Apie nusikaltimą pranešė anonimas

Kaip jau rašyta, apie šį šokiruojantį nusikaltimą, įvykdytą prieš porą metų – 2021-ųjų sausio 18-osios rytą, buvo sužinota tik po savaitės – kai Alytaus vaiko teisių apsaugos specialistai sulaukė anoniminio pranešimo, kad galimai besilaukusi kaimynė jau nebenėščia, o kūdikio nėra.

Patikrinti šios informacijos į nurodytą Alytaus bendrabutį išskubėta tą pačią dieną. Tačiau įtarimą kaimynams sukėlę sutuoktiniai Deimantė ir Tomas Kavaliūnai, apie kuriuos iki tol Alytaus vaiko teisų specialistai nieko nežinojo, neigė, kad laukėsi antro vaiko. O jų pirmagimis, kuriam buvo vos vieneri, atrodė prižiūrėtas.

Tačiau tikrintojams įtarimų sukėlė mažylio mamos sveikatos būklė. Ir jai iškviesti greitosios medikai kaimynų įtarimus patvirtino.

Viskas baigėsi tuo, kad komplikacijų po gimdymo namuose kamuojama 20-metė D. Vadeikaitė-Kavaliūnienė skubiai išvežta į vieną iš Kauno ligoninių. O jos 25-erių metų sutuoktinis, kurį tas pats anonimas, padėjęs išaiškinti šį nusikaltimą, teigė matęs kruvinomis rankomis, buvo sulaikytas policijos, kurią iškvietė vaiko teisių apsaugos specialistai.

T. Kavaliūnas tebėra už grotų iki šiol. Jam pirmajam buvo pareikštas įtarimas dėl tyčinio savo naujagimio nužudymo. D. Vadeikaitei-Kavaliūnienei – tik po dešimties dienų, nes, šiai Kauno medikai, kurių globoje ji atsidūrė, tada diagnozavo COVID-19.

Tomas Kavaliūnas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kauno apygardos teismo, nagrinėjusio šią sukrečiančią bylą, nuosprendžio D. Vadeikaitė-Kavaliūnienė laukė nesuimta. Tačiau, vaiko teisių apsaugos specialistų pastangomis, pirmagimis iš jos buvo paimtas ir perduotas auginti vienai iš mažylio močiučių.

Vienas prisipažino

D. ir T. Kavaliūnai kaltinti minėtą 2021-ųjų sausio rytą, apie 9 val., bendrabučio, kuriame gyveno, kambaryje tyčia, siekdami ką tik gimusio savo naujagimio mirties, jį nužudę – mama laikiusi užspaudusi rankomis mažylio nosį, o tėvas užrišęs ant kaklo vaikiškas kelnes. Tai tęsėsi, kol kūdikis nustojo judėti ir kvėpuoti.

D. Vadeikaitė-Kavaliūnienė prisipažino dėl šio šiurpaus nusikaltimo ir davė nuoseklius parodymus apie jį nuo pat pradžių. Ji teigė, kad taip pasielgė su sutuoktiniu dėl sunkios materialinės padėties. Abu buvo bedarbiai ir gyveno praktiškai išlaikomi pirmagimio – prieš tai dirbęs sutuoktinis buvo išėjęs į jo auginimo atostogas. Be to, dar gaudavo už mažylį valstybės pašalpą. Tačiau to neužteko – pavyzdžiui, už minėto bendrabučio kambario, kuriame viskas įvyko, nuomą mokėjo sutuoktinio mama.

Vėliau ši pareigūnams teigė įtarusi, kad į svečius pas ją atvykstanti marti – nėščia. Tačiau viešnia tai neigė. O su savo mama D. Vadeikaitė-Kavaliūnienė tuo metu buvo susipykusi ir nebendravo.

Klausinėjo D. Vadeikaitės-Kavaliūnienės, ar ji – ne nėščia, ir kaimynai, tačiau būsimoji savo kūdikio žudikė kategoriškai tai neigė. Ir net labai pyko dėl tokio kaimynų smalsumo.

Rasti lavonėlio nepavyko

Anot D. Vadeikaitės-Kavaliūnienės, pagimdžiusi slapčia antrąjį sūnų, ji laikė užspaudusi šio nosį ir burną, kad jo verksmo neišgirstų kaimynai.

Kaltinamoji savo kūdikio nužudymu pasakojo pagimdžius jį nuo kambario atitvertoje virtuvėlės patalpoje. Tačiau esą veiksmų planas, kaip atsikratyti mažylio, jiems su sutuoktiniu gimė spontaniškai. Nors apie tai, kad antrojo vaiko jiems nereikia, nes šio neišlaikys, jie buvo sutarę iš anksto.

D. Vadeikaitė-Kavaliūnienė teigė, kad laikyti užspaustą mažylio nosį jai liepęs sutuoktinis, netrukus grįžęs su išaugtomis vyresnėlio kelnėmis. Po to, kai šis jas panaudojo, ji atidavė sutuoktiniui ir savo chalatą, su kuriuo gimdė, – lavonėlio paslėpimui. Šis buvo į jį susuktas ir įkištas į šiukšlių maišą, kurį sutuoktinis dar įdėjo į krepšį ir viską išnešė į greta bendrabučio esantį mišrių atliekų konteinerį.

Teisėsaugininkams rasti kūdikio lavonėlį nepavyko. Per tą savaitę, kol šis nusikaltimas buvo atskleistas, minėto šiukšlių konteinerio turinys buvo kelis kartus išvežtas.

D. Vadeikaitės-Kavaliūnienės sutuoktinis neprisipažino nužudęs savo naujagimį. Prisipažino tik, kad paslėpė jo palaikus. T. Kavaliūnas tikino net neitaręs, kad sutuoktinė nėščia. Esą rado ją tą rytą virtuvėlėje jau pagimdžiusią negyvą kūdikį. Tai konstatavo, neužčiuopęs jo pulso. Ir puolęs slėpti lavonėlį, esą bijodamas patekti už grotų, nes dar buvo neišnykęs ankstesnis jo teistumas.

Jau buvo teistas

Pirmasis teistumas T. Kavaliūno, kilusio iš Ignalinos rajono, biografijoje, atsirado 2018-ųjų pabaigoje. Tada Kauno apylinkės teismas skyrė jam bausmę už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą.

Ši istorija susijusi su T. Kavaliūno bandymu susieti savo gyvenimą su tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Po privalomosios karo tarnybos viename iš jos padalinių Alytuje T. Kavaliūnas pasiliko ten profesinei tarnybai – tapo bataliono sandėlininku.

Stojęs netrukus prieš teismą dėl minėtos melagystės, jis pasakojo to ėmęsis, bandydamas nuslėpti sandėlyje dėl jo aplaidumo atsiradusį 3 tūkst. eurų vertės kanceliarinių prekių trūkumą. Norėdamas šį padengti, nusprendė paimti greitąjį kreditą, tačiau pastarąjį reikėjo grąžinti. Tada jis ir sukurpė melagingą pranešimą policijai esą kažkas, pasinaudojęs jo duomenimis, apgaulės būdu paėmė 3600 eurų kreditą.

Pergudrauti policijos T. Kavaliūnui nepavyko. Kauno apylinkės teismas už melagingą pranešimą apie nebūtą nusikaltimą skyrė jam šešis mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti ir 240 valandų visuomenės labui – po 40 valandų per mėnesį. O Lietuvos kariuomenė po šio teismo sprendimo atleido T. Kavaliūną iš tarnybos dėl netinkamo pareigų vykdymo.

Aistros teisme

Už tyčinį savo naujagimio nužudymą D. ir T. Kavaliūnams grėsė laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. Susitikę prieš baigiamąsias šios bylos kalbas Kauno apygardos teismo salėje, jie net nežiūrėjo vienas į kitą ir elgėsi lyg būtų nepažįstami.

Tačiau į žiniasklaidos fotoobjektyvus jie tada reagavo skirtingai: T. Kavaliūnas buvo nuleidęs galvą, o D. Vadeikaitės-Kavaliūnienės tai visiškai netrikdė. Į minėtą teismo posėdį ji atėjo jau su kito vyro, neišdrįsusio eiti į teismo salę – likusio laukti koridoriuje, palyda.

Kaltinimą šioje byloje palaikęs Kauno apygardos prokuratūros prokuroras Vytautas Gataveckas siūlė teismui izoliuoti T. Kavaliūną nuo visuomenės trylikai metų, o D. Vadeikaitę-Kavaliūnienę – dešimčiai.

T. Kavaliūnui valstybės skirtas advokatas Bronius Varsackis tada teigė, kad neįrodyta, jog jo ginamasis nužudė ką tik gimusį savo sūnų. Ir prašė skirti jam bausmę tik už padėjimą paslepiant mažylio palaikus.

D. Vadeikaitės-Kavaliūnienės advokatė Rasa Kalkauskienė, taip pat skirta jai valstybės, savo baigiamojoje kalboje tada ginčijosi ne su prokuroru, o su kolega B. Varsackiu. Ir prašė teismo rasti galimybę pritaikyti jos ginamajai švelnesnę bausmę nei numato įstatymas.

Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiai D. Vadeikaitei-Kavaliūnienei, ši apie prokurorą jai pasiūlytą bausmę nekalbėjo. Tik taip pat nesutiko su kai kuriais advokato B.Varsackio pasakytais teiginiais apie ją.

T. Kavaliūnas per paskutinį žodį prašė neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės, motyvuodamas tuo, kad turi padėti savo mamai auginti ir auklėti pirmagimį, nes ši neturi tam pinigų.

Nubausti skirtingai

Bylą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Aurelijaus Rauckio, Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio kolegija pernykštę gegužę paskelbė, kad pripažįsta abu sutuoktinius kaltais dėl naujagimio nužudymo. Tačiau iš T. Kavaliūnui pareikšto kaltinimo pašalino aplinkybę, kad šis nužudė savo sūnų, nes lavonėlis nerastas, o teisiamasis neigė, kad šis vaikas buvo jo. Nors D. Vadeikaitė-Kavaliūnienė tada po tokio teismo sprendimo žiniasklaidą tikino, kad šio jos kūdikio tėvas buvo sutuoktinis.

Tai pačios nemaloniausios akimirkos – nenoriu jo matyti!

Į Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimą D. Vadeikaitė-Kavaliūnienė jau atvyko viena, nors vėliau prisipažino, kad šį kartą ją atlydėjęs draugas liko laukti gatvėje.

Pasiteiravus tada akivaizdžiai besijaudinusios D. Vadeikaitės-Kavaliūnienės, kokio nuosprendžio ši tikisi, ji pratrūko: „Žiauriai baisu, bet tikiuosi, kad viskas bus gerai – būsiu palikta laisvėje!“. O sutuoktinio atvedimą į teismo narvą jau komentavo pati: „Tai pačios nemaloniausios akimirkos – nenoriu jo matyti!“.

Tokios pačios emocijos buvo užvaldžiusios ir T. Kavaliūną. Vedamas keturių konvojaus pareigūnų į teismo narvą, jis tik piktai dėbtelėjo savo buvusiosios pusėn. O po to tradiciškai ėmė šią ignoruoti.

Kauno apygardos teismas tada skyrė T. Kavaliūnui trylikos metų įkalinimą. O D.Vadeikaitei-Kavaliūnienei – aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau iki šio nuosprendžio, kurį dar buvo galima apskųsti, įsiteisėjimo ji buvo palikta laisvėje.

Deimantė Kavaliūnienė/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Iškalbinga aritmetika

Kauno apygardos teismas, skelbdamas minėtą nuosprendį, teigė atsižvelgęs, kad D. Vadeikaitė-Kavaliūnienė pripažino savo kaltę, gailėjosi ir padėjo atskleisti nusikaltimą, o T. Kavaliūnas – neprisipažino ir nesigailėjo. Taigi, nėra jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tik sunkinanti – nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje.

Po šio nuosprendžio D. Vadeikaitė-Kavaliūnienė prisipažino, kad džiaugiasi ir dėl to, jog nebuvo suimta teismo salėje, ir kad nubausta švelniau nei prašė prokuroras. Tačiau teigė, kad skųs ir šį nuosprendį.

Apskundė jį ir T. Kavaliūnas, kaip ir buvusi jo sutuoktinė, pasiųstas už grotų likusiems gražiausiems gyvenimo metams.

Jų skundus nagrinėjusi Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Justo Namavičiaus, Nerijaus Meilučio ir Ernesto Rimšelio kolegija šiandien paskelbė, kad atmeta jau 27-erių sulaukusio T. Kavaliūno, ir D. Vadeikaitės-Kavaliūnienės, kuriai rudenį bus tik 22-eji, skundus, nes Kauno apygardos teismas teisingai kvalifikavo jų padarytus nusikaltimus ir skyrė jiems teisingas bausmes. Tačiau, kol vyko šis teismų maratonas, T. Kavaliūnas jau dvejus metus buvo už grotų ir šis laikas bus įskaitytas į jam skirtą bausmę. O tai reiškia, kad jam teks kalėti už buvusią sutuoktinę tik vieneriais metais ilgiau.