Kartu su meru Valerijumi Makūnu ir jo komandos nariais Seimo narė pirmiausiai aplankė vieną atokiausių rajone Piliuonos gimnaziją. Kauno rajono savivaldybės pastangomis ši ugdymo įstaiga buvo rekonstruota: įrengtos modernios klasės, sporto ir kultūros renginių salės, po vienu stogu įsikūrė koplyčia, biblioteka. Mokykloje veikia tautodailės studija, verda kultūrinis gyvenimas.

„Kaime reikia įvairių paslaugų, kurios būtų arti žmogaus. Jei neliks mokyklos, nuošali vietovė bus pasmerkta merdėti“, – pastebėjo V. Makūnas. Anot jo, ši gimnazija buvo kuriama atsižvelgiant į vietos specifiką – dabar ją lanko ne tik rytinės Kauno rajono dalies mokiniai, bet ir vaikai iš Pakuonio, kitų Prienų rajono vietų. „Visi yra Lietuvos vaikai“, – pabrėžė meras.

Jei neliks mokyklos, nuošali vietovė bus pasmerkta merdėti.

Vadovaujantis šiuo principu, rekonstruota ir kita atoki ugdymo įstaiga – Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija, šalia kurios įrengtas moderniausias Baltijos šalyse kordinių automobilių modelių kartodromas.

Profesorė V. Targamadzė tvirtino, kad nekorektiška skirstyti mokyklas į kaimo ir miesto. Dar keisčiau švietimo ekspertei atrodo reitingavimas, kai ant vienos svarstyklių lėkštės dedami licėjai, gimnazijos, o ant kitos – visos likusios mokyklos. Kur kas labiau, jos nuomone, reikėtų Lietuvoje skirti dėmesio mokinių pažangos rodikliams, kitiems strateginiams dalykams.

„Švietime daug kas priklauso nuo kūrybingų vadovų, pasišventusių savo darbui mokytojų“, – pastebėjo V. Makūnas, kaip pavyzdį paminėdamas Ilgakiemio pradinės mokyklos-darželio direktorę Aušrą Gužauskienę, kuri imli naujovėms ir geba sutelkti vietos bendruomenę. Mokykla turi savo šiltnamį, joje valgykla veikia švediško stalo principu, o vaikai daug laiko praleidžia hektaro dydžio kieme.

Kūrybingumu pasižymi ir Garliavos ugdymo įstaigų vadovai. Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos direktorė Valė Urbelienė aprodė naują tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną ir supažindino su mokyklos pasirinktomis kryptimis, siejamomis su technologijomis ir sportinėmis klasėmis. Apsilankius Juozo Lukšos gimnazijoje, visų laukė staigmena – šios mokyklos direktoriaus Vidmanto Vitkausko parengta monografija apie žymųjį partizaną J. Lukšą-Daumantą. Direktorius kalbėjo ir apie gimnazijos galimybes užmegzti partnerystės ryšius su kuriuo nors universitetu. Ši gimnazija stipri ne tik pilietiniu ugdymu, bet ir pasiekimais gamtos mokslų, užsienio kalbų srityse.

Švietimo ekspertė liko sužavėta buvusiame Akademijos studentų bendrabutyje įrengta „Gilės“ pradine mokykla ir netoliese veikiančiu Odetos Mirbakienės šeimos darželiu. Mirbakai pirko butą, o savivaldybė skyrė lėšų darželio baldams ir kitiems reikmenims, aprūpino žaislais, moka atlyginimą.

Meras V. Makūnas tvirtino, kad Kauno rajono gyventojų skaičius nuo 2015 metų padidėjo daugiau kaip 7 tūkst. ir toliau sparčiai auga. Šios tendencijos reikalauja kasmet plėsti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių ir ieškoti novatoriškų sprendimų, tokių kaip šeimos arba moduliniai darželiai. Mero teigimu, 2020-aisiais Kauno rajone ikimokyklinio amžiaus vaikams įsteigtos 1025 naujos vietos, tačiau to dar nepakanka.

Kita opi problema – neaiškumai dėl kitose savivaldybėse gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vaikų priėmimo į darželius tvarkos. Dėl vaikų diskriminavimo pagal gyvenamąją vietą Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, tačiau teisiniai ginčai užsitęsė.

„Siekiant išvengti ginčų, būtų tikslinga nustatyti bendrus visoms Lietuvos savivaldybėms priėmimo į ikimokyklines ugdymo įstaigas principus, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes patekti į darželius“, – pabrėžė meras. V. Makūnas taip pat siūlo supaprastinti perteklinius reikalavimus sanitariniams mazgams šeimos darželiuose.

Meras pateikė Seimo narei V. Targamadzei keletą siūlymų, kurie, aprobuoti nacionaliniu lygiu, palengvintų spręsti sudėtingas švietimo problemas. „Sparčiausiai augančioms savivaldybėms savo biudžeto lėšomis sunku užtikrinti pakankamą skaičių vietų darželiuose, todėl tokioms savivaldybėms lėšų pagal patvirtintą tvarką turėtų skirti Vyriausybė“, – įsitikinęs V. Makūnas. Jo teigimu, nacionalinio lygio sprendimų reikia ir kuriant mokyklų infrastruktūrą.

Kauno rajono savivaldybė jau atnaujino 10 ugdymo įstaigų. Sėkmingai vyksta Šlienavos pagrindinės mokyklos, Užliedžių, Ramučių daugiafunkcių centrų modernizavimas. Bendradarbiaujant su verslu, pradėtas Mastaičių baseino modernizavimas, iki 2022-ųjų planuojama pastatyti pradinę mokyklą su darželiu, taip pat rekonstruoti Kačerginės ir Zapyškio mokyklas.

Kartu su Vytauto Didžiojo universitetu diskutuojama apie naujo VDU Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos pastato statybą, nes kyla problemų sutalpinti mikrorajono vaikus. Taip pat ketinama atnaujinti Raudondvario, Neveronių, Vandžiogalos gimnazijas.

„Visa tai reikalauja milžiniškų investicijų, kurių reikia ir kitoms sritims. Būtina greičiau reaguoti į socialinės realybės pokyčius ir valstybės mastu spręsti ugdymo įstaigų plėtros klausimus, šiam tikslui efektyviai panaudojant „Tūkstantmečio mokyklų“ bei kitų projektų lėšas“, – kalbėjo V. Makūnas.

Susitikime taip pat buvo kalbama apie Kauno rajono savivaldybės kartu su VDU planuojamą įgyvendinti mokytojų rengimo, įdarbinimo ir motyvavimo programą.