Kaip antradienį pranešė FNTT, tarnybos pareigūnai atliko 32 kratas Vilniuje, Šiauliuose, Kaune ir Klaipėdoje. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo.

Bendrovės direktoriui pateikti įtarimai dėl šių nusikalstamų veikų, jam paskirtos kardomosios priemonės.

BNS žiniomis, kratos atliktos grožio salonų tinkle „Vizija“.

Preliminariai skaičiuojama, kad bendrovė į buhalterinę apskaitą neįtraukė iš kirpėjų ir manikiūrininkių gautų 1 mln. eurų pajamų.  Tarnyba įtaria, kad bendrovė į valstybės biudžetą nesumokėjo apie 360 tūkst. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Ikiteisminiame tyrime išaiškinta, kad sostinėje registruota bendrovė oficialiai deklaravo nuomojanti darbo vietas kirpėjoms ir manikiūrininkėms.

Kirpėjos ir manikiūrininkės su bendrove sudarydavo „kėdės“ mokesčio sutartį, kuri per mėnesį kainuodavo nuo 100 iki 800 eurų.

Nė viena iš 90 grožio paslaugas teikiančių kirpėjų ir manikiūrininkių nebuvo įdarbinta įmonėje – joje dirbo tik aštuoni darbuotojai.

Visos kirpėjos ir manikiūrininkės paslaugas teikė turėdamos verslo liudijimus ar pažymas apie vykdomą individualią veiklą. Pinigai už „kėdės“ nuomą buvo pervedami į bendrovės banko sąskaitą, nuo šių sumų ji sumokėdavo privalomus mokesčius.

Turima duomenų, kad kiekvienas grožio specialistas bendrovei papildomai sumokėdavo nustatytą procentą nuo surinktų iš klientų pinigų. Ši suma siekdavo nuo 100 iki 800 eurų per mėnesį.

Grynus pinigus iš salonų darbuotojų dažniausiai surinkdavo vieną kartą per mėnesį atvažiuojantis bendrovės direktorius.

Kaip užfiksuota, be grynųjų pinigų visi darbuotojai pateikdavo ir kiekvieną dieną pildomus lapelius, kuriuose buvo kruopščiai nurodytos suteiktos paslaugos ir gautos pinigų sumos.

Tarnyba pabrėžia, kad dar vienu juodųjų pinigų gavimo šaltiniu tapo grožio salonuose platinami abonementai. Kiekvienas klientas, už 45 eurus įsigijęs abonementą, grožio salone galėdavo nusikirpti penkis kartus.

Kaip įtariama, už parduotą abonementą kirpėjai gaudavo tik mažąją dalį pinigų, o kita lėšų suma buvo perduodama bendrovės atsakingiems darbuotojams.

„Šio tyrimo metu atskleistas mechanizmas, kuomet bendrovė ne tik neapskaitė milijono eurų gautų pajamų, tačiau įžvelgiama ir kita problema, nes bendrovė, pasinaudodama įstatymų spraga, faktiškai vykdė kirpyklų veiklą, o slėpdama darbinius santykius su kirpėjoms deklaravo, kad užsiima tik darbo vietos nuoma“, – pranešime cituojamas FNTT Klaipėdos apygardos valdybos viršininkas Dainius Rimkus.

Jis pažymėjo, kad bendrovės atsakingi darbuotojai kontroliavo ir reguliavo, kiek darbuotojų turi dirbti salonuose, jų pajamas, nustatydavo paslaugų kainas, derindavo darbo grafikus, poilsio ir atostogų dienas.

„Tai ne kas kita, o darbiniai santykiai“, – sakė FNTT pareigūnas.

Tokiu atveju įmonė turėtų įdarbinti kirpėjas ir manikiūrininkes, mokėti joms atlyginimą, apskaityti visas pajamas ir mokėti visus privalomus mokesčius.

Kratų metu FNTT pareigūnai rado juodąją bendrovės buhalteriją – daugiau kaip 25 tūkst. lapelių su išsamiais grožio salonų veiklos duomenimis, 153 tūkst. eurų grynųjų pinigų ir kitus reikšmingus tyrimui duomenis.

Siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį ir turto konfiskavimą, laikinai apribota nuosavybės teisė į beveik 900 tūkst. eurų vertės turtą.