– Dažnai tenka būti Kaune?

– Kaunas po Vilniaus yra antras miestas, kuriame būnu dažniausiai. Ypač dabar, kai turite daug džiugių progų. Beje, pirmaisiais metais, kai grįžau į Lietuvą, važiavau į Kauną stebėti visų "Žalgirio" namų rungtynių. Arena buvo pastatyta tuo metu, kai buvau išvažiavęs. A.Sabonis apie ją buvo sakęs, kad "Žalgirio" arena kaip Los Andžele – sėdi ir kaifuoji. Teko sėdėti ir JAV arenose, norėjau palyginti. Įsitikinau, kad atmosfera – tikrai fantastiška. Dabar į Kauną laisvalaikiu užsuku daug rečiau, nes užimtumas didelis. Tačiau prieš pusmetį apžiūrėti miesto buvau atvažiavęs ir su uošviais, kurie yra ukrainiečiai.

– Gal galite trumpai apžvelgti, kokie svarbiausi su Kaunu susiję projektai šiuo metu derinami ministerijoje?

– Vienas projektų, aišku, yra Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ), tolesnė jo plėtra. Matome, kad tai tikrai yra pasiteisinęs projektas. Antrasis – Aleksoto inovacijų parkas. LEZ galime pavadinti teritorija, skirta gamybos įmonėms, o inovacijų parku siekiama sukurti erdvę labiau IT ir panašioms įmonėms, kurioms reikia kuo geresnio, patogesnio biuro su parkavimu, virtuve ir panašiai. Konkurencija tarp darbuotojų šiame sektoriuje yra didelė ir turėtų būti parūpintas biuras bent jau kaip "Google".

Virginijus Sinkevičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Vadinasi, verslo naujakurių bumas Kauno regione tikrai neblėsta?

– Galite tai pajausti iš bendros atmosferos – kiek naujų biurų statoma. Rinka jaučia, kad yra poreikis. Kaunas stiprus būtent tuo, kad investuotojas čia gali rasti pakankamai talentų, gerą gyvenimo kokybę, universitetus Kaune baigę žmonės nori likti čia, ir tai investuotojus labai traukia.

– Kaip manote, kas labiau prisidėjo prie nekilnojamojo turto (NT) kainų kilimo Kaune: užsienio investicijos ar pastatų renovacijos anšlagas? Kaunui tai į gera?

Kaunas turi didžiulį turizmo potencialą – kalbu ir apie fortus, ir apie būsimą "Mokslo salą", stadioną. Šiandien Kaunas su šūkiu "It's Kaunastic" tikrai išsiskiria parodose.

– Kainų kilimas yra natūralus dalykas. Jei vieta tampa populiari, jeigu žmonės nori ten gyventi, investuoja į NT, jo kaina, be abejonės, kils. Nereikia to baimintis, tai tik rodo, kad Kaunas yra tinkamame kelyje.

Senbuvius toks NT kainų kilimas gali erzinti, bet aš  džiaugčiausi, nes tai įkvepia miestą naujai energijai. Ima kurtis nauji barai, restoranai, atsiranda dar didesnis ir platesnis paslaugų spektras.

Kaunas jau dabar turi fantastiškų restoranų. Kai kurie jų siūlo unikalias patirtis, kokių nesiūlo Vilniaus restoranai. Yra ir daug paprastesnių, bet jų dizainas, erdvės yra fantastiškai pritaikytos jauniems žmonėms.

– Kalbant apie investicijas iš užsienio, didžiausių investuotojų, o ir daugiausia turistų sulaukiama iš Vokietijos. Kad tai būtų dar labiau skatinama, buvo pažadų inicijuoti ir remti naujų oro maršrutų Kaunas–Vokietija atsiradimą. Ką naujo galite pasakyti šiuo klausimu?

– Ūkio ministerijos prioritetas, be jokios abejonės, yra skrydžio Vilnius–Londono Sitis atsiradimas. Kauno ateityje laukia labai geros naujienos dėl susisiekimo ir oro uosto. Jo potencialas yra didelis. Reikia, kad įsitrauktų ir savivaldybė, bet žinau, jog oro uostas prie papildomų skrydžių tikrai dirba. Jų mums tikrai reikia. Pavyzdžiui, susisiekimo su Miunchenu. Turėti šį verslo skrydį būtų didžiulis pranašumas, nes į Kauną LEZ atėję "Continental", "Hella" yra įsikūrę šalia Miuncheno.

„Kauno dieną“ valdančios bendrovės „Diena Media News“ direktorius Tadas Širvinskas (kairėje), Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius (viduryje), „Diena Media News“ akcininkas, valdybos narys Mindaugas Mickevičius (dešinėje).

– Kaip manote, koks Kauno vaidmuo keliant visos šalies turizmo sektoriaus augimą?

– Kalbant apie turizmą, didžiausias testas Kaunui buvo pernai, kai buvo uždarytas Vilniaus oro uostas. Ne tik Kauno oro uostui, bet ir pačiam miestui reikėjo suvaldyti didžiulius svečių srautus. Kaunas su tuo fantastiškai gerai susitvarkė. Žmogaus patirtis – gera ar bloga – prasideda nuo pirmos minutės išlipus oro uoste. Pavyzdžiui, jis įsėdo į taksi, jį apgavo, ir viskas – niekada nebepatiks tas miestas ir ta šalis, nesvarbu, kas vėliau neįvyktų, nebent įsimylėtų.

– Kokius įžvelgiate Kauno turizmo rezervus?

– Kaunas turi didžiulį turizmo potencialą – kalbu ir apie fortus, ir apie būsimą "Mokslo salą", stadioną. Šiandien Kaunas su šūkiu "It's Kaunastic" tikrai išsiskiria parodose. Kaunas turistams siūlo aplankyti modernų miestą, ypač akcentuojamas gastroturizmas, unikali Kauno architektūra.

Vis dėlto manau, kad skleidžiama žinia apie Kauno restoranus dar per silpna. Apskritai Lietuvoje gastroturizmas nėra pakankamai eksploatuojamas, o jį galėtume siūlyti net ir žiemą, kai turistų skaičius žymiai sumažėja. Šaltuoju metų laiku ypač akcentuoti turėtume mūsų SPA, gydyklas ir panašiai.

– Kalbant apie miestų prisistatymus, kaip vertinate reklamą "Vilnius – Europos G taškas"? Jūsų akimis, ji geresnė nei kauniečių "It's Kaunastic"?

– Žiūrint, per kurią prizmę vertinsime. Jeigu per pasiekiamumą, taip, geresnė. Pasakysiu taip – drąsi reklama, ir už tai aš gerbiu. Sukurti kažką yra daug sunkiau, nei kritikuoti. Pats turbūt rinkčiausi kitus kelius.

– Vyriausybė pritarė, kad Ūkio ministerija taptų Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Kiek šiuo metu šalies ūkis yra inovatyvus?

– Kol kas nepakankamai. Tikrai turime kur tobulėti. Investicijos į inovacijas sudaro apie 0,8 proc. visų verslo investicijų. Taip yra todėl, kad verslas vis dar orientuotas į greitą pelną. Jeigu nori dirbti su mokslu, inovuoti, greito pelno nebus. Jis ateis per 10–15 metų. Tačiau tikiu, kad galime pasiekti 2 proc. Ūkis lėčiau, nei norėtųsi, inovuojamas ir dėl to, kad mokslininkai nemotyvuoti dirbti su verslu, kurti produktus, kuriuos galėtume panaudoti šalies ekonomikai. Tam inicijuojamas mokslo ir verslo bendradarbiavimo fondas.

Naujasis ministerijos pavadinimas atitiks funkcijas, kurias ministerija atlieka. Jis labai gerai reprezentuos Lietuvą, nusakydamas pagrindines šalies kryptis. Ministerijoje vyksta reorganizacija, perdėliojame departamentus, jų funkcijas, akcentuojame tai, kokia šalies ekonomika bus ateityje. Manome, kad Lietuvos ateitis – aukštosios technologijos, lazeriai, gyvybės mokslai, inžinerija, IT, finansinės technologijos. Jie kuria aukštą pridėtinę vertę, lengviau eksportuoti, galima atrasti pačias tolimiausias rinkas. Neturime prabangos, daug žmonių, kad galėtume susikoncentruoti į mažos pridėtinės vertės gamybą, kur turėtų dirbti daug žmonių už labai mažą algą. Dabartinės pramonės taip pat negalime nurašyti. Ją turime skaitmenizuoti, inovuoti.

– Ar Kaunas kuo nors išsiskiria vertinant pagal ūkio inovatyvumą?

– Investicijos į Kauną atėjo ne dėl vienokių ar kitokių politinių pasikeitimų. Pirmiausia jos atėjo dėl universitetų aktyvumo, galimybių prisitaikyti prie verslo poreikių. Tai Kauno stiprioji pusė. Šioje srityje galiu išskirti Kauno technologijos universitetą.

– Ar ko nors džiugesnio galėtų tikėtis smulkusis verslas?

– Smulkiajamm ir vidutiniam verslui esame parengę ir valstybinių, ir europinių priemonių. Atskirsime startuolius ir tradicines įmones. Norime pasiūlyti neapmokestinti darbuotojų maitinimo, sveikatinimo ir pavėžėjimo. Tai bus didelė parama – ypač verslui regionuose. Dar kita pagalba – virtuali buveinė, palengvinanti verslo įsikūrimą. Stengiamės verslui lengvinti administracinę naštą.

Virginijus Sinkevičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

– Kauno darbdaviai dažniau ar rečiau nei kitų miestų darbdaviai priversti darbuotojų ieškoti užsienyje?

– Tokios statistikos neturiu. Ateinančios investicijos į Kauną didina konkurenciją Kaune, tačiau to nesibaiminčiau – tai didina aukštųjų, profesinių mokyklų patrauklumą, nes jas pabaigus galima likti čia ir įsidarbinti. Kaunas dar tikrai nėra persisotinęs talentų.