Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato pareigūnams vyras (gim. 1967 m.) pareiškė, kad nuo sausio 31 d. iki liepos 14 d. jam būnant Kaune, Žeimenos gatvėje, skambino nepažįstami asmenys. Jie bendravo rusų kalba.

Skambinusieji pasiūlė investuoti ir apgaulės būdu iš jo išviliojo 30 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

ELTA primena, kad Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, per balandį-birželį sukčiai iš gyventojų išviliojo beveik 7 mln. eurų

Buvo užfiksuota net 4,5 tūkst. bandymų išvilioti pinigus, o sukčiai taikėsi į beveik 20 mln. eurų. Dėl aktyvių finansų įstaigų veiksmų pavyko sustabdyti apie 12,2 mln. eurų, dar 630 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.

Iš viso per 2025 m. pirmąjį pusmetį (I ir II ketv.) registruota 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, o bendra užkardyta žala siekia 18,4 mln. eurų – tai viršija per visus 2024 metus sustabdytų sukčiavimo sumų bendrą vertę.

Telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius II ketv. sumažėjo nuo 171 iki 119, tačiau realūs nuostoliai išaugo 250 tūkst. Eur – iki 1,38 mln. Eur II ketv. Vidutinė žala vienam atvejui išaugo nuo 6,6 tūkst. iki 11,7 tūkst. Eur. Tai rodo, kad šis sukčiavimo būdas išlieka vienas pavojingiausių. Sukčiai vos vieno skambučio metu geba įtikinti pervesti sumas, prilygstančias visoms vidutiniškai Lietuvos gyventojo turimoms santaupoms.

Policija pastebi, kad sukčių taikiniais neretai tampa rusakalbiai gyventojai, kurie nemoka lietuvių valstybinės kalbos, neseka šalies naujienų ir aktualijų. Todėl jų nepasiekia Lietuvos policijos ir kitų įstaigų jau daugybę metų platinami pranešimai, kaip nepakliūti į sukčių pinkles.

JAV technologijų kompanijos „Google“ darbuotojais apsimetantys sukčiai dažniausiai kalba tik rusiškai.

Policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas yra sakęs, kad ištirti sukčiavimus Lietuvos policijai tampa vis sunkiau ir sunkiau, pareigūnai ištiria tik iki ketvirtadalio tokių nusikaltimų.