Švaresnė aplinka

Vilijampolėje esančių daugiabučių gyventojai jau turi galimybę įvertinti modernią atliekų surinkimo sistemą. Pusiau požeminių konteinerių įrengimas plečiasi ir į kitus miesto mikrorajonus. Pirmosios aikštelės su tokio tipo konteineriais įrengtos Vilijampolėje, Šilainiuose, darbai tęsiami Eiguliuose ir Dainavoje. Iki 2018 m. pabaigos Kaune bus įrengtos 466 tokios konteinerių aikštelės, kuriose į žemę bus įkasta daugiau nei 1,5 tūkst. pusiau požeminių konteinerių.

Kai kuriuose daugiabučių kiemuose teritorija aplink konteinerius pavirsta mažu sąvartynu. Buityje naudoti daiktai, statybinės ar griovimo atliekos, elektroninės įrangos priemonės kraunama tiesiog prie konteinerių, viliantis, kad anksčiau ar vėliau kas nors neapsikęs ir išveš suverstą šlamštą.

Tikimasi, kad, pastačius naujuosius konteinerius, bus išspręstos šios ir kitos problemos, o žmones tai dar labiau paskatins rūšiuoti. „Ar aplinka atrodys švaresnė ir tvarkingesnė, kai visame mieste bus įrengtos tokio tipo atliekų šalinimo aikštelės, didžiąja dalimi priklausys nuo kiekvieno iš mūsų, kaip tinkamai tvarkysime savo atliekas, kaip aktyviai rūšiuosime, prižiūrėsime aplinką“, – kauniečių sąmoningumu tiki bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas.

Šiek tiek statistikos

Pusiau požeminiai konteineriai įrengiami net 1,6 m po žeme; antžeminė dalis iškilusi 1,2 m. Atliekos kaupiamos po žeme, dirvos temperatūra neleidžia bakterijoms daugintis, todėl konteineriuose esančios atliekos neskleidžia kvapo.

Pusiau požeminiai konteineriai pagerina estetinį miesto vaizdą, mažina vizualiai didelį konteinerių kiekį, panaikina nemalonius kvapus, šiukšliavežiui reikia juos ištuštinti rečiau dėl didesnio jų tūrio ir dėl to, kad atliekos jame labiau susislegia.

Bendrovės „Kauno švara“ specialistai pastebi, kad šiukšlių išėmimas iš jau įrengtų ir naudojamų pusiau požeminių konteinerių tapo paprastesnis ir, svarbiausia, tylesnis, nes į konteinerio betoninę kapsulę dedamas daugkartinio naudojimo maišas iš polipropileno, jį šiukšliavežis iškelia su kranu ir išpila atliekas.

Daugiau patogumų ir labiau higieniška nauja atliekų surinkimo sistema taps įprasta visuose Kauno mikrorajonuose. Tačiau pereinamuoju laikotarpiu tikimasi gyventojų supratingumo, kad nebūtų sukurta papildomų taršos vietų. Vietose, kur nėra įrengti naujieji konteineriai, ar kol nėra įrengtos aikštelės aplink juos, atliekoms šalinti rekomenduojama rinktis senojo tipo konteinerius.

Saugoti Kauną

Visuomenės sąmonėjimas, žalias gyvenimo būdas keičia gyvenimo įpročius. Vis dėlto bendrovė „Kauno švara“ norėtų atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad atliekų tvarkymas – ne tik atliekų tvarkytojo rūpestis.

Dažnai kasdienį bendrovės atliekų surinkimo ir išvežimo darbą trukdo ne vietoje paliktos gyventojų transporto priemonės. Sunku ne tik privažiuoti, bet kartais ir ištuštinti pusiau požeminius konteinerius, net ir turint specialius kranus ant šiukšliavežių.

Nors prie kiekvieno konteinerio aplinkosaugos pareigūnas netyko, tačiau tai nereiškia, kad galime teršti gamtą. Tinkamas atliekų tvarkymas – kiekvieno mūsų pareiga.

Kartais įmonė apipilama nepelnytais priekaištais dėl perpildytų konteinerių. Pavyzdžiui, konteinerių prie turgaviečių. „Kauno švaros“ atstovai pabrėžia, kad realybė kitokia – dažniausiai tokie konteineriai užpildomi vietos gyventojų pastangomis, nes žmonės vis dar nesigėdija nešti savo komunalinių atliekų į svetimus konteinerius.

„Deja, ne visi kauniečiai geranoriškai nusiteikę ir rūšiuodami atliekas. Vieni stengiasi, aktyviai įsitraukia į atliekų rūšiavimo procesą, tvarkingai atskiria antrines žaliavas. Kitiems visa tai nerūpi. Tai vaizdžiai iliustruoja pastarieji mėnesiai, aptarnaujant naujo tipo konteinerius“, – apgailestavo „Kauno švaros“ vadovas D.Tumynas.

Į įmonėje esančią rūšiavimo liniją atvežamos antrinės žaliavos, kurios būna užterštos. Tvarkingai gyventojų išrūšiuotos atliekos konteineriuose sumaišomos su neatsakingų gyventojų komunalinėmis, maisto, skystomis, statybinėmis ar griovimo atliekomis, elektroninės įrangos priemonėmis ir t.t. Tokios antrinės žaliavos jau netinkamos perdirbti. Antrines žaliavas bendrovė galėtų parduoti, o gautos lėšos galėtų būti skiriamos kitoms miesto reikmėms. Deja, tai tampa neįmanoma, dėl to nukenčia kiekvienas miestietis. O neatsakingi vartotojai apie tai retai susimąsto.

„Kauno švara“ ragina kauniečius puoselėti žalią miestą Kauną ir apie atliekų rūšiavimą pasitikslinti įmonės interneto svetainėje www.svara.lt.

Atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas

Pagal Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų taisykles komunalinių atliekų turėtojai privalo rūšiuoti susidarančias komunalines atliekas jų susidarymo vietoje į šias frakcijas:

pakuotes, pakuočių atliekas ir antrines žaliavas (popierių, kartoną, stiklą, plastiką, metalą, kombinuotų pakuočių atliekas);

biologiškai skaidžias (žaliąsias) atliekas;

didžiąsias atliekas;

statybos griovimo atliekas;

tekstilės atliekas;

elektros ir elektroninės įrangos atliekas;

buityje susidarančias pavojingas atliekas;

mišrias (likusias po pirminio rūšiavimo) komunalines atliekas;

naudotas padangas.