Kaimynų nepergudravo

S.Bučas įtariamas padegęs senąjį Santakos policijos komisariato pastatą Kauno senamiestyje, M.Daukšos gatvėje. Šis turtas patikėjimo teise priklauso Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. B.Bučas išpuolį surengė jau po to, kai Kauno apylinkės teismas jam skyrė stacionarinę psichiatrinę ekspertizę.

Į Utenos ekspertinį skyrių jis turėjo nuvykti pats, tačiau neskubėjo vykdyti teismo įpareigojimo, o šis  nedavė teisėsaugininkams leidimo suimti nesutramdomąjį S.Nėries anūką.

Užsižaidus šią "katę ir pelę", pernai lapkričio 25-osios rytą B.Bučas įtariamas surengęs dar vieną išpuolį. Anot liudytojų, tą rytą B.Bučas net tris kartus vos kelių minučių skirtumu buvo priėjęs prie buvusio Santakos policijos komisariato pastato.

B.Bučas bandė apsimesti, kad išvedė pasivaikščioti šunį. Netrukus iš policijos pastato ėmė rūkti dūmai.

Į gaisravietę atskubėję ugniagesiai gelbėtojai konstatavo, kad jis padegtas, išdaužus lauko durų lango stiklą ir įmetus degiame skystyje sumirkytus skudurus, kurie padegti žiebtuvėliu. Budrių kaimynų dėka tespėjo sudegti 15 kv. m plastikinių dailylenčių bei aprūkti koridorius.

Liudytojai netylėjo ir atvykus policijos patruliams. Šie greitai surado kamufliažinėmis kelnėmis mūvėjusį padegėją, apsistojusį viename kaimynystėje esančiame bute, kuris priklauso jo seseriai.

Pakvipo laisve

Ketvirtadienį buvo kreiptasi į Kauno apylinkės teismą dėl turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu įtariamo B.Bučo suėmimo pratęsimo trims mėnesiams.

Planuota, kad per tą laiką pavyks jį priverstinai pristatyti ir į Utenos ekspertinį skyrių – atlikti Kauno apylinkės teismo daugiau kaip prieš metus jam skirtos stacionarinės psichiatrinės ekspertizės.

Tačiau prokurorės prašymą nagrinėjęs buvęs jos kolega Audrius Meilutis, ne per seniausiai tapęs teisėju, jį atmetė.

"Prokurorė prašė pratęsti B.Bučo suėmimą, motyvuodama, kad būdamas laisvėje jis gali pasislėpti ir daryti naujus nusikaltimus. Mano nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis taip darys, – įvertinus nusikalstamų veikų, kuriomis įtariamas B.Bučas, pobūdį ir sunkumą bei gresiančią už tai atsakomybę – laisvės atėmimą iki penkerių metų ir tokios bausmės taikymo realumą. Be to, B.Bučas dar neteistas", – taip savo sprendimą paleisti B.Bučą komentavo A.Meilutis.

B.Bučo suėmimo terminas baigiasi pirmadienio ryte. Jeigu prokurorė ir apskųs A.Meilučio nutartį, kažin, ar aukštesnės instancijos Kauno apygardos teismas imsis nagrinėti jos skundą skubos tvarka.

Giminės išsišokėlis

"Kauno diena" rašė, kad ne per seniausiai 36-erių sulaukusiam B.Bučui stacionarinė psichiatrinė ekspertizė skirta po dviejų ambulatorinių. Abiem atvejais konstatuota, kad ambulatorinės ekspertizės neužtenka, norint atsakyti į klausimą, ar B.Bučas pakaltinamas.

Įtarimų dėl jo psichinės sveikatos būklės kelia nesibaigiantys išsišokimai, kurie tampa vis pavojingesni. Šie išpuoliai prasidėjo prieš kelerius metus, anot muziejininkų, B.Bučui grįžus iš JAV, kur jis buvo išvykęs pagal studentų mainų programą ir dirbo informacinių technologijų specialistu. Oficialiai nepatvirtintais duomenimis, jis yra studijavęs Kauno technologijos universitete, tačiau šio nebaigė.

Grįžęs į Lietuvą B.Bučas – vienintelis iš šešių S.Nėries anūkų ėmė reikšti pretenzijas į buvusį senelių namą Palemone, kuriame įsikūręs S.Nėries memorialinis muziejus. Jis dabar priklauso Kultūros ministerijai ir yra saugomas valstybės. Anot muziejaus darbuotojų, namą, kuriame įsikūrusi jų ekspozicija, valstybei pardavė poetės vyras Bernardas Bučas, kurio vardu ir pavadintas šis anūkas.

Nešiojosi durklą

Iš pradžių terorizavęs Palemono muziejininkus, iš kurių reikalavo raktų bei signalizacijos kodų, vėliau B.Bučas pradėjo kelti panašius ultimatumus ir Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojams. S.Nėries memorialinis muziejus – Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys.

B.Bučas buvo sulaikytas, įtariant jį išdaužius su plyta pastarojo langą. Tačiau tada pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta ir muziejui pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio ieškinio tvarka.

2015-ųjų liepą B.Bučas surengė išpuolį ir Kultūros paveldo departamento Kauno teritoriniame padalinyje – reikalavo raktų nuo senelės memorialinio muziejaus bei šio signalizacijos kodų ir pas paveldosaugininkus. Iš pradžių tai darė telefonu, o po dviejų dienų atėjo į jų kontorą, įsikūrusią Rotušės aikštėje.

Pareiškime policijai paveldosaugininkai teigė, kad, paprašius nekviesto svečio palikti patalpas, šis pradėjo kalbėti apie morgą, kuriame neva užteks vietos ir bandantiesiems jį išprašyti laukan. Iškviesti policijos patruliai B.Bučo krepšyje tada rado durklą metalinėje makštyje, kurio ašmenų ilgis – 30 cm. Ekspertai pripažino jį duriamojo-pjaunamojo pobūdžio šaltuoju ginklu. "Kauno dienos" žiniomis, B.Bučas reikalauja šį durklą jam grąžinti.

Persekiojo antstolį

B.Bučas įtariamas ir vieno Kauno anstolio terorizavimu. Šis, Kelių policijos prašymu, areštavo B.Bučo sąskaitą banke. Tai padaryta, pastarajam tris kartus nesumokėjus skirtos baudos už vairavimą be teisių. Skola, besivelkanti nuo 2012-ųjų, siekė 3 tūkst. litų.

2015-ųjų birželio viduryje B.Bučas atėjo į šio antstolio kontorą su beisbolo lazda ir pareikalavo, kad areštas jo banko sąskaitai būtų panaikintas. Po kelių dienų jis vėl sugrįžo. Šį kartą teigė, kad žino ir banką, kuriame antstolis turi sąskaitą, ir jo prisijungimo kodus bei slaptažodžius. Ir vėl pakartojo, kad, neįvykdžius jo reikalavimo, susidoros.

Dar rafinuotesnį spaudimą B.Bučo persekiotas antstolis patyrė Vilniaus gatvės požeminėje perėjoje. Prie jo prisigretinęs persekiotojas, laikydamas rankoje mobilųjų telefoną, į šį kalbėjo: "Storulis eina perėja – reikia jį paimti ir nuvežti į mišką. Pervedimą padarysiu vėliau..."

Kitą kartą atėjęs į antstolio kontorą, B.Bučas mįslingai užsiminė: "Gal neišsižudykime..."

O dar po dviejų dienų terorizuojamasis į savo viešai elektroninėje erdvėje skelbiamą telefoną gavo žinutę: "Geriau visada prie savęs turėk ginklą..." Ir tai jau perpildė antstolio kantrybės taurę – jis kreipėsi į policiją.

Pritrūko įrodymų

B.Bučas pagaliau buvo suimtas, įtariant jį benamio, kurio lavonas 2015-ųjų liepą buvo aptiktas Druskininkų gatvės dykvietėje, nužudymu. Šis nusikaltimas buvo užregistruotas tarp jo išpuolio paveldosaugininkų kontoroje ir dviprasmiškos žinutės, kurią gavo jo terorizuojamas antstolis.

Įtariamuoju 37-erių benamio Artūro P. nužudymu B.Bučas tapo, teisėsaugininkams radus asmenis, iškėlusius šį lavoną iš dykvietės šiluminės trasos šulinio. Tai padarę du Senamiesčio girtuokliai pasakojo, kad prie jų priėjo nepažįstamasis, prisistatęs policijos įgaliotiniu, teigdamas, kad reikia patikrinti operatyvinę informaciją, ar šulinyje nėra žmogaus. Teisėsaugininkai nustatė, kad tai buvo B.Bučas.

Vis dėlto po penkių mėnesių suėmimo teisėsaugininkai buvo priversti B.Bučą paleisti ir nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl benamio nužudymo. Teigiama, kad nepavyko surinkti pakankamai duomenų, įrodančių jo kaltę. "Kauno dienos" žiniomis, B.Bučas ir šioje byloje, kaip ir visų kitų jam inkriminuojamų nusikaltimų atvejais, savo kaltės nepripažino ir parodymų nedavė.