„Siekdami užtikrinti investuotojų poreikius, planuojame atkurti Kauno LEZ teritoriją, kaip ir buvo numatyta pirminiame LEZ steigimo etape. Šis pakeitimas užtikrins tiek socialinę, tiek ekonominę naudą, kadangi papildomuose žemės sklypuose įrengus infrastruktūrą planuojama sukurti daugiau kaip 16,8 tūkst. naujų darbo vietų ir pritraukti 9,59 mlrd. eurų investicijų“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.

Anot ministerijos, Kauno LEZ įstatymu norima atkurti jos plotą, kuris siektų 1054 hektarus – tiek, kiek siekė 1996 metais įkūrus šią zoną.

„Šiuo metu Kauno LEZ įkurta pramoninė teritorija turi gerai išvystytą infrastruktūrą, kurioje veikia net 53 užsienio ir Lietuvos investuotojai. Išplėsdami teritoriją užtikrinsime palankias sąlygas pritraukti naujų investicijų ir sukurti naujų darbo vietų“, – pranešime sakė viceministras Karolis Žemaitis.

Manoma, kad išlaidos didinant LEZ plotą siektų 114,68 mln. eurų, iš jų valstybės išlaidos – 101,77 mln. eurų: sklypams  išpirkti reikėtų 8,6 mln. eurų, miško iškirtimui – 1,86 mln. eurų, infrastruktūrai – 104,22 mln. eurų.

Išplėsdami teritoriją užtikrinsime palankias sąlygas pritraukti naujų investicijų ir sukurti naujų darbo vietų.

Anot ministerijos, preliminariai nagrinėjamos penkios teritorijos, kurios galėtų būti įtrauktos į LEZ, tarp jų – 40 hektarų Jonavos rajone.

Planuojama, kad investicijos truks 12 metų, kasmet bus įveiklinama vidutiniškai 47 ha naujos teritorijos, kurioje 8 ha bus skirti infrastruktūrai, o likęs plotas – nuomojamas investuotojams.

Teigiama, jog naujuose sklypuose įrengus infrastruktūrą per 15 metų būtų sukurta per 16,8 tūkst. naujų darbo vietų, o nuo 2025 metų iki 2039 metų valstybės biudžetas bus papildytas 4,3 mlrd. eurų mokesčių.

Ministerijos duomenimis, iki 2023 metų Kauno LEZ teritorijos vystymui ir žemės sklypų išpirkimui skirta apie 40 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES fondų lėšų. Šiuo metu čia veikia 53 užsienio bei Lietuvos investuotojai.

Pakeitus įstatymą 1999 metais teritorija buvo sumažinta iki 1 tūkst. ha, o 2005 metais – iki 534 ha argumentuojant, kad būtina atsisakyti joje buvusių valstybės miško, pelkės, dujotiekiui bei keliams skirtų ir LEZ netinkamų plotų, taip pat dėl sudėtingo privačios žemės, esančios LEZ teritorijoje, paėmimo visuomenės poreikiams proceso.

Ministerijos teigimu, nuo 2011 metų galiojantys Žemės įstatymo pakeitimai leido pradėti ir užbaigti žemės paėmimo procedūras ir esminės teisinio reguliavimo spragos bei trukdžiai yra išnykę.