Pažeidimas, kurio nepadarė

Istorija prasidėjo dar praėjusiais metais, kai kaunietis Evaldas, važiuodamas keliu Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, atliko lenkimo manevrą.

Keliais automobilais priekyje važiavo policijos pareigūnai, kurie per galinio vaizdo veidrodėlius pamatė šį manevrą. Netrukus kauniečio automobilis buvo sustabdytas. Pareigūnų surašytame administracinio nusižengimo protokole rašoma, kad "lenkdamas kitą transporto priemonę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kirsdamas horizontalaus kelio ženklinimo siaurą ištisinę ženklinimo liniją, nesilaikė kelio ženklo Nr. 325 "Lenkti draudžiama" reikalavimų".

Tokį KET pažeidimą, pasak kaunietį sustabdžiusio pareigūno, atitinka Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 straipsnis. Jame rašoma, kad "transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t.y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 300 iki 600 eurų".

Skaitytojas Evaldas atkreipė dėmesį, kad pareigūnai eismo įvykio aprašyme tvirtino, kad jis padarė net du pažeidimus, kirto ištisinę eismo juostą ir nevykdė kelio ženklo "Lenkti draudžiama" reikalavimų, nors, pasak kauniečio, lenkimo manevras buvo atliktas dar iki ženklo Nr. 325 galiojimo pradžios.

Peršasi viena išvada, kad pareigūnai, net ir supratę, kad klydo, nenorėjo pripažinti suklydę ir bandė mano kantrybės ribas.

Ne tas straipsnis

Marijampolės kelių policijos skyriaus pareigūnų tokie vairuotojo argumentai neįtikino, tad Evaldui teko kreiptis pagalbos į advokatą ir bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į teismą.

Advokatas Gintas Matulevičius tvirtina, kad ANK 420 str. norma yra labiau blanketinė, todėl ją taikant reikia vadovautis kitomis teisės normomis reglamentuojančiomis vairuotojų pareigas – KET 8 punktu, kuriame teigiama, kad eismą Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai.

Kai kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklo reikalavimu. "Iš nurodytų normų vairuotojui kyla įstatymu numatyta pareiga laikytis kelio ženklo, o aptariamu atveju kelio ženklo Nr. 325 "Lenkti draudžiama" reikalavimų, tačiau, kalbant apie šį konkretų pažeidimą, tokio ženklo net nebuvo", – pasakoja su bylos medžiaga susipažinęs advokatas.

Svarbi detalė, kad ir pats administracinių nusižengimų protokolą surašęs pareigūnas pažymėjo, jog automobilio vairavimas kitiems eismo dalyviams nesukėlė jokios grėsmės ir dėl atlikto manevro kitiems eismo dalyviams neteko staiga kreipti važiavimo krypties ar greičio, staigiai stabdyti ir pan. Todėl kauniečiui turėjo būti pritaikytas kitas ANK straipsnis. 420 ANK straipsnyje, pagal kurį ir buvo kvalifikuojamas skaitytojo Evaldo pažeidimas, kalba apie lenkimą, kai ne tik kertama ištisinė kelio ženklinimo linija, tačiau ir nepaisoma kelio ženklo Nr. 325 "Lenkti draudžiama" reikalavimų.

Tokią praktiką taikyti, kreipdamasis į visus Apskričių policijos komisariatus, rekomendavo ir Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys.

Daug netikslumų

Istorijos herojui ir jo advokatui daug klausimų kėlė ir pažeidimo nustatymo aplinkybės.

"Patrulis, duodamas parodymus bylos nagrinėjimo metu, tiksliai negalėjo pasakyti, kiek ir kokių transporto priemonių jam važiavo iš paskos. Pastarasis nurodė tris ar keturias transporto priemones, važiavusias iš paskos, tačiau nėra aišku, kaip jis vienu metu, vairuodamas tarnybinę transporto priemonę, per galinio vaizdo veidrodėlį galėjo matyti kelio ženklus, kilometražo žymėjimus ir tiksliai nustatyti kilometro metrus ir kelio ženklo galiojimo zonas", – kritiškai į pareigūno situacijos vertinimą žvelgė Evaldas.

Beje, kaunietis, bandydamas įrodyti savo nekaltumą, atliko ne vieną eksperimentą užfiksuoto pažeidimo vietoje, siekdamas įrodyti savo tiesą. Galiausiai po ilgai trukusio bylos nagrinėjimo padarytas pažeidimas buvo perkvalifikuotas.

"Peršasi viena išvada, kad pareigūnai, net ir supratę, kad klydo, nenorėjo pripažinti suklydę ir bandė mano kantrybės ribas. Matyt, kartais tokia taktika suveikia, tačiau aš visiškai buvau įsitikinęs savo teisumu", – dėstė pašnekovas.

Pareigūno nebaudė

"Kauno diena" Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pasiteiravo, kaip vertinami pareigūno veiksmai ir ar jam buvo pritaikyta kokia nors nuobauda.

Pateikiame Marijampolės apskrities VPK Komunikacijos grupės parengtą atsakymą: "Marijampolės apskrities VPK neturi kompetencijos vertinti ir nevertina policijos pareigūnų priimtų procesinių sprendimų administracinio nusižengimo bylose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK nuostatomis, policijos pareigūnų administracinio nusižengimo bylose priimtų procesinių sprendimų, taip pat administracinių nusižengimų kvalifikavimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai. Tarnybinės atsakomybės policijos pareigūnams taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 11 09 įsakymu Nr. 1V-88 patvirtintas tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašas. Vadovaujantis aprašo 10.3 p., policijos pareigūno patraukimas tarnybinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo byloje priimtus procesinius sprendimus negalimas ir, vadovaujantis šia teisės norma, pareigūnas D.Stumburevičius už priimtus procesinius sprendimus aptariamoje administracinio nusižengimo byloje tarnybinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo."