Sausį Panemunės tilto statybą apžiūrėjęs premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad Vyriausybė užtikrins reikiamą finansavimą ir įtrauks tiltą į Valstybės investicijų programą (VIP). Akivaizdu, kad Vyriausybės vadovas per metus savo pažadą pamiršo.

Pavadino kariniu objektu

Dėliojant kitų metų valstybės biudžetą, Panemunės tiltui VIP vietos neatsirado, o A.Butkevičiaus partijos kolega Bronius Bradauskas, vadovaujantis Seimo Biudžeto ir finansų komitetui, išvis pareiškė, kad šio tilto statyba turėtų rūpintis krašto apsaugos institucijos. "Manau, kad tai – strateginės reikšmės tiltas, ir jis turėtų būti finansuojamas iš krašto apsaugai skirtų lėšų", – aiškino B.Bradauskas.

"Kadangi situacija, kaip čia kai kas skelbia, įtempta, šis tiltas yra labai reikalingas, ne kaip druska, o kaip vanduo. Manau, kad krašto apsaugos institucijos turėtų pasidomėti šia problema", – toliau dėstė socialdemokratas.

Krašto apsaugos ministerija iki šiol neužsiėmė inžinerinių objektų statyba, bet gal Biudžeto ir finansų komiteto primininkas nežino, kad Panemunės tiltas – ne karinis objektas? "Pas mus nėra nė vieno karinio tilto Lietuvoje, visi jie civiliniai, bet turi tarnauti ir tam, ir tam. Jis (Panemunės tiltas – red. pastaba) galėtų būti statomas iš krašto apsaugai skirtų lėšų", – pakartojo Seimo narys.

Paklaustas, negi tiltas per Nemuną į Sovetską Kaliningrado srityje irgi buvo statomas už krašto apsaugai skirtas lėšas, Seimo narys atkirto neturįs apie tai informacijos, tad ir negalįs komentuoti.

B.Bradauskas nesureikšmino to, kad Panemunės tiltas nebuvo įtrauktas į VIP. Pasak jo, šis tiltas įtrauktas į Kelių priežiūros ir plėtros programą, tačiau apie konkrečias pinigų sumas tilto statybos darbams apmokėti politikas kalbėti nenorėjo, nes neva šios programos lėšos dar nėra paskirstytos. "Apie sumas bijau dabar pasakyti, bet sumos turėtų būti nemažos – ne šimtai tūkstančių, o iki dešimt ir daugiau milijonų litų. Mes esame nepamiršę šio tilto, labiausiai juo rūpinasi Birutė Vėsaitė, Orinta Leiputė, Antanas Nesteckis. Šie trys Seimo grandai tikrai kažką suras", – pareiškė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, nepagailėjęs liaupsių savo partijos nariams.

Jis ragino iš anksto dėkoti Kaune į Seimą išrinktiems socialdemokratams už neva jų asmeninę iniciatyvą ir rūpestį Panemunės tilto statybos finansavimu. "Svarstome Panemunės tilto finansavimą visu pajėgumu, ir, manau, pajudės ledai iš vietos", – skambiai pareiškė B.Bradauskas.

Žada, bet netesi

Vis dėlto akivaizdu, kad situacija nėra tokia šviesi, kokią bando piešti socialdemokratų deleguoto premjero A.Butkevičiaus bendražygiai.

"Kažkoks užsėdimas ant Kauno!" – neslėpdamas emocijų pareiškė Kauno meras Andrius Kupčinskas. Jis patvirtino gavęs susisiekimo viceministro Algio Žvaliausko pasirašytą raštą, kuriame informuojama, kad 2015 m. iš Kelių priežiūros ir plėtros programos Panemunės tiltui numatyta skirti iki 10 mln. litų.

"Jau šiemet turėjo būti skirta 10 mln. litų, o gavome tik 5,3 mln. litų. Dėl to už pernai atliktus darbus kabo 6,5 mln. litų skola. Vien šiemet jau atlikta darbų maždaug už 40 mln. litų", – skaičius vardijo Kauno meras. Anot jo, jeigu didesnę dalį sumos už šiemet rangovo atliktus darbus padengtų Vyriausybė, likusią mažesnę finansinę naštą prisiimtų savivaldybė.

A.Kupčinskas priminė, kad Kauno miesto savivaldybė šiemet skyrė 12 mln. litų praėjusių metų darbams apmokėti. Pagal sutartį su rangovu už tai, kas padaryta šiemet, reikės atsiskaityti per 2015 m.

Važiuos piketuoti

Kaip skelbia Kauno savivaldybė, svarstant 2015 m. valstybės biudžeto projektą, trylika Seimo narių pateikė siūlymą Panemunės tilto statybai skirti 54,2 mln. litų. Šį ir kitus siūlymus Seimas nusprendė perduoti svarstyti Vyriausybei, tačiau praėjusį trečiadienį vykusiame Vyriausybės pasitarime šis pasiūlymas buvo atmestas. Ministrų kabinetas eilinį kartą apsiribojo žodiniais pažadais šį klausimą bandyti spręsti kitąmet.

"Jau trečius metus žadama ir žadama. Mes jau ne vienas klumpes sunešiojome, o rezultatas – tas pats. Seimo nariai surinko parašus, kad Panemunės tiltas patektų į VIP, bet Finansų ministerijos pozicija šio tilto statybos finansavimo klausimą palikti pakibusį ore, švelniai tariant, stebina", – pastebėjo A.Kupčinskas.

Praėjusį ketvirtadienį posėdžiavę miesto politikai vienbalsiai priėmė rezoliuciją dėl Panemunės tilto statybos finansavimo, skirtą Seimui ir Vyriausybei. Tarybos nariai reikalauja neignoruoti teisėtų kauniečių interesų ir dar šiemet priimti konkrečius sprendimus, kuriais būtų įsipareigojama skirti reikiamų valstybės biudžeto lėšų Panemunės tilto statybai finansuoti.

Kauno politikai tuo apsiriboti neketina ir žada šią savaitę važiuoti į Vilnių, kur savo poziciją ruošiasi pademonstruoti eitynėmis Gedimino pr. ir prie Vyriausybės rūmų.

Reikalauja teisybės

Važiuoti sostinėn ir pakovoti dėl didesnio finansavimo Panemunės tiltui nusiteikę ir miesto valdantieji, ir opozicijos atstovai. "Pažadų miestiečiams nepakanka. Reikia konkrečių Vyriausybės sprendimų dėl finansavimo tilto statybai. Tikiuosi, kad Vyriausybė išgirs mūsų ir visų kauniečių prašymą", – vylėsi savivaldybės Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkė Edita Gudišauskienė.

Anot jos, Panemunės tiltas reikalingas ne tik kauniečiams – tai strategiškai svarbus objektas, nors ir bandyta jį vadinti tiltu į sodus. "Keista, kad tiltą į Sovetską jau pastatė. Kai kalbame apie valstybės saugumą, tai kyla abejonių, ar valstybės lėšomis pastatytas tiltas per Nemuną į Sovetską tikrai yra prioritetas", – svarstė E.Gudišauskienė.

"Kalbėkime ne tik apie priešišką nusiteikimą prieš Kauną. Tai nusistatymas prieš žmones, kurie priversti kasdien vargti. Iniciatyva važiuoti į Vilnių – puiki. Langų nedaužysime, bet spausime rimtai", – ryžtingai nusiteikusi tarybos narė Ona Balžekienė. Panemunės tilto statybą ji palygino su Berlyno siena, kai miestas buvo padalytas į dvi dalis, o kauniečių gyvenimo ritmas – sujauktas.

Pasak O.Balžekienės, Mindaugo tiltas Vilniuje, atsiėjęs daugiau kaip 100 mln. litų, pastatytas ne Vilniaus savivaldybės lėšomis, o iš valstybės kišenės prisidengiant Mindaugo karūnavimo proga. "Būkim biedni, bet teisingi ir Kauno atžvilgiu", – ironizavo politikė.

Per mažai stengėsi?

O.Balžekienė įžvelgia, kad dėl susidariusios situacijos dalį kaltės turėtų prisiimti ir Kauno valdžia, patikėjusi sausį A.Butkevičiaus duotu pažadu.

"Jeigu kasdien būtų galvojama, kaip, per kokius projektus ar programas gauti pinigų, rezultatas būtų kitoks. Reikėjo specialiai tam tikslui sukurtos darbo grupės, kuri kasdien ką nors dėl to darytų, galvotų, ką daryti rytoj, ir kontroliuotų, ką kiti padarė, kad gautume pinigų tilto statybai. Užsnūdimo buvo, pripažinkime", – pastebėjo tarybos narė.

"Viską griauti ir sprogdinti reikia tada, kai turi pinigų. Mūsų pačių klaida imtis statyti tokius didelius objektus vien savo lėšomis. Tai pats primityviausias kelias, ir nuo to paskui kenčiame visi", – įsitikinęs miesto tarybos narys Arvydas Garbaravičius. Jo nuomone, pinigų reikėjo išsireikalauti tuomet, kai partija, kuriai atstovauja meras, buvo valstybės valdžioje, bet tai nebuvo padaryta. Pasak politiko, dabar jų galima tikėtis gauti nebent iš tų biudžeto eilučių, kurios nėra valstybei gyvybiškai svarbios.

"Kodėl tiltą susprogdino? Kodėl taip skubėjo? Nemanau, kad Kaunas turi tik vieną tiltų ekspertą Henriką Kebeikį. Dokumentų apie realią tilto situaciją taip ir nematėme. O dabar vyksta žaidimai, piketai – važiuos tarybos nariai į Vilnių reikalauti pinigų ir demonstruos, kokie jie geri", – šyptelėjo A.Garbaravičius. Bet jis taip pat neatmeta galimybės prisijungti prie šios tarybos narių iniciatyvos.

103 mln. litų – tiek pinigų reikia iš viso, kad Panemunės tiltu vėl galėtų naudotis kauniečiai. Tilto statybą tikimasi baigti iki kitų metų spalio 1 d.

Žodžiai, žodžiai

"Galvosime, kaip paspartinti finansavimą. Ieškosime papildomų finansavimo šaltinių. Tilto statybai naudojami vietiniai Kauno ištekliai, dalis lėšų bus skirta iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, bet manau, kad 2015 m. šis projektas turi būti įtrauktas į VIP. Tai užtikrintų tilto statybų finansavimą." (Ministro pirmininko A.Butkevičiaus kalba Panemunės tilto statybvietėje 2014 m. sausio 21 d.)

Vien savo lėšomis nestato niekas

"Per pastaruosius penkerius metus valstybės biudžeto ir ES paramos lėšomis buvo pastatyti tiltai per Nemuną Alytuje (apie 60 mln. litų) ir Druskininkuose (apie 44 mln. litų), rekonstruotas Lazdynų tiltas Vilniuje (apie 120 mln. litų), pastatytas Vilniaus pietinis aplinkkelis (daugiau kaip 260 mln. litų), kapitališkai suremontuotas tiltas per Danę ir viadukas per Liepų g. Klaipėdoje (daugiau kaip 40 mln. litų), nutiestas naujas Klaipėdos miesto šiaurinio išvažiavimo kelias nuo Kretingos g. iki Liepų g. (daugiau kaip 70 mln. litų). Akivaizdu, kad nė viena savivaldybė savo pajėgomis neturi finansinių galimybių pastatyti tilto, juolab per Nemuną. Taip ir Kauno miesto savivaldybė vien tik savo lėšomis nėra pajėgi užtikrinti naujojo Panemunės tilto per Nemuną statybos." (Iš Kauno miesto tarybos rezoliucijos Seimui ir Vyriausybei)

Kelių ir transporto tyrimo institutas atlieka Kauno miesto tiltų ir viadukų apžiūras ir pateikia ataskaitas apie jų būklę. Iš pateiktų išvadų matyti, kad pietrytiniame aplinkkelyje esantys tiltai ir viadukai (Ateities pl. viadukas per geležinkelį, A.Brazausko HE tiltas, Vaišvydavos viadukas, tiltas per Jiesios upę ir viadukas Marijampolės pl. per geležinkelį) yra avarinės būklės. Spalio mėn. atlikus esminę HE tilto apžiūrą nustatyta, kad perdangos sijose gausu įtrūkimų ir pažeidimų. Prašysime leisti atlikti viešųjų pirkimų procedūras, kad būtų nustatyta transporto priemonių maksimali galima apkrova šiuo tiltu. Šiuo metu atliekami būtiniausi remonto darbai viaduko Marijampolės pl. virš Vaišvydavos pl. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl reikia kuo greičiau skirti lėšų Panemunės tilto statybai, – tiltų ir viadukų būklė pietrytiniame aplinkkelyje, nes susiklosčius avarinei situacijai susisiekimas gali būti visiškai paralyžiuotas.

Šaltinis: Kauno miesto savivaldybė