Kantrūs kaip gyvatė

Lietuvos zoologijos sode Kaune gyvenanti taivaninio smailiauodegio žalčio patelė Eglė įprastai didžiąją dienos dalį praleidžia virškindama maistą ir besišildydama prieš šviesą.

Likus porai savaičių iki Naujųjų – žaliosios medinės gyvatės metų, ji tapo pranaše. Vinguriuodama tarp trijų lapelių, su užrašais „dosnūs“, „įkvepiantys“ ir „permainingi“, Eglė turėjo pasirinkti vieną, apibūdinantį 2025-uosius. Akimirkai stabtelėjus ant šiltų akmenų, galiausiai šonu ji brūkštelėjo vidurinį lapelį, o šiam įkritus į vandenį tapo aišku, kad kiti metai bus įkvepiantys. Uodegos galiuku lietusi greta stovėjusį popierėlį, devynerių metų, maždaug 180 cm ilgio žalčio patelė suteikė vilties, kad 2025-ieji bus dar ir dosnūs. Tiesa, ar pasinaudosime visomis siunčiamomis dovanomis, priklausys tik nuo mūsų. Taivaniniai smailiauodegiai žalčiai, tą esą puikiai daro.

„Gyvatės turi labai paslankų žandikaulį, todėl gali apžioti didelį grobį. Jos nekramto maisto, tiesiog jį praryja, – Lietuvos zoologijos sodo Egzotariumo skyriaus gyvūnų priežiūros specialistas Tomas Klizas kauniečiams linkėjo ne tik gero apetito, bet ir kantrybės. – Kodėl jos? Gyvatės yra labai kantrios. Be maisto jos gali išbūti savaites, o savo grobio gali tykoti labai ilgai.“

Regimantas Zakšensko nuotr.

Turi gerą uoslę

Gyvatės prastai matai ir turi labai ribotą klausą, tačiau dauguma jų pasižymi puikia uosle, kuriai naudoja ne šnerves, o savo dvišakį liežuvį. Tikėtina, kad ant jutiminio organo nusėdusios kvapų dalelės Eglę ir atvedė prie lapelio su užrašu „įkvepiantys“.

„Ruošdami burtus parinkome tris daiktus – putpelių kiaušinį, Viktorijos goura karvelinio plunksną ir kupranugario plaukus. Kiekvienas jų skleidžia skirtingus kvapus“, – anot T. Klizo, orakulę sugundė kupranugario plaukai. Žinoma, kupranugarių taivaninių smailiauodegių žalčių racione nėra. Labiausiai šie ropliai mėgsta graužikus, paukščių jauniklius, kiaušinius, taip pat kitus roplius.

„Vakar kaip tik Eglė gavo vištienos, todėl dabar kokią savaitę bus rami“, – paklaustas, kodėl Naujųjų metų burtams pasirinko būtent šią žalčio patelę, T. Klizas neslėpė, kad ji viena gražiausių zoologijos sodo roplių.

Jo kūnas yra žemės spalvos – nuo geltonai rudos iki alyvinės žalios. Nugara ir šonai su tamsiomis dėmelėmis.

Regimantas Zakšensko nuotr.

Brakonierių taikinys

Pasaulyje yra apie 3 tūkst. gyvačių rūšių. Lietuvos zoologijos sode, Kaune – septynios.

Gyvatės yra labai kantrios. Be maisto jos gali išbūti savaites, o savo grobio gali tykoti labai ilgai.

Jas atstovauja karališkasis, tinklinis pitonas, paprastasis smauglys, raganosė, karališkoji kaliforninė, pieninė sinalojinė gyvatė, karališkasis žiurkinis, žiurkinis, kukurūzinis ir taivaninis smailiauodegis žaltys. Pastarasis yra kilęs iš Taivano, tačiau paplitęs Pietinėje ir Centrinėje Kinijoje, Asame, Birmoje, Laose, Vietname ir Taivanyje. Gyvena kalnuotose, miškingose vietovėse. Dėl odos jis yra vienas geidžiamiausių brakonierių objektų, o dėl savo įspūdingo dydžio ir išvaizdos – roplių augintojų. Taivaniniai smailiauodegiai žalčiai sulaukia ir
Zoologijos sodo lankytojų dėmesio.

„Jis atrodo labai mielas. Net norisi paglostyti“, – prilipę prie stiklų, į Zoologijos sodo gyventojus žvelgė pirmieji lankytojai.

Priešingai nei pieninė sinalojinė gyvatė, kuri atbaido raudona savo odos spalva, taivaninis smailiauodegis, anot kalbintų kauniečių, atrodo gan meiliai.

„Pasirodo, jie dar ir labai daug žino“, – išgirdę apie žalčio burtus, lankytojai vylėsi, kad viskas išsipildys su kaupu.