Direktorė tvirtino, kad berniukai dažniausiai nukenčia nuo fizinio smurto ir nepriežiūros, o mergaitės – nuo psichologinio arba seksualinio smurto. Yra ir daugiau problemų: skyrybos, globėjų trūkumas.

Pasitarime dalyvavę Kauno rajono savivaldybės vadovai ir socialinių įstaigų specialistai pastebėjo, kad problemų vaiko teisių srityje iš tiesų yra daug, tačiau nacionaliniu lygiu priimami sprendimai, neatsižvelgiant į savivaldybių specifiką, dažniausiai neduoda laukiamų rezultatų. „Lietuva labai skirtinga, todėl negalima taikyti šablonų. Reikia glaudesnio tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir pasitikėjimo savivalda“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kauno rajono savivaldybė viena pirmųjų šalyje patvirtino įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo priemonių planą, kurio tikslas – užtikrinti kokybišką švietimą kiekvienam mokiniui artimiausioje mokykloje, suteikiant jo ugdymosi poreikius atliepiančią pagalbą. Specialiųjų poreikių turinčių vaikų Kauno rajone yra 16 proc., tačiau jų skaičius, kaip ir visoje Lietuvoje, nevaldomai didėja. Įgyvendinti įtraukiojo ugdymo modelį nelengva, nes trūksta specialistų, tėvai dažnai nenori pripažinti, kad jų vaikai turi raidos problemų.

Žiedinės savivaldybės sparčiai auga, todėl Vyriausybės iškeltą visuotinio privalomo ugdymo nuo dvejų metų uždavinį joms taip pat įgyvendinti sunkiau nei likusioje Lietuvos dalyje. Vien per pastaruosius dvejus metus Kauno rajono gyventojų skaičius padidėjo 10 tūkst., o vaikų darželių tinklui plėsti reikia didelių finansinių ir žmogiškųjų išteklių.

Kauno rajonas yra sukūręs platų socialinių paslaugų tinklą. Nuo 2007 m. veikia Socialinių paslaugų centras (SPC), kuriame šiuo metu dirba daugiau kaip 180 specialistų. Garliavoje įkurta Pedagoginė psichologinė tarnyba, Krizių centras. Veiklą plečia vaiko gerovės centras „Gynia“, Teleičių kaime netrukus duris atvers bendruomeniniai vaikų globos namai. Savivaldybė stengiasi motyvuoti socialinius darbuotojus, jiems kompensuoja išlaidas, kurias jie patiria važiuodami į darbą.

Kauno rajono savivaldybėje yra 150 globojamų vaikų, 101 globėjų šeima, dvi šeimynos. Kačerginėje jau keletą metų iš eilės rengiamos stovyklos Ukrainos karių vaikams, dirbama su karo pabėgėliais.

Pasitarimo dalyviai konstatavo, kad skaudžiausia XXI a. socialine epidemija tapo skyrybos, o situacija vis labiau kaista. Kauno rajono SPC Šeimos gerovės skyriaus vedėja Kristina Banuškevičienė pastebėjo, kad besiskiriantys sutuoktiniai dažnai kerštauja vienas kitam ir tuo karu mėgaujasi, o vaikus paverčia įkaitais. „Reikėtų ieškoti algoritmo, kuris padėtų efektyviau spręsti šią problemą“, – kalbėjo specialistė.

Visi sutarė, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio švietimui, mediacijai ir tarpinstituciniam bendradarbiavimui, o I. Skuodienė pažadėjo dalykinius pasitarimus inicijuoti ne rečiau kaip kas ketvirtį.