Gydanti gamta

Ar įsivaizduojate dieną, kai saują tablečių širdies veiklai gerinti ir kraujospūdžiui reguliuoti gydytojas pakeis miško terapijos receptu? Japonijoje tai praktikuojama jau ne vienus metus. Nustatyta, kad, atėjus iš miesto į mišką, žmogaus kūnas spėja nurimti, sulėtėti ir įsijausti į gamtos ritmą per dvi valandas ir daugiau. Taip aktyvinami žmogaus pojūčiai.

Tik noriu pastebėti, kad tai ne gamtos ekskursija.

„Pastebėjote, kad pabuvus miške pagerėja nuotaika?“ – virš galvos išskleistu skėčiu vaikydamas lietų, Ąžuolyno prieigose mane sveikino Lietuvos gidų sąjungos, Lietuvos gamtos terapijos asociacijos prezidentas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektorius Linas Daubaras. Minutės, praleistos miške, anot jo, turi kur kas daugiau naudos nei vien tik plati šypsena veide. Mokslininkai išaiškino, kad, žaliuojant medžiams, į orą išskiriama natūralių, biologiškai aktyvių medžiagų – fitoncidų. Jos naikina bakterijas, parazitus, stabdo jų augimą ir vystymąsį, kartu pozityviai veikdamos žmogaus imuninę sistemą. Ne veltui, bėgant laikui, miškingose vietovėse viena po kitos ėmė dygti sanatorijos, gydymo įstaigos, gyvenamieji namai. Daugiausia – apie 30–40 kg fitoncidų per parą išskiria 1 ha kadagyno.

„Taigi, praleidus penkias minutes kadagyne, žūsta bakterijos. Nauda dviguba – ne tik pavaikštai ir pamankštini kojas, bet dar ir gauni vaistų“, – L.Daubaras atkreipė dėmesį, kad vaikščioti naudinga ne tik kadagynuose. Vegetacijos laikotarpiu eterinių aliejų išskiria pušys, eglės, kėniai, maumedžiai, tujos, ievos, balzaminės tuopos, beržai, šermukšniai, obelys, ąžuolai, klevai, liepos, putinai ir daugelis kitų.

Rengs specialistus

Miško terapija, arba miško maudynės, kaip jas vadina japonai, mažina stresą, turintį įtakos negalavimams – galvos skausmui, padidėjusiam kraujospūdžiui ar širdies sutrikimams. Atlikus daugybę tyrimų su vaikais, kuriems diagnozuotas dėmesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas, išaiškinta, kad, jiems užtikrinus reguliarią veiklą gamtoje, perpus sumažėja vaistų poreikis. Daugybės sutrikimų esą pavyktų išvengti, jei rečiau užsidarytume patalpose ir vis dažniau atsigręžtume į prigimtį, kai didžiąją laiko dalį leidome gamtoje, garbinome medžius, miškus.

„Tarkim, dviejuose skirtingose viešbučio kambariuose buvo apgyvendinti žmonės. Vieni jų kvėpavo paprastu oru, kitame – miško. Baigus eksperimentą paaiškėjo, kad pastarojo kambario gyventojų sveikatos rodikliai buvo kur kas geresni“, – anot miško terapijos nauda besidominčio Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektoriaus L.Daubaro, tokie rezultatai nė kiek nenustebino. Nemažai laiko praleidžiantis gamtoje ir stebintis savyje vykstančius pokyčius, vyras šiuo metu daro viską, kad miškų terapija būtų prieinama kuo didesniam žmonių ratui. Antai, drauge su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojais jis parengė, ko gero, pirmąją Europoje 450 valandų programą, pagal kurią, jei viskas klostysis sėkmingai, jau nuo rudens bus rengiami miško terapijos specialistai. Daugiau apie gamtos naudą vyras žada papasakoti ir miško terapijos seansuose, kuriuos pradės rengti vos tik baigęs mokslus Australijoje.

„Žinoma, galėčiau tokius terapinius užsiėmimus organizuoti ir dabar, bet noriu, kad viskas būtų taip, kaip priklauso“, – L.Daubaro drabužių eilutė leido suprasti, kad toks pats skrupulingas ir pedantiškas jis yra užsiimdamas bet kokia veikla.

Tikslas – ne kilometrai

Kaip vyksta miško terapija? Susitikimo vietą paskyręs ąžuolų apsuptyje, L.Daubaras pakvietė į sutrumpintą pavyzdinį seansą. Žinoma, pagrindinės sąlygos įvykdyti negalėjau – mobilųjį telefoną, kurį dalyviai turėtų palikti automobilyje arba išjungę garsą paslėpti kuprinės dugne, viso pokalbio metu laikiau rankoje. Optimalus terapijos laikas – iki 3 valandų. Daugiau esą tikrai nereikia. Maksimalus dalyvių skaičius – iki penkiolikos.

Per terapijos užsiėmimą, Lietuvos gamtos terapijos asociacijos prezidento teigimu, svarbu stengtis vaikščioti lėtai, mat skubant išsiskiria streso hormonas kortizolis. Jo poveikis organizmui –  neigiamas. Yra daugybė įvairių pratimų, kaip priversti save lėčiau vaikščioti. Tarkim, pėdas statyti lėtai, taip bandant pajausti pagrindą po kojomis. Žinoma, taip vaikščioti geriausia basam.

„Pirmiausia kalbėsiu apie vietą, galbūt užsiminsiu apie dirvožemį, augmeniją. Tik noriu pastebėti, kad tai ne gamtos ekskursija, – todėl jos tikslas, L.Daubaro teigimu, ne dalytis informacija ar nužingsniuoti kuo daugiau kilometrų, bet sužadinti pojūčius. – Užuoskite, kaip kvepia samanotas medžio kamienas, išgirskite, kaip ant šakos virš galvos karksi varna, pamatykite, kaip pro paskutinius sniego pėdsakus kalasi žaluma. “

Skirtingi pojūčiai

Suorganizavęs kelis bandomuosius terapijos seansus bičiuliams, L.Daubaras pastebėjo, kad jų metu žmonės dėmesį atkreipia į skirtingus dalykus. Tarkim, vieno žvilgsnis stringa ties paukščių lizdu, besimėtančiu ant žemės, kitas, pakėlęs akis į dangų, pastebi debesų piešinį, įsipainiojusį į medžio vaikiną, trečias savo krūtinę užpildo medžių žievės kvapu, kurį į veidą atpūtė šiaurys.

„Įdomiausia, kai po keliolikos atskirai praleistų minučių susitikę sutartoje vietoje žmonės dalijasi savo įspūdžiais“, – apsukęs nedidelį ratą Ąžuolyno parko takeliais, Lietuvos gamtos terapijos asociacijos prezidentas dalijosi savo pastebėjimais ir tą patį kvietė daryti mane.

Antai, jo nosį kuteno iš kažkur atklydęs šviežių bandelių kvapas, o į ausis švilpė kryptį keičiančio vėjo garsai. Aš jų negirdėjau – užsimerkusi bandžiau suprasti, garsiau girdžiu automobilių gausmą ar ant gobtuvo krentančių lietaus lašų barbenimą. Tokie pokalbiai, anot L.Daubaro, parodo ne tik žmonių skirtumus, bet ir padeda tolesnėje kelionėje.

„Kaip? Žmonės atkreipia dėmesį į detales, kurių prieš tai paprasčiausiai nepastebėjo“, – pašnekovas pabrėžė, kad miško terapija – ne tik sveikatinimo procesas.

Laikas, praleistas gamtoje, išlaisvina fantaziją, o garsų žemėlapis padeda orientuotis aplinkoje.

Patikrintas maršrutas

Miško terapijai tinka bet koks metų laikas ir bet koks miškas, tačiau jo maršrutas turi būti gerai apgalvotas, o takas – sertifikuotas. Kai tik pradės savo veiklą, L.Daubaras visus norinčius kvies į jam gerai žinomą, valstybės saugomą, dendrologinę vertę turintį Girionių parką.

„Ši vieta gera tuo, kad šalia yra marios. Nusileidus žemyn bus galima prie jų nueiti“, – pašnekovas tikino, kad jo pasirinktas parkas ne tik vaizdingas, ne tik gausus įvairių gyvybės formų, bet ir patogiai prieinamas. Jį galima pasiekti ir viešuoju transportu, ir dviračiu. Atvykę automobiliu, ras stovėti skirtų vietų.

„Jei liūtis ar audra, galėsime pasislėpti kolegijoje. Jei prireiks į tualetą, vėlgi ten pat nuvesiu. Visi reikalingi dalykai – vienoje vietoje“, – baigęs pasivaikščiojimą Ąžuolyno parke, L.Daubaras stabtelėjo prie savo automobilio, o pravėręs dureles ištraukė stiklainį su šaldytomis putinų uogų sultimis. Gausios vitaminų C, P, organinių rūgščių, pektinų, karotino ir rauginių medžiagų uogos, pašnekovo teigimu, vartojamos sutrikus inkstų, šlapimo takų ir širdies veiklai. Antiseptinės ir rišamosios savybės padeda greičiau gyti žaizdoms, skrandžio opoms. Po ligos putinų valgoma, kad greičiau sustiprėtų imunitetas.

„Šių dienų kontekste uogų pavadinimas ne kaip skamba, bet jūs pabandykite su šaukšteliu medaus“, – atsisveikindamas L.Daubaras pridūrė, kad kiekvienas miško terapijos seansas baigsis panašia nata. Pasivaikščioję miške, dalyviai galės prisirinkti uogų ar žolelių ir čia pat  pasimėgauti iš jų išvirta arbata.