Tėvui neramu

"Kauno diena rašė, kad 22 metų perspektyvų sportininką, motociklininką Nedą Vinckų pražudė girtas lengvąjį automobilį vairavęs Olegas Liovkinas. Nelaimė įvyko gegužės 22 d. Kauno rajono Ringaudų seniūnijos Mitkūnų kaime, Jurginų ir Juragių gatvių sankryžoje.

Iškart po įvykio 1969 m. gimusiam automobilio vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – 2,08 prom. alkoholio. Po kelių dienų jau buvo skelbiama, kad buvo 1,87 prom. girtumas.

Šią savaitę ši byla pradedama nagrinėti teismo salėje. O.Liovkinas kaltinamas, kad vairavo būdamas neblaivus, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles ir pražudė žmogų.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių esą nenustatyta.

Žuvusiojo tėvas Darius Vinckus baiminasi, kad girtam vairuotojui gali pavykti išsisukti nuo realios bausmės. "Dabar jis jau gailisi... Kol dar nebuvo gavęs ekspertizės išvadų, nesigailėjo", – pastebėjo D.Vinckus.

Ringaudų seniūnijos Mitkūnų kaime, Jurginų ir Juragių gatvių sankryžoje, neblaivus vairuotojas mirtinai sužalojo perspektyvų sportininką. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Nebūtų rizikavęs

Neretai avarijos įvyksta, kai kuris nors vairuotojų viršija saugų greitį. Tačiau ne šiuo atveju, įsitikinęs D.Vinckus. Ir ne tik dėl sūnaus būdo, bet ir dėl transporto priemonės būklės.

Dabar jis jau gailisi... Kol dar nebuvo gavęs ekspertizės išvadų, nesigailėjo.

"Nedas visuomet kalbėjo, kad nenori važinėti gatvėmis. Jam nepatinka. Norėjo važiuoti tik lenktynių trasoje, žiede. Tačiau buvo tokia situacija, kad motociklu reikėjo važiuoti gatvėmis. Buvo atliktas jo varžybų motociklo variklio kapitalinis remontas. Po tokių remonto darbų būtina lėta eiga nuvažiuoti 1 tūkst. km. Žiede tam nebeužteko laiko, todėl išvažiavo į gatvę", – aiškino žuvusio vaikino tėvas ir dar kartą pridūrė, kad sūnus tądien važiavo ne dėl malonumo, ne tam, kad pajustų greitį, ko gatvėse nedarydavo, o ruošė varžyboms motociklą, kurį saugojo ir kuriuo nebūtų rizikavęs.

Ekspertizė nustatė, kad N.Vinckus važiavo 97 km/val. greičiu, nors leistinas greitis toje kelio atkarpoje buvo 90 km/val. Tačiau ekspertai tvirtina, kad nelaimės vaikinas nebūtų išvengęs, jeigu būtų važiavęs 7 km/val. lėčiau.

O.Liovkinui pradėjus manevrą – sukti į kairę, buvo likęs per mažas atstumas, kad N.Vinckus būtų galėjęs išvengti kraupiai pasibaigusio susidūrimo. Nenustatyta ir aplinkybių, kurios būtų lėmusios prastą keliu atvažiuojančių objektų matomumą.

Nedas Vinckus/D. Vinckaus asmeninio arch. nuotr.

Idealus matomumas

Vaikinas žuvo gerai jam žinomoje vietoje, netoli namų. Tuo keliu buvo ne kartą važiavęs.

"Ir pats važinėju motociklu. Kvietė ir mane tądien važiuoti kartu. Negalėjau, turėjau susitikimą", – pritilo D.Vinckus.

Tuo keliu Nedas yra važiavęs ir vienas, ir kartu su tėvu. "Visą laiką jam sakydavau: yra visokių šalutinių keliukų, žinok, gali išlįsti iš jų netikėtai kas nors, bet čia… Atvažiavo priešpriešiais, suprantate. Ir tas vairuotojas suko į kairę nepraleisdamas. Nesugalvosi, kad tau gali kas nors šitaip padaryti. Ne iš keliuko išlindo. Mes, motociklininkai, važiuodami pagrindiniu keliu, žiūrime į visus keliukus absoliučiai. Žiauru tie keliukai. Dažnai užlenda. O čia atvažiavo iš priekio ir palei nosį užlindo", – kalbėjo D.Vinckus.

"Kauno diena" rašė, kad nelaimės vietoje dar tą pačią dieną apsilankė vaikino draugai. "Buvome nuvažiavę ir tą pačią dieną, ir kitą dieną, ir po savaitės, ir vėliau. Toje vietoje toks geras matomumas. Neįsivaizduoju, kaip dieną galima nepamatyti priešais atvažiuojančio. Tiesus kelias, aplink plynas laukas – nei medžių, nei kalniuko", – Nedo draugas Paulius stebėjosi, kaip avarijos kaltininkas nepamatė atvažiuojančio motociklininko.

Kaltininkas nekalba

Kokia yra "Opel" vairavusio O.Liovkino patirtis ir reputacija – nežinoma. Su juo susisiekus ir vasarą, ir šią savaitę, vyras atsisakė komentuoti avarijos aplinkybes ir atsakyti į kitus "Kauno dienos" klausimus.

Dar vasarą klausėme ir prokurorės, kokios pozicijos byloje laikosi vaikiną partrenkusio "Opel" vairuotojas, ar jis savo kaltę pripažįsta, dėl kelių eismo įvykių jis yra pripažintas kaltu, kiek kartų iki šiol buvo sulaikytas vairavęs neblaivus, kai alkoholio kiekis kraujyje viršijo leistiną normą? Į šiuos klausimus atsakymų taip pat negavome.

"Kauno dienai" D.Vinckus teigė susidaręs savo nuomonę apie šio vairuotojo moralę. Tėvą pasiekė informacija, kad iš karto po avarijos vairuotojas ne puolė pats gelbėti sužaloto vaikino, ne kvietė medikus, o kažkam skambino pasikonsultuoti, kaip elgtis esant tokiai situacijai, tikriausiai siekdamas sušvelninti savo padėtį ir kuo mažiau nukentėti.

Vieno iš jauniausių klubo "Superbaikas" nario laidotuvėse dalyvavo ir sukrėsta motociklininkų bendruomenė. (D. Vinckaus asmeninio arch. nuotr.)

"Jis turėtų sėdėti. Ilgai sėdėti. Bet panašu, kad gali nieko nebūti. Pirminiais duomenimis, buvo nustatyta, kad girtumas – virš 2 promilių. Policijos aprašyta, kad jis neadekvačiai kalbėjo, neadekvačiai elgėsi. Per liniją nepaėjo, pirštu į nosį nepataikė, – pasakojo vyras. – Pasak liudininko, tas vairuotojas, išlipęs iš mašinos, skambino ne greitajai, o pažįstamam policininkui. Tris kartus. Greitąją iškvietė liudininkas, važiavęs iš paskos. Jeigu jau taip atsitinka, žmogaus gyvybę reikia bandyti gelbėti, bet kokiu atveju reikia kviesti greitąją, o jis iš karto bandė sukti savo subinę."

Komentaras

Justas Jankauskas,

"Jankauskas ir partneriai" advokatas

Kai asmuo, būdamas neblaivus ir vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidžia kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyksta eismo įvykis, dėl kurio žūsta žmogus, yra baudžiamas vienintele bausme – laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Nors ši nusikalstama veika yra laikoma padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai.

Asmuo realaus bausmės vykdymo galėtų išvengti tik tuo atveju, jeigu teismas jam paskirtų ne daugiau kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausmę ir būtų pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės tikslai yra suprantami kaip galutinis rezultatas, kurio siekia valstybė nustatydama ir taikydama bausmes. Kaip antai: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir t.t. Taigi, tik egzistuojant minėtoms sąlygoms, asmuo galėtų išvengti realios bausmės atlikimo, o spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t.y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan.

Apžvelgiant nujausią teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, pastebėtina, kad įprastai asmeniui skiriama laisvės atėmimo bausmė svyruoja nuo ketverių iki šešerių metų ir yra taikomas bausmės vykdymo atidėjimas trejiems metams. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai skiriama bausmė viršija ir šešerius metus, ir tai panaikina galimybę išvengti realaus bausmės atlikimo. Dažniausiai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė yra uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones bent trejus metus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika dėl bausmės vykdymo atidėjimo tokio pobūdžio bylose yra kiek sušvelnėjusi, kadangi dar 2017 m. LAT savo nutartyse neretai nurodydavo, jog "atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonės ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų". Todėl anksčiau asmenims realios laisvės atėmimo bausmės taip lengvai išvengti nepavykdavo, priešingai, nei pastebima dabartinėje teismų formuojamoje praktikoje.

Tačiau net asmeniui paskyrus didesnę kaip šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, teismas taip pat gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienų iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taigi baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis.

Vertinti, ar šiuo atveju eismo įvykio kaltininkas gali išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, nežinant visų bylos reikšmingų aplinkybių, yra gana sudėtinga.