Iškalbingas tarpinis finišas pakaunės korupcijos skandalo byloje: jau yra išteisintų

Priminė bombos sprogimą

Kaip jau rašyta, tai vienintelis 2016-ųjų pabaigoje Kauno rajono savivaldybę supurčiusio korupcijos skandalo epizodas, už kurį prieš teismą stojo buvęs jos vicemeras K.Povilaitis, bylon sugulusių įvykių metu vadovavęs šios savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai.

R.Pudževelis bylon sugulusių įvykių metu buvo Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius. O kartu su juo prieš penkerius metus Kauno policijos areštinėje atsidūręs K.Povilaitis jau buvo padaręs iškalbingą karjeros šuolį ir peršokęs buvusį savo viršininką pareigose. Tuo metu K.Povilaitis jau buvo tapęs Kauno rajono vicemeru.

Kauno rajono savivaldybės opozicija, kilus skandalui dėl K.Povilaičio ir R.Pudževelio sulaikymo bei jiems pareikštų įtarimų, tada išreiškė abiems nepasitikėjimą. Tačiau interpeliacijos klausimas į tarybos darbotvarkę įtrauktas nebuvo, motyvuojant tuo, kad per vėlai pateikti dokumentai. K.Povilaitis ir R.Pudževelis buvo atleisti iš pareigų, patiems prašant. Ir sustabdė savo narystę Socialdemokratų partijoje. 2019-ųjų rugpjūtį, t.y. po daugiau kaip pustrečių metų trukusio Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Kauno valdybos tyrimo, teismui buvo perduotas tik į atskirą bylą išskirtas šis vienintelis K.Povilaičio ir R.Pudževelio galimo kyšininkavimo epizodas. Nes daugiau nieko K.Povilaičiui inkriminuoti nepavyko. Nors, prasidėjus skandalui, teigta, kad jam pareikšti įtarimai dėl dviejų galimų kyšininkavimo epizodų, padarytų skirtingu laiku. Tačiau abu jie susiję su Viešųjų pirkimų komisijos, kuriai jis vadovo ankstesnę Kauno rajono savivaldybės tarybos kadenciją – 2011-2015 metais.

Byla dėl antrojo galimo K.Povilaičio kyšininkavimo atvejo, susijusio su bendrove „Alytaus baldai“, kuriame taip pat figūravo ir R.Pudževelis, nutraukta, pritrūkus įrodymų. Tai buvo padaryta jau perdavus jų bylą Kauno apygardos teismui.

Skandalingi kaltinimai

Teismui perduotame epizode R.Pudževelis kaltintas kyšininkavimu, už kurį Baudžiamasis kodeksas grasina bauda arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. O K.Povilaitis – kyšininkavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens – Vilkijos apylinkių seniūno, kuriam nurodė imituoti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti rangos sutartį atbuline data, veiklą, už ką gresia nuo viešųjų darbų iki laisvės atėmimo iki dvejų metų.

Ikiteisminį tyrimą atlikusios STT duomenimis, bendrovės „Sportėja“, laimėjusios fiktyviai Vilkijos apylinkių seniūnijos organizuotą viešąjį konkursą, atstovas 2014-ųjų rugpjūčio 13-ąją atsilygino už tai K.Povilaičiui 5 tūkst. litų kyšiu. Tai įvyko pačioje savivaldybėje. Ir tos pačios dienos pavakarę K.Povilaitis pasidalijo gautu kyšiu su tiesioginiu tuomečiu savo viršininku R.Pudževeliu, pasilikdamas sau 1,4 tūkst. litų. Likusius 3,6 tūkst. litų jis nuvežė R.Pudževeliui į tuomečius šio namus Noreikiškėse.

K.Povilaitis su R.Pudževeliu kaltinti priėmę iš „Sportėjos“ atstovo kyšį, kad šiai bendrovei būtų sudarytos išimtinės sąlygos be viešųjų pirkimų procedūrų atlikti krepšinio aikštelės Vilkijos apylinkių seniūnijos Padauguvos kaime sintetinės dangos įrengimo darbus. Viešųjų pirkimų procedūros buvo imituotos tik po darbų atlikimo. Rangos sutartis pasirašyta atgaline data. O už atliktus darbus sumokėta Kauno rajono savivaldybės administracijos lėšomis. „Sportėjai“ buvo pervesti šiek tiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.

Kyšį K.Povilaičiui davęs „Sportėjos“ atstovas nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleistas, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsaugininkais.

Nusikalstami žaidimai

Nei K.Povilaitis, nei R.Pudževelis savo kaltės nepripažino. Tačiau šios bylos liudytojų parodymai buvo iškalbingi.

Jų apklausa pradėta nuo motinos ir sūnaus, padėjusių bendrovės „Sportėja“ savininkui šią bendrovę įsteigti. Motina teigė, kad tuo metu buvo labai užsiėmusi, todėl paprašė sūnaus pagalbos. Minėtą bendrovę įsteigė ir ją įregistravo sūnus. O po to pardavė to prašiusiam krepšininkui, žaidusiam Lietuvos jaunimo rinktinėje, vėliau – Nacionalinėje krepšinio lygoje ir Vokietijos ketvirtojoje lygoje, kurio tėvas taip pat anksčiau buvo jų klientas.

Po šio sandorio Registrų centre „Sportėjos“ direktoriumi jau tapo jos pirkėjas.

Tačiau po kurio laiko jos pardavėjui teisėsaugininkai parodė suklastotus sutarties su Kauno rajono savivaldybe dokumentus. Šioje jis tebebuvo „Sportėjos“ direktoriumi. Tačiau jo vardu ir pavarde pasirašytą sutartį vainikavo ne jo parašas.

Kaip tai atsitiko, teisme jau pasakojo naujojo „Sportėjos“ savininko tėvas, dėl bendradarbiavimo su teisėsaugininkais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Klampi schema

Anot minėto liudytojo, su K.Povilaičiu jis buvo pažįstamas dar prieš bylon sugulusius įvykius. K.Povilaitis jau buvo priėmęs iš jo penkių sporto aikštelių Kauno rajone įrengimo darbus. O vėliau pats paskambino, siūlydamas ir naują objektą Padauguvos kaime.

Nuvažiavus pažiūrėti į vietą, netrukus sutarta ir dėl kainos. Ir liudytojo darbininkai puolė į darbus, kurie buvo baigti per kelias dienas. Tada K.Povilaitis pasakė jam, kad reikia parengti kelių bendrovių, esą pretendavusių atlikti šį darbą, pasiūlymus. Tomis keliomis bendrovėmis, anot liudytojo, jo paties iniciatyva, tapo jo ir dviejų jo sūnų įmonės. Viena iš jų buvo „Sportėja“.

Tačiau, kodėl vėliau sudarytoje sutartyje nurodyta ne sūnaus, o buvusio bendrovės direktoriaus, iš kurio jis šią nusipirko, pavardė, liudytojas jau aiškino skirtingai. Vieną kartą – kad nenorėjo, jog visi pasiūlymai būtų pateikti ta pačia jo ir sūnų pavarde. Kitą kartą – kad tai esą tebuvo žmogiška klaida. Per neapsižiūrėjimą jis parengė sutartį ant seno blanko, kuriame dar buvo ankstesnio bendrovės direktoriaus pavardė, nes iki to laiko sūnus dar nebuvo sudaręs jokių sutarčių.

Kas meluoja?

„Džiaugdamasis dėl pirmo sūnaus gauto užsakymo ir tikėdamasis jų ateityje, o man ar sūnums laimint konkursus, darbo turėdavome visi, ir nusprendžiau atsidėkoti K.Povilaičiui“, – teigė minėtas nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas liudytojas. Tačiau, paskambinus K.Povilaičiui, šis teigė, kad atostogauja. Dėl to jie tą rytą susitiko degalinėje prie Aleksoto turgavietės. Tačiau po pietų vokas su pinigais K.Povilaičiui jau buvo atvežtas į savivaldybę, kur šis teigė užsuksiantis, nes turi ten reikalų.

Anot liudytojo, pasiteiravus K.Povilaičio, kiek jis skolingas, šis atsakęs, „kiek išeina“. Duoti jam 5 tūkst. litų liudytojas teigė nusprendęs pats. Ir voką su pinigais K.Povilaitis iš jo priėmė be jokios reakcijos – lyg tai būtų jam įprasta. Nors, anot liudytojo, tai buvo pirmas kartas, kai jis davė K.Povilaičiui kyšį. O nepranešė apie jį teisėsaugai todėl, kad tai buvo tik padėka.

Tačiau K.Povilaitis su R.Pudževeliu kategoriškai neigė minėto liudytojo parodymus teismui. Tiesa, savo parodymus teismui K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, kuriame buvo juos pasirašęs iš anksto. Ir atsisakė atsakyti į bet kokius papildomus teisėjo ar prokuroro klausimus. Tokią teisę teisiamieji turi. O to, ką K.Povilaitis perskaitė iš popieriaus lapo, esmė buvo kyšio priėmimo ir pasidalijimo su R.Pudževeliu neigimas – nei jį gavo, nei vežė R.Pudževeliui. Šis, davęs analogiškus parodymus, į proceso dalyvių klausimus atsakinėjo, tačiau jo atsakymų esmė buvo tokia pati.

K. Povilaitis (kairėje) ir R. Pudževelis (dešinėje) su savo advokatais A. Jokūbausku (kairėje) ir A. Mažeika (dešinėje).

Dar vienas STT fiasko?

Anot kaltinimą šioje byloje palaikiusio prokuroro Valentino Aleknos, įkalčių, kad K.Povilaitis su R.Pudževeliu padarė jiems inkriminuojamus nusikaltimus, pakanka. Jis siūlė teismui nubausti K.Povilaitį daugiau kaip 30 tūkst. eurų bauda, O R.Pudževelį – daugiau kaip 26 tūkst. eurų. Ir uždrausti abiem dirbti valstybės tarnyboje penkerius metus bei konfiskuoti iš abiejų paimto kyšio vertę atitinkančią sumą.

Kauno apygardos teismo teisėjas Darius Kantaravičius šiandien paskelbė, kad K.Povilaitis padarė abu jam inkriminuotus nusikaltimus. Ir skyrė jam už tai 7 381,36 eurų baudą bei uždraudė vienerius metus dirbti valstybės tarnyboje bei konfiskavo iš K.Povilaičio jo paimto kyšio sumą -1 448,10 euro.

Skirdamas K.Povilaičiui gerokai mažesnę bausmę nei siūlė prokuroras, teismas konstatavo, kad tai susiję su ilga šio teismo proceso trukme, kuriai įtakos turėjo ir šalyje paskelbtas karantinas.

Teismo sprendimu, R.Pudževelis išteisintas, nes byloje surinktų įrodymų pagrįsti jo kaltei nepakanka. Konstatuota, kad kaltinimas buvo grindžiamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, bet šio užfiksuotas pokalbis tarp K.Povilaičio ir R.Pudževelio yra nepakankamas pastarojo kaltei pagrįsti. O STT specialisto išvada apie tai, kad K.Povilaitis perdavė tada R.Pudževeliui kyšį, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. To liudytojų nėra, o kyšį K.Povilaičiui davęs asmuo, kaip jo gavėją nurodė tik K.Povilaitį. Ir apie tai, kad šis dar galėjo pasidalyti gautais pinigais su R.Pudževeliu nieko nežino.

Šį nuosprendį dar galima apskųsti aukštesnės instancijos Apeliaciniam teismui, kas, sprendžiant iš K.Povilaičio laikysenos viso šio teismo proceso metu, greičiausiai, ir bus padaryta. Be to, panašu, kad ir prokuroras turėtų šį teismo sprendimą skųsti.

Atversta ir pagrindinė byla

Kaip jau rašyta, pagrindinė politinės korupcijos Kauno rajono savivaldybėje byla, iš kurios buvo išskirtas aprašytas galimo K.Povilaičio ir R.Pudževelio kyšininkavimo epizodas, po beveik penkerių metų tyrimo taip pat iš pradžių buvo perduota Kauno apygardos teismui. Tačiau šis nuo jos nagrinėjimo nusišalino, motyvuodamas dideliu krūviu ir artėjančia senatimi už kai kuriuos pačius lengviausius šios bylos kaltinamiesiems inkriminuojamus nusikaltimus.

Lietuvos apeliacinis teismas po tokios įvykių sekos perdavė šią bylą Klaipėdos apygardos teismui. Ir šis pernai gruodį jau ją atvertė.

Tarp šios bylos kaltinamųjų be R.Pudževelio ir jo sutuoktinės yra dar šeši fiziniai (penki iš jų – įvairių įmonių vadovai) ir vienas juridinis asmuo – bendrovė „Roalsa“.

R.Pudževelis minėtoje byloje yra kaltinamas, kad siekdamas turtinės naudos sau ir sutuoktinei bei pasinaudodamas aukštomis pareigomis ir dėl to turima įtaka, priėmė daugiau nei 10 tūkst. eurų vertės kyšį, iššvaistė didelės vertės svetimą turtą ir nusikalstamu būdu gautą turtą legalizavo.

STT duomenimis, 2012–2013 metais, kai buvo rengiamas jo namo Kulautuvoje projektas ir kruopščiai planuojama šio statyba, R.Pudževelis, atstovaudamas Kauno rajono savivaldybės administracijai, kaip šios vadovas, su viena bendrove sudarė materialiojo turto nuomos ir šilumos tiekimo paslaugų sutartis. Jos sudarė sąlygas minėtos bendrovės komercinės veiklos tęstinumui, apyvartos ir gaunamų pajamų stabilumui. Taip pat – palankias sąlygas ir išimtinę padėtį veikti Kauno rajono savivaldybės ir jos biudžetinių įstaigų šilumos ūkyje. Įtariama, kad už tai ši bendrovė, neatlygintinai pirkdama medžiagas ir paslaugas, prisidėjo prie jau minėto R.Pudževelio namo Kulautuvoje statybos. Nustatyta, kad bendrovės lėšomis apmokant už valdininko ir jo sutuoktinės reikmėms pateiktas statybines medžiagas ir darbus bei organizavus jų pristatymą į statybvietę, bendromis organizuotos grupės narių pastangomis iššvaistytas didesnis nei 46 tūkst. eurų vertės bendrovės turtas. O 2016 metų rudenį, siekdamas įteisinti Kulautuvoje pasistatytą namą ir žinodamas, kad dalis jo statybinių medžiagų, darbų ir paslaugų yra gauta, kaip kyšis, R.Pudževelis slėpė tikrąjį šios statybos finansavimo šaltinį, namo buvimo vietą, faktines valstybės tarnautojo ir jo sutuoktinės nuosavybės teises į jį. Šį turtą jis įregistravo, kaip kito asmens nuosavybę. Tačiau po to sudarė su juo pirkimo–pardavimo sandorį, taip namą įteisindamas savo vardu.