– Naujasis pavadinimas mažiau susiduriančiuosius su teismais glumina.

– Vykdant reformą, teismai buvo sustambinti. Tai palietė ir apygardų administracinius teismus. Prie Kauno apygardos administracinio teismo buvo prijungti Klaipėdos, Panevėžio bei Šiaulių apygardų administraciniai teismai ir šitas bendras darinys pavadintas Regiono apygardos administraciniu teismu.

Nuo sausio 1 d. Lietuvoje veikia du pirmos instancijos administraciniai teismai: Vilniaus apygardos ir Regionų apygardos administracinis teismas su Kauno, Panevėžio, Klaipėdos ir Šiaulių rūmais. Mes tapome teismu, kurio rūmai labiausiai nutolę nuo centro.

– Nuo Kauno iki pat Baltijos jūros.

– Pagal darbuotojų skaičių mes gal ir netapome didžiausiu teismu, tačiau teritorijos padengimo – didžiausiu. Bylų ir teisėjų skaičius praktiškai vienodas su Vilniaus apygardos administraciniu teismu. Vilniaus teisme dirba 24 teisėjai, mūsų – 23.

– Tokioje didelėje teritorijoje pakanka tiek pat teisėjų, kiek ir gerokai mažesnėje?

– Praktiškai visos centrinės įstaigos, vykdančios viešąjį administravimą, įsikūrusios Vilniuje. Reikėtų pastebėti, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas, kuriose viena iš šalių yra valstybė, savivaldybė, jų institucijos ar darbuotojai, Todėl gaunamų bylų kiekį ir jų išnagrinėjimo terminus dažnai tiesiogiai lemia politinė, ekonominė šalies padėtis ir su tuo susijusi teisės aktų kaita. Gal šiek tiek skiriasi bylų specifika. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamos sudėtingesnės bylos.

Lietuviai kuklūs ir ateiti į teismą jiems yra didelis nepatogumas.

– Ar sustambinus teismus pasikeitė bylų specifika ir kiekiai?

– Nagrinėjamų bylų skaičiui ši reforma įtakos neturėjo. Jos tikslai buvo kiti: padidinti bylų nagrinėjamo operatyvumą, o svarbiausia – subalansuoti bylas nagrinėjančių teisėjų darbo krūvius. Mūsų pagrindinis uždavinys dabar – subalansuoti bylų skaičių tarp rūmų.

Kol teismai gyveno savarankiškai, bylų pasiskirstymas buvo labai nevienodas. Pavyzdžiui, 2017 m. statistika rodo, kad 42 proc. Kauno rūmų nagrinėjamų bylų yra susijusios su įkalinimo įstaigomis. Kauno rūmų teritorijoje yra net šešios įkalinimo įstaigos. Tarkime, Klaipėda tokių bylų praktiškai neturi, Panevėžyje moterų kalėjimo bylos nesudaro problemų, Šiaulių rūmų teritorijoje esantis Šiaulių tardymo izoliatorius taip pat aprūpina rūmus gana dideliu bylų skaičiumi.

Nagrinėjamų bylų skaičiaus suvienodinimas vyko ir iki reformos, tačiau dabar tai padaryti gerokai lengviau, nes bylos skirstomos centre, t.y. Kauno rūmuose. Aš kompiuteryje matau, kuriuose rūmuose koks bylų skaičius, ir po truputį tą skaičių lyginame.

– Ar šią teismų reformą pajus, o gal jau ir pajuto žmonės, kuriems prireikia teismo pagalbos?

– Vienas šios reformos tikslų – palengvinti asmenų teisę kreiptis į teismą, kad galėtų atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau savo gyvenamosios vietos. Nuo 2018 m. sausio 1 d. sudaryta galimybė, nepriklausomai nuo to, kur turėtų būti nagrinėjama byla, ją inicijuojantį dokumentą – skundą ar pareiškimą paduoti bet kuriuose rūmuose.

– Ar žmonės tuo naudojasi?

– Kol kas tai nėra labai populiaru. Galbūt ir teismų darbuotojai ne tiek, kiek reikia, iškomunikavo šią naujovę, o gal paprasčiausiai dar reikia laiko. Labai tikiuosi, kad šiuo palengvinimu žmonės naudosis. Tai bus bylos priartinimas prie gyventojo, to ir buvo siekiama.

– Pakalbėkime apie atskirų regionų nagrinėjamų bylų specifiką. Tik palikime jau minėtų įkalinimo įstaigų įtaką. Ar visos kitos bylos atskiruose regionuose labai skirtingos?

– Labai ryškaus skirtumo nėra, skirtingai nuo bendrosios kompetencijos teismų, kuriuose nagrinėjamos baudžiamosios bylos, civilinės bylos, kylančios iš santykių, šeimos bylos.

Kaip minėjau, mūsų teismuose nagrinėjamose bylose bent viena iš šalių yra valstybė arba savivaldybė, arba joms pavaldžios įmonės. Ypač daug bylų administraciniuose teismuose yra dėl komunalinių atliekų surinkimo ir mokesčių mokėjimo. Šitų bylų turi visi administracinių bylų teismai. Jos nėra labai sudėtingos. Galima būtų prilyginti byloms, kurias bendrosios kompetencijos teismai sprendžia teismo įsakymu.

– Grįžkime prie įkalinimo įstaigų bylų. Kokius bausmę atliekančių asmenų skundus administraciniams teismams tenka nagrinėti dažniausiai?

– Pagrindinės bylos ir skundai yra dėl įkalinimo sąlygų, dėl minimalaus ploto nuteistajam nesilaikymo. Ir šiose bylose vis dėl to tenka tenkinti pareiškėjų skundus, nes iš tikrųjų minimalaus gyvenamojo ploto sąlygos Lietuvos įkalinimo įstaigose nėra tenkinamos.

Pagrindinį vaidmenį šiose bylose vaidina Europos Žmogaus Teisių Teisme priimti sprendimai ir priteisiamos sumos. Palyginti su prieš penkerius metus priteistomis sumomis, jos po truputį didėja. Žinoma, nagrinėjame visus skundus, kokius tik leidžia nuteistųjų fantazija surašyti.

– Žinau, kad jų fantazija beribė.

– Panašiai. Labai madinga kalėjime pakeisti tikėjimą. Tada keliami reikalavimai, susiję su indų ir kitais tikėjimais, reikalaujama galimybių išpažinti šiuos tikėjimus. Kiekvieną reikalavimą reikia įvertinti, kiek jis teisėtas ir kiek reikėtų tenkinti. Pakankamai daug kruopštumo reikalauja šios bylos.

– Ar sutiktumėte, kad lietuviai išvis linkę teismuose spręsti savo problemas?

– Nesutikčiau, kad lietuviai mėgsta bylinėtis. Tai matyti iš bylos dalyvių. Neretai jie pamini, kad dar gyvenime nebuvo teisme. Vadinasi, šis reikalas teisme jiems yra kaip bausmė, netinkamas gyvenimas, kuris juos atvedė į teismą.

Vis dėlto dėl tam tikros kategorijos asmenų pritarčiau, kad jiems bylinėjimasis yra gyvenimo būdas. Tačiau šis procentas nėra didelis. Sakyčiau, kad lietuviai kuklūs ir ateiti į teismą jiems yra didelis nepatogumas.