – 3 300 eurų.

Privatūs darželiai, sudarydami sutartis su savivaldybe dėl kompensacijos, įsipareigojo nedidinti mokesčio tėvams, bet pažadų netesėjo. Prasidėjo graudūs verksmai, esą pabrango patalpų nuoma, Vyriausybė padidino minimalią algą, o tai yra papildomos išlaidos ir pan. Taigi, savivaldybės kompensacija, turėjusi tėvų finansinę naštą sumažinti 100 eurų, realiai ją apkarpė gerokai mažiau, kadangi privatininkai pakėlė mokesčius už darželį. Pavyzdžiui, 227,4 tūkst. eurų kompensaciją iš savivaldybės gavusios bendrovės "MD LT" valdomuose "Mini darželiuose" nuo 2015 m. kaina ūgtelėjo 40 eurų, VšĮ "SG8" įsteigtuose "Šilagėlės" darželiuose, kuriems savivaldybė atseikėjo 243,2 tūkst. eurų, – 65 eurais, o "Vaikystės sode" – net 89 eurais. Taigi, finansinė našta A.Landsbergienės darželius lankančių vaikų tėvams sumažėjo ne 100, o vos 11 eurų.

Parlamentarė A.Širinskienė viešai priekaištavo A.Landsbergienei, kad tėvų įmokos jos darželiuose liko kaip buvusios, o savivaldybės dotacija nukeliavo jos bendrovių pelnams generuoti. "Ar tai etiška, ar moralu?" – tokį klausimą kėlė G.Landsbergio politinė oponentė.

Politiko žmona atšovė, jog kiekvienas verslas skaičiuoja, kad išgyventų, ir didžiuojasi, jei yra pelningas. Esą jei nebūtų 100 eurų kompensacijos, tėvų įmokos didėtų. Ir jie nemokėtų tų didžiulių pinigų "Vaikystės sodui", jei nebūtų patenkinti ugdymo kokybe.

Milijonai – ne visiems

Sostinėje, Antakalnyje, prieš penkerius metus viešosios įstaigos "Sarmatika" įkurto privataus darželio "Baltų šalelė" vadovė Alina Sinicė teigė, kad privačią ugdymo įstaigą tėvai renkasi atsižvelgdami į gyvenamąją vietą, savo finansines galimybes, taip pat ir į ugdymo kokybę. Paklausta, kokių stebuklų vaikams galima pasiūlyti už mėnesinį 479 eurų mokestį, iš kurio tėvams tenkanti dalis – 379 eurai, A.Sinicė sakė, kad visi privatūs darželiai stengiasi organizuoti vaikams ir teatrų, ir dailės, ir kitokių užsiėmimų, išvykų.

"Kad galėtum palyginti, reikia palankyti ir vieną, ir kitą darželį, nes pati kaina kokybės neapibrėžia, – svarstė pašnekovė. – Pas mus yra vaikų, kurie perėjo iš kitų privačių darželių, taip pat ir iš "Vaikystės sodo". Kas perėjo iš didelių darželių, kokybe nenusivylė, kai kuriuos dalykus įvertino geriau."

A.Sinicė kukliai nutylėjo, kad šiame darželyje, kur ikimokyklinukai ugdomi pagal gimtosios kultūros pagrindu jos pačios sukurtą metodiką, mokestis per mėnesį yra tik 299 eurai, iš kurių 100 kompensuoja savivaldybė. Jeigu vaikas lanko darželį penkis pusdienius per savaitę, tėvams tai kainuoja tik 99 eurus.

"Klausėte, iš kur atsiranda kosminės kainos – manau, jeigu nebūtų tėvų, kurie rinktųsi brangiausią darželį, kaina turbūt ir nebūtų tokia kosminė, – juokėsi pašnekovė. – Apie tokį pelną, kurį skelbia bendrovės, pas mus net kalbos nėra. Tiesa, šiokio tokio pelno gavome, bet nesame pelno siekianti organizacija, tuos pinigus reinvestuojame į plėtrą, geriname sąlygas, didiname atlyginimus darbuotojams. Stengiuosi nereaguoti į tokias interpretacijas, kad 100 eurų yra dotacija privačiam verslui. Mes tuos pinigus skiriame vaikų ugdymui, kad tėvai mažiau mokėtų, ir tai iš tikrųjų yra didelė pagalba jaunoms šeimoms."

Elito suokalbis

Ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka įsitikinęs, kad nedera subsidijuoti privataus verslo mokesčių mokėtojų pinigais. Kad ir kaip gražiai įpakuota paslauga, o ją teikiančio verslo savininkė nuolat cituojama viešoje erdvėje kaip pripažinta edukologė, tai nekeičia santykio esmės.

"Tai elito ir elitinių mokyklų suokalbis prieš valstybę ir akivaizdžiausias visuomenės degradavimo požymis, – savo nuomonę viešai išrėžė profesorius. – Visiems aišku, kad elitinės mokyklos atsirenka pinigais apkamšytus vaikus, o skurdi valstybė dar ir papildomai juos finansuoja."

Jis stebėjosi, kodėl nei Konkurencijos taryba, nei kitos valstybės institucijos iki šiol niekaip nereaguoja į akivaizdų pažeidimą, mat visoje ES verslo subsidijavimas draudžiamas.

R.Lazutka siūlo apsidairyti kitose šalyse – normalios demokratinės valstybės jautrias švietimo, sveikatos, socialines paslaugas perka ne iš verslo, o iš nevyriausybinio sektoriaus, iš pelno nesiekiančių organizacijų. Tada galimi lūkesčiai, kad lėšos keliaus paslaugų kokybei, o ne tų paslaugų teikėjo finansinei gerovei užtikrinti.

Jeigu savivaldybė pati neužtikrina mažiesiems vilniečiams pakankamai vietų darželiuose, turėtų ne siųsti pinigus "paskui darželinuką", o pirkti konkretų vietų skaičių "Vaikystės sode" ar kitame privačiame darželyje. Sumokėjusi visą kainą už ugdymą, savivaldybė turėtų reikalauti, kad privatus darželis priimtų bet kurį vaiką, gyvenantį priskirtame rajone, o ne vien tuos, kurių tėvai gali kuo plačiau atverti piniginę.

Laukinė rinka

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) atstovės Rasos Žemaitės nestebina, kad vaikų ugdymui skirtos kompensacijos nukeliavo į bendrovių pelno eilutes. Mat svarstant jų įvedimo klausimą prieš ketverius metus savivaldybė intensyviai konsultavosi su "Vaikystės sodo" atstovais.

"Konsultavosi ir su mūsų organizacija, – akcentavo R.Žemaitė. – Mes kiekvienoje darbo grupėje rašėme raštus ir siūlėme politikams įvesti labai aiškų kriterijų, kad kompensacija ne šiaip finansuotų verslą arba nevyriausybinį sektorių. Mes siekėme, kad lėšos būtų nukreiptos paslaugų prieinamumui gerinti, ir kad kuo daugiau tėvų, sumažinus kainą, galėtų nusipirkti paslaugą. Klausimas, kieno konsultacijos buvo svaresnės, deja, bet ne mūsų..."

NAMS buvo vienas iš iniciatorių pirkti privačių darželių paslaugas, nes sostinėje 20 metų nebuvo investuojama į naujus darželius.

"Prieš penkerius metus ši problema ne tik Vilniuje, bet ir kituose didžiuosiuose miestuose buvo tapusi didžiausiu tėvų galvos skausmu, – teigė R.Žemaitė. – Dėl to mes raginome pinigus skirti paslaugai finansuoti, nelaukiant, kada atsiras pinigų naujiems darželiams statyti. Tas 100 eurų savivaldybei yra 3–4 kartus pigiau, negu šiaip išlaikyti vietą darželyje, ir vaikai gauna paslaugą nedelsiant. Deja, sprendimas buvo priimtas toks, kad savivaldybė tiesiog nusiplovė rankas."

Nebuvo įsiklausyta į NAMS siūlymus, kad, duodama viešuosius pinigus, savivaldybė įgytų teisę fiksuoti ne didesnius nei vidutiniai rinkoje paslaugos įkainius metams, o paslaugos tiekėją įpareigotų įsileisti savivaldybės atstovus patikrinti, kaip modeliuojama kaina ir kokia paslaugos kokybė.

"Savivaldybė to nepadarė, paliko viską rinkai. O kai paliekama rinkai, puikiai žinome, kad lietuviškas verslas randa būdų, kaip pasipelnyti ir nukreipti lėšas ne ten, kur buvo tikėtasi. Todėl ir turime rezultatą, kai pelnomasi iš tėvų dėl savivaldybės neveiklumo, nes ji nesiėmė inicijuoti kainų mažėjimo, – įsitikinusi R.Žemaitė. – O skaudžiausia, kad per keletą metų gali būti sunaikinta privačių darželių reputacija, nors tikrai ne visi jie siekia tik pasipelnyti. Pas mus visada nukenčia tie, kurie ateina iš idėjos, be jokių užmačių, kas tikrai sąžiningai dirba. Kyla nerimas, kad dėl tam tikrų žmonių godumo gali net atsirasti idėja naikinti kompensaciją, nors iš esmės tai gera priemonė, tik prastai įgyvendinta. Jokiu būdu nesakau, kad verslas turi gyventi be pelno. Bet savivaldybės privalo prižiūrėti, kaip jų skiriami pinigai paskirstomi tarp paslaugos teikėjo ir tėvų, kuriems turi atitekti galutinė nauda."