Gerai, bet ne visai

Teisingumo ministerija pranešė, kad bazinis dydis, kuris taikomas apskaičiuojant užmokestį už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (VGTP) teikiančių advokatų paslaugas, didės nuo 16 iki 18 eurų.

"Tobulindami valstybės garantuojamą teisinę pagalbą siekiame, kad teisinės paslaugos būtų teikiamos tiems, kuriems jų labiausiai reikia – mažas pajamas gaunantiems žmonėms, bet kartu būtų ir aukštos kokybės. Todėl didindami valandinį įkainį, tikimės pritraukti kuo daugiau geriausių advokatų ir mediatorių, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Per šią kadenciją įkainiai didinami jau trečią kartą."

E.Jankevičius sako, kad įkainio didinimu siekia teisinę pagalbą užtikrinti mažas pajamas turintiems žmonėms. 

Advokatų tarybos pirmininkas prof. Ignas Vėgėlė įkainio padidinimą vertino kaip gerą tendenciją, tačiau pastebėjo, kad nuo Latvijos ir Estijos vidurkio atsiliekame perpus. Estijoje bazinis VGTP advokato valandos atlygis yra nustatytas 50 eurų, Latvijoje jis priklauso nuo bylos kategorijos, tačiau yra nustatytas nuo 30 iki 40 eurų.

"Jeigu imtume šių šalių vidurkį – 40 eurų,  mums iki jo dar labai toli. Jau nekalbant apie lygiavimąsi į kitas ES valstybes, kuriose analogiškas atlygis žymiai didesnis už Estijos atlygio dydį. Be to, valstybės mokamas valandinis atlygis žymiai atsilieka nuo atlygio už komercines advokato paslaugas. Dėl to valstybė susiduria su VGTP paslaugas teikiančių advokatų stygiumi. Jie paprastai turi itin didelius krūvius, dėl ko kenčia paslaugų kokybė", – pastebi I.Vėgėlė.

Pasak Advokatų tarybos pirmininko, dabartinis VGTP advokatų krūvis yra ypač didelis: vidutiniškai kiekvieną mėnesį vienas jų gauna po 20 naujų baudžiamųjų bylų arba 12–15 civilinių bylų. Dabar VGTP paslaugas teikiančių advokatų yra 550. Iš jų tik 50 advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, 500 – kai jų paslaugų prireikia.

Todėl didindami valandinį įkainį, tikimės pritraukti kuo daugiau geriausių advokatų ir mediatorių.

Karantinas sutaupė

Teisingumo ministerijos pranešime rašoma, kad Lietuva, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, turi didžiausią VGTP gavėjų ratą, bet advokatai gauna mažesnį atlygį už suteiktas paslaugas. Lietuvoje antrinė teisinė pagalba yra teikiama visų rūšių bylose, o pavyzdžiui, Latvijoje – tik civilinėse ir išimtiniais atvejais – administracinėse bylose, bei, teisėjo sprendimu, kitose bylose. Pernai vien civilinėse ir administracinėse bylose antrinė teisinė pagalba Lietuvoje buvo suteikta 13 206 atvejais,  Latvijoje – 1 081.

Lietuvos advokatūros duomenimis, visiems šiems 550 advokatams per metus Lietuvoje tenka aptarnauti apie 50 tūkst. klientų. Estijoje antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams per metus tenka 13 tūkst. atvejų, o Latvijoje – dar mažiau, tik 11 tūkst. "Minėtų šalių VGTP biudžetai panašūs, bet Lietuvoje bylų kiekis yra penkis kartus didesnis, tai ir biudžetas turėtų būti proporcingai didesnis, kad valandinis atlygis būtų tapatus ar bent jau panašus", – pastebi prof. I.Vėgėlė.

Pernai panašiu laiku valstybės skola už suteiktą antrinę teisinę pagalbą siekė beveik 450 tūkst. eurų. Pareiškus, kad gali tekti stabdyti šios paslaugos teikimą, buvo atsiskaityta. Advokatūra šiuo metu nėra gavusi advokatų nusiskundimų dėl susidariusių valstybės įsiskolinimų už antrinę pagalbą teikiantiems advokatams.

"Bendras šių metų biudžetas, nors ir nėra žymiai padidėjęs, tačiau karantino metu buvo sutaupyta tam tikra dalis biudžeto, nes nevyko didelė dalis teismo procesų", – teigia I.Vėgėlė.

Biurokratijos problemos

2019 m., anot Advokatų tarybos pirmininko, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemai buvo kritiniai. Tačiau didelėmis pastangomis buvo atsižvelgta į advokatų išsakytą kritiką dėl kelionės kaštų bei laiko, kuris buvo skirtas suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuris iki tol buvo netinkamai skaičiuojamas ir apmokamas.

"Tais metais pasiekėme, kad bazinis VGTP advokatų atlygis padidėtų nuo 13 iki 16 eurų, taip pat buvo nustatyta, jog kelionės laikas nebuvo įskaičiuotas į paslaugų klientui skirtą laiką, nuspręsta jį apmokėti atskirai. Šiuo metu kelionės apmokėjimas yra apmokamas atskirai, tačiau nesureguliuotas idealiai. Girdime nuogąstavimų iš advokatų, kad kartais faktinės išlaidos yra daug didesnės, nei kad gauna advokatas už tą kelionės laiką", – dėstė I.Vėgėlė.

Prof.I.Vėgėlė pabrėžė, kad Lietuvos advokatų, teikiančių valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, įkainiai vis dar perpus mažesni nei kitų Baltijos valstybių.

Vis dėlto buvo išgirsti ir kiti advokatų argumentai – advokatai negali reguliuoti, kontroliuoti procesinio laiko. Dažnas susidūręs su ikiteisminio tyrimo vingrybėmis arba bylų nagrinėjimais teismuose žino, kad procesai trunka varginančiai ilgai, kartais net kelerius metus.

"Jeigu advokatui yra ribojamas apmokėjimas dėl šių procesinių veiksmų trukmės, tai klientai negauna realios pagalbos. Šiuo metu advokatams yra apmokamas faktinis procesuose sugaištas laikas. Vis dėlto dar turime išspręsti biurokratijos ir krūvio problemas. Dabar advokatų krūvis yra labai didelis ir tai riboja kliento teisę gauti tinkamas antrinės teisinės pagalbos paslaugas", – pabrėžė I.Vėgėlė.

Anot Advokatų tarybos pirmininko, advokatai daug laiko turi skirti ataskaitoms rengti, kad gautų jiems skirtą atlygį už suteiktas paslaugas.