Prokuroras antradienį pasiūlė skirti baudas piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais kaltinamiems penkiems esamiems ir buvusiems policijos pareigūnams, kurie teisiami dėl galimo pareigų neatlikimo reaguojant į įvykius Kaune, kai 2009 metais buvo nužudyti du žmonės.

Siūlomas bausmes Vilniaus miesto apylinkės teismo posėdyje paskelbė Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius.

Piktnaudžiavimu ir dokumento klastojimu įtariamam buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui siūloma skirti 45 tūkst. 500 litų baudą. Tokią pat baudą siūloma skirti buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui Tomui Ulpiui, kuriam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Kriminalinio policijos biuro pareigūnams, operatyvinius veiksmus atlikusiems bei piktnaudžiavimu kaltinamiems Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui siūloma skirti 32 tūkst. 500 tūkst. litų baudas. Jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui, kuriam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir tarnybos pareigų neatlikimo - 39 tūkst. litų baudą.

Kaltinimas dėl dokumentų klastojimo buvo siejamas su epizodu, jog Generalinė prokuratūra raštu užklausė policijos apie tai, ar anksčiau buvo gauta informacijos apie galimus D.Kedžio bendrininkus. Įtariama, kad buvę aukšto rango Policijos departamento pareigūnai ir jų pavaldiniai veikė kaip bendrininkai.

Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, atsiuntė paklausimą Policijos departamentui, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su J.Furmanavičiumi ir V.Naruševičiene.

Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą  savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V. Račkauskas ir jis buvo išsiųsta prokurorams.

Iš tikrųjų Mindaugas Žalimas buvo pristatytas į Policijos departamentą prieš žudynes, suteikė pareigūnams informacijos, tačiau ta informacija nebuvo tinkamai įforminta, nebuvo atlikta oficiali šio asmens apklausa.

Kaltinamieji savo kaltę neigė.

Žiniasklaidoje skelbta, kad prieš žudynes apie planuojamus Drąsiaus Kedžio veiksmus policijos vadovybę įspėjo M.Žalimas, tačiau pareigūnai neužkirto kelio nusikaltimui. Praėjus maždaug trejiems metams M.Žalimas pareiškė prieš žudynes apie planuojamus D.Kedžio veiksmus įspėjęs policijos vadovybę, tačiau pareigūnai esą nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų joms kelią. Apsaugininku klube sostinėje M.Žalimas tai paskelbė, kai pats sulaukė teisėsaugos kaltinimų byloje dėl asmens sužalojimo. Vėliau kaltinimai jam buvo panaikinti.

M.Žalimo pavardę R.Savickas sužinojo 2011 rudenį prieš apklausą - jo viršininkas Irmantas Mikelionis paskambino ir pasakė, kad turi vykti į Kauną apklausti asmens.

2011 metų lapkritį po M.Žalimo apklausos buvo sulaikyti galimi D.Kedžio bendrininkai - Raimundas Ivanauskas ir jo gyvenimo draugė Eglė Barauskaitė. Pastariesiems yra pareikšti kaltinimai, jų bylą dabar nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.

„M.Žalimas suteikė reikšmingos informacijos. Pareigūnai žinojo apie nusikalstamus ketinimus“, - savo kalboje kalboje pažymėjo prokuroras A.Verenius. Jis sakė, kad byloje nukentėjusiais pripažintus Stankūnus iki šiol kamuoja nežinomybė, jų dukra negali gyventi visaverčio gyvenimo, bendrauti su anūke. Kaip skelbta, dukrą atgavusi L.Stankūnaitė išvyko iš Lietuvos.

„Įvykiai sukėlė nesaugumo jausmą ir nepasitikėjimą teisėsauga“, - sakė kaltintojas.

Buvusių ir esamų kolegų byloje liudijęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis sakė, kad D.Kedžio byla yra skaudi visai teisėsaugai.

„Tai baisi, skaudi byla mums visiems teisėsaugininkams - tyrėjams ir prokurorams. Laukiame teismo išvadų, kas buvo padaryta gerai, kas - blogai. Tai bus labai skaudi pamoka", - žurnalistams  yra sakęs A.Roginskis, paklaustas apie įvykius Kaune ir po jų išsirutuliojusias bylas.

Pagrindinis policijos pareigūnų bylos ir kitų bylų liudytojas M.Žalimas dabar yra saugomas valstybės. Tuo metu jį tyręs poligrafo specialistas Vitas Saldžiūnas liudytoją viešai pavadino „patologiniu melagiu".

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas  ketvirtadienį, tada kalbės kaltinamųjų advokatai.