Šį ikiteisminį tyrimą dėk galimų nusikaltimų organizavo Kauno apygardos prokuratūra, jį atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdybos pareigūnai.

Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, pernai pradėto ikiteisminio tyrimo duomenimis, reklamos įmonės vadovas 2019-2020 metais galimai įtraukė trylika tikrovės  neatitinkančių, kitos įmonės vardu išrašytų prekių įsigijimo sąskaitų faktūrų į savo vadovaujamos įmonės finansinę apskaitą. Tokiu būdu galėjo būti klaidingai apskaičiuota ir deklaruota privaloma sumokėti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) suma, siekianti beveik 81 tūkst. eurų, kurios reklamos įmonės vadovas į valstybės biudžetą nesumokėjo.

Taip pat įtariama, kad reklamos įmonės vadovas, galimai siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, į mėnesio pajamų mokesčio deklaracijas ir įmonės finansinę apskaitą neįtraukė sau išmokėtų lėšų, kurių bendra suma siekia per 111 tūkst. eurų.

Šie galimai neteisingi duomenys buvo perduoti nieko apie galimą nusikalstamą veiką nežinojusiai įmonės buhalterei, kuri duomenis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).

Pasak FNTT, tokiu būdu į valstybės biudžetą nebuvo sumokėta beveik 81 tūkst. eurų PVM ir beveik 17 tūkst. eurų gyventojų pajamų mokesčių.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras, surašęs kaltinamąjį aktą, baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Kauno apygardos teismui. Civilinį ieškinį šioje byloje pateikė Kauno apskrities VMI, ieškinio suma – beveik 10 tūkst. eurų.

Už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą Baudžiamasis kodeksas numato griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki ketverių metų. Už mokesčių vengimą teikiant neteisingus duomenis apie pajamas, kurių suma viršija 900 MGL, galima griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.