Ryškus miesto akcentas

„Vos per kelerius metus Kauno centras pasikeitė kardinaliai. Atnaujinta Laisvės alėja, legendine pasimatymų vieta tapęs fontanas, Muzikinis teatras su Miesto sodu ir prieigomis, Vienybės aikštė, Studentų skveras. Visa tai – stiprūs traukos objektai kauniečiams ir ne tik.

Dar vienu akcentu netrukus taps Soboras. Jis ir iki šiol buvo ryškiai pastebimas iš tolo, bet po restauracijos taps dar dažniau fotografuojamu objektu“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Nepriklausomybės aikštėje jau ruošiamasi darbams – aplink pastatą įrengtos apsauginės tvoros, per artimiausias savaites iškils ir pastoliai. Konkursą laimėjusi įmonė „Verslo“ neatlygintinai šalina defektus, išryškėjusius po pirmojo darbų etapo.

Dar vienu akcentu netrukus taps Soboras.

Rezultatas – ateinančią vasarą

Pagal sudarytą darbų tvarkaraštį pastatas bus atnaujintas per 11 mėnesių. Tam numatyta skirti 784 tūkst. eurų. Atliekamų darbų kokybę reguliariai prižiūrės paveldosaugininkai ir Kauno miesto savivaldybės paskirtas inžinierius.

Per metus bus atnaujinta visa likusi fasado dalis – nuo cokolio iki kupolų. Ypatingas dėmesys skiriamas istorinio pastato kolonoms ir dekoro elementams: toliau restauruojami langai, durys bei metalinės grotelės, seni lietvamzdžiai keičiami naujais. Į pagrindines bažnyčios erdves ves atnaujinti lauko laiptai ir keltuvas neįgaliesiems.

Finalinį rezultatą kauniečiai turėtų pamatyti 2023 metų vasarą.

Darbininkai pirmuoju restauracijos etapu atlikę apie 70 proc. darbų: iš pagrindų sutvarkyti maldos namus vainikuojantys stogo kupolai ir sutvirtintos juos laikančios konstrukcijos, atnaujinti daugelį metų neliesti fasadai šiaurinėje bei pietrytinėje dalyje.

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Nuo Žaliakalnio iki Santakos

„127 metus skaičiuojantis Soboras – unikalios architektūros pavyzdys. Netrukus bažnyčia atgaus pirminę išvaizdą ir vėl trauks praeivių akis. Tik jau ne dėl savo apšepusio fasado, o išskirtinių formų, išryškėjusių puošybos elementų“, – sakė Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Pasak jo, XIX a. pabaigoje Soboro statytojai kūrė prabangią bažnyčią, anuomet pasitelkdami laiką pralenkusius sprendimus: pirmą kartą Lietuvoje sumontuotas gelžbetoninis kupolas, cokolio ir laiptų granitas atgabentas iš Suomijos, kolonas įtvirtinusios ketaus plokštės išlietos pagal specialų užsakymą. Net ir Nepriklausomybės aikštė suformuota taip, kad pastato fasadais būtų galima grožėtis iš visų pusių.

„Viename gale įsibėgėję rotušės pastato kapitalinis remontas darbai, o kitame pagaliau baigsime restauruoti Soborą. Beliks atnaujinti likusią Laisvės alėjos atkarpą nuo Soboro iki Trakų gatvės, o tikra uoga ant torto taps Rotušės aikštės rekonstrukcija. Visa tai atvers ilgą ir vaizdingą maršrutą pasivaikščiojimams nuo Žaliakalnio pro Laisvės alėją, baigiamą remontuoti Vilniaus gatvę iki pat Senamiesčio pabaigos – Santakos parko“, – apie būsimą vykdomų bei planuojamų darbų rezultatą pasakojo meras V. Matijošaitis.

Po restauracijos Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčia atsivers platesnėms kultūrinėms veikloms: čia vyks daugiau koncertų, edukacinių veiklų bei ekskursijų.