„Preliminariai galima sakyti, kad esame pasiruošę tam ir priimsime žmonių, jei jiems reikės judėti“, – patikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Artėjant šaltajam sezonui, Ukrainos valdžia baiminasi ne tik dujų trūkumo šildymui, tačiau kai kurie žmonės bus priversti gyventi sugriautuose pastatuose. Svarstoma apie siūlymą ukrainiečiams šaltąjį sezoną praleisti kitose Europos šalyse. Apie tokią galimybę jau užsimena ir Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
„Mums prognozuoja baisiai sunkią žiemą, nors aš tuo netikiu, bet kalbama. Galbūt klausykitės, nes laukia baisi žiema, važiuokite į Lenkiją, nes ten žiema bus šiltesnė. Argi niekas nenori?“ – sakė O. Arestovyčius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad pasirūpinti Ukrainos pabėgėliais Lietuva pasirengusi. Tiesa, tik ribotu skaičiumi. Apgyvendinimo sąlygos jiems būtų gerokai prastesnės. Esą, tam būtų ieškoma mokyklų ar, pvz., laisvų arenų.
„Dabar skaičiavome apie 25 tūkst. pabėgėlių pajėgumus, kurie galėtų būti priimti Lietuvoje. Tačiau daug mažiau patogiomis sąlygomis su mažesnėmis integracijos galimybėmis. Tai būtų saugus, šiltas prieglobstis žiemą“, – teigė M. Navickienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Daugiausia Ukrainos pabėgėlių priglaudęs Vilnius tikina, kad resursai išnaudoti. Pasak savivaldybės atstovų, jei sostinę pasieks antroji ukrainiečių banga, teks vėl prašyti gyventojų pagalbos.
„Būtų skirtos ugdymo įstaigų salės: sporto, aktų, kabinetai. Iš esmės tai laikino apgyvendinimo vietos. Reikia suprasti, kad žmonės ten turbūt gyventų laikinai, reikėtų ieškoti kitų būstų apgyvendinti ilgesniam laikui. Pasinaudojant proga, vėl reikėtų kviesti vilniečius ir Lietuvos piliečius“, – kreipėsi į Lietuvos piliečius Vilniaus miesto savivaldybės civilinės saugos skyriaus vedėjas Modestas Rudys.
Apie 12 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos priglaudęs Kaunas panašaus skaičiaus priimti neturi galimybių. Be to, savivaldybė teikdama pagalbą tikisi, kad už tai iš Vyriausybės sulauks paramos.
„Tokius pat skaičius, kokie jau atvyko pavasarį, priimti mieste būtų gana sudėtinga. Dažniausiai tokiais atvejais miestai imasi iniciatyvos ir sprendžia problemas savarankiškai, tačiau tam tikros kompensacijos, finansavimo tikimės“, – akcentavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Kitų miestų merai tikisi iki rudens sulaukti Vyriausybės sprendimų.
„Susitikime su ministre prašiau, kad tai būtų sprendžiama ir nagrinėjama valstybiniu lygiu“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
„Ekstremalus atvejis, kai visų gyvenimas turės keistis. Visada norisi tikėtis geriausio, tačiau aiškaus plano, ką darytume, jei ryt pradėtų plūsti žmonės, neturime“, – teigė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Statistikos departamentas skelbia, kad nuo karo pradžios į Lietuvą atvyko daugiau nei 60 tūkst. Ukrainos pabėgėlių.
