Jeigu esi policininko sūnus ar jo draugas – gali daryti, ką nori, nes tėvelis pareigūnas tave išsuks. Tačiau tai – tik žiedeliai, kuriuos apnuogino Kauno apygardos teismo sprendimas panaikinti išteisinamąjį nuosprendį trijų Kauno policininkų byloje.

Užklupti su įkalčiais

Teisybės triumfo teko laukti beveik dvejus metus. Nors visi įkalčiai, kuriais remiantis Kauno kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio Gintaro Skirpstūno sūnui grėsė baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą, buvo sunaikinti per vieną vakarą.

Tą lemtingą 2012-ųjų kovo 13-ąją Kauno policijos patruliai Aleksoto apžvalgos aikštelėje sulaikė keturis jaunuolius. Įtarta, kad jie automobilyje rūkė kanapes. Aptiktas ir maišelis su įkalčiais. Automobilio savininkas – G.Skirpstūno sūnus – jau buvo spėjęs prisipažinti, kad šios kanapės – jo. Už tai jam grėsė baudžiamoji atsakomybė. Draugams, kartu su juo rūkiusiems šiuos kvaišalus, – administracinė.

Nusikalstamas sandėris

Apsirūkiusieji buvo pristatyti į Centro policijos komisariato budėtojų dalį, kur tą vakarą vyresniuoju buvo Andrejus Riamzinas, o vyriausiuoju postiniu – Linas Kurilavičius.
Netrukus pas juos į svečius atvyko kolega G.Skirpstūnas. Šis vizitas baigėsi tuo, kad jaunuoliai buvo paleisti, jų duomenys sulaikytųjų apskaitos žurnale užtepti baltos spalvos korektoriumi, o kanapės ir tarnybiniai patrulių pranešimai dingo be žinios.

Pavyko nustatyti tik tiek, kad tai įvyko po to, kai G.Skirpstūnas kelis kartus į koridorių išsivedė L.Kurilavičių. Šis, naikindamas kolegos sūnų bei šio draugus demaskuojančius įkalčius, savo ruožtu, papildomai buvo išsikvietęs juos surinkusius patrulius. O po to dar patarė vykti G.Skirstūnui ir į Patrulių tarnybos rinktinę – tokiu pačiu baltos spalvos korektoriumi buvo užtušuotos įtariamųjų pavardės ir ten.

Suskubo palikti tarnybą

Tačiau teisiamųjų suole atsidūrė tik G.Skirpstūnas ir jam sūnų išsukti padėję A.Riamzinas su L.Kurilavičiumi.

Pasak ikiteisminį tyrimą atlikusių bei jam vadovavusių teisėsaugininkų, įtariamuosius sulaikę patruliai veltis į šią aferą nesutiko – įkalčiai sunaikinti be jų žinios. Tačiau jie tapo labai vertingais šios bylos liudytojais.

Skandalas iškilo viešumon tik po poros savaičių, kai gandai apie šį policijai garbės nedarantį sandėrį pasiekė ir Centro policijos komisariato vadovų ausis. Išsikvietę A.Riamziną su L.Kurilavičiumi, jie sugebėjo išgauti iš pavaldinių raštiškus prisipažinimus.

Tačiau, pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, įtariamieji jau atsisakė duoti parodymus. Ir suskubo išeiti iš darbo, ką, turint galvoje šios istorijos finalą, šiandien galima laikyti jų maža pergale. Kai kurie iš jų, pagal amžių, jau galėjo išeiti ir į pensiją.

Vieną teisėją pavyko užliūliuoti

Antroji kaltinamųjų trijulės pergalė buvo Kauno apylinkės teismo nuosprendis.

Teisėjas Raimundas Mikšta G.Skirpstūną, kurį gynė buvęs prokuroras, ir A.Riamziną, kuriam advokatavo buvęs policijos tardytojas, turėjęs palikti tarnybą dėl panašių dalykų, išteisino.

G.Skirpstūnas prisipažino prašęs kolegų padėti jo sūnui, tačiau kategoriškai neigė kurstęs juos piktnaudžiauti tarnyba. A.Riamzinas tikino nieko nematęs negirdėjęs, todėl ir nepradėjęs ikiteisminio G.Skirpstūno sūnui bei nesurašęs jo draugams administracinių teisės pažeidimų protokolų. Nors buvo sunku patikėti, kad tai įmanoma vos 21 kvadr. metro patalpoje, kokia yra šio komisariato budėtojų dalis.

Teisėjas R.Mikšta juos išteisino, kaip nepadariusius nusikalstamos veiklos. Kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba pripažintas tik to neneigęs L.Kurilavičius. Tačiau dėl dokumentų klastojimo išteisintas ir jis. L.Kurilavičiaus teiginys, kad sulaikytųjų žurnalas, kuriame jis užtušavo kolegos sūnaus ir jo draugų pavardes, nėra dokumentas, teisėjui R.Mikštai taip pat pasirodė įtikinamas.

Prokurorė nepasidavė

Tačiau kaltinimą šioje byloje palaikiusi Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė Virginija Vigelienė, siekusi įrodyti, kad G.Skirpstūnas, pats būdamas policininku, turėjo suprasti, kas gresia jo sūnui bei šio draugams, tačiau vis tiek prašė jiems padėti – kurstė kolegas nusikalstamai veikai, o A.Riamzinas „nieko nematė negirdėjo“ ne dėl tarnybinio aplaidumo, o tyčia, nenuleido rankų.

Skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Algirdo Jaliniausko, Valdo Vitunsko ir Viktoro Preikšo kolegija jį patenkino visiškai.

L.Kurilavičiui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant pusantrų metų, bei 1129 eurų bauda. G.Skirsptūnui ir A.Riamzinui – 941 euro baudos.

Liko nenubausti

Deja, G.Skirpstūno sūnus bei šio draugai taip ir liko nenubausti, nes buvo sunaikinti jų kaltę įrodantys įkalčiai.

„Policininkų piktnaudžiavimo tarnyba bylos sudėtingos tuo, kad reikia įrodyti, jog padaryta didelė žala valstybei, – akcentavo V.Vigelienė. – O šiuo atveju išsukimas nuo baudžiamosios bei administracinės atsakomybės tokiomis aplinkybėmis liudija apie dvigubus standartus policijos veikloje.“

Belieka pridurti, kad ši byla su itin reta pabaiga liudija ir apie dvigubus standartus mūsų teismuose.