Kentėjo ir kolegos, ir teismo klientai

Į šią komisiją su tokiu teikimu vasario 2-ąją buvo kreipęsis Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis.

Nacionalinė teismų administracijos Komunikacijos skyrius pranešė, kad Kauno apylinkės teismo pirmininkas siūlė iškelti drausmės bylą V.Jegorovienei už tai, kad ši, netinkamai bendraudama su nagrinėjamos bylos pareiškėjais, teismo padėjėjais ir sekretoriais, pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas. Taip pat buvo prašoma įvertinti teisėjos procesinių pareigų vykdymą nagrinėjant bylas ir nusišalinant nuo jų nagrinėjimo bei V.Jegorovienės elgesį ne darbe.

Arūnas Purvainis/Vilmanto Raupelio nuotr.

TEDK, išnagrinėjusi teikimą ir teisėjos pateiktą paaiškinimą, konstatavo, kad nepagarbus ir netinkamas teisėjos elgesys pasitvirtino. Buvo remtasi ne tik teismo darbuotojų, bet ir proceso šalių bei kitų asmenų rašytiniais paaiškinimais.

TEDK nustatė, kad darbinėje aplinkoje teisėja pažeidė Teisėjų etikos kodekso normas, kurios įtvirtina pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo principus, nustatančius pareigą profesinėje veikloje ir privačiame gyvenime savo elgesiu ir kalba rodyti pavyzdį, laikytis visuotinai pripažintų moralės normų bei etikos reikalavimų, nežeminti teisėjo vardo, saugoti savo profesijos garbę ir prestižą.

Konstatuota, kad teisėja V.Jegorovienė, darbinėje aplinkoje bendraudama su teismo personalu, nesilaikė teisėjų etikos reikalavimų: buvo nekorektiška, netaktiška, negerbė kito asmens, kaltino darbuotojus nepagrįstais dalykais, žemino jų orumą.

Iškalbingas konfliktas su notare

Pranešime teigiama, kad teisėja V.Jegorovienė iš esmės dėl mažareikšmio ginčo (jau panaikinto įgaliojimo datos) daug metų aiškinasi įgaliojimo išdavimo aplinkybes ir toks teisėjos elgesys gali sudaryti pagrindą kitiems asmenims manyti, kad ji naudojasi savo pareigomis ir tokiu būdu daro neleistiną poveikį notarei ir jos biuro darbuotojams. Komisijos vertinimu, teisėjos elgesys taip pat rodo jos ambicingumą ir kategoriškumą, o ne norą pasiekti susitarimą ar kompromisą, geranoriškai išspręsti konfliktą, ir tai gali formuoti nepalankią nuomonę apie teisingumo vykdymą, sudarytį įspūdį, kad teisėja galimai naudojasi savo įtaka ir statusu, siekdama asmeninių tikslų.

TEDK taip pat konstatavo, kad, nagrinėdama civilinę bylą, teisėja neatvyko į posėdį, o apie šį faktą bei priežastis nepranešė byloje dalyvaujantiems asmenims. Dėl aptartų bylos nagrinėjimo aplinkybių užsitęsęs jos nagrinėjimas turėjo neigiamos įtakos byloje dalyvaujantiems asmenims, kuriems apie teisėjos V.Jegorovienės neatvykimą ir vėlavimą nebuvo tinkamai pranešta. Toks teisėjos požiūris į procesinių pareigų vykdymą rodo profesionalumo bei pagarbos proceso dalyviams stoką. Nustatytos aplinkybės leido konstatuoti, kad teisėja V.Jegorovienė pažemino teisėjo vardą, nepagrįstai atsisakydama vykdyti teisėjo pareigas, t. y. be pateisinamos priežasties neatlikdama teisėjo pareigos nustatytu laiku ir nustatyta tvarka nagrinėti priskirtą bylą bei laikytis bylų nagrinėjimo grafiko, o jį pakeitus paaiškinti proceso dalyviams pasikeitimo priežastis (Teismų įstatymo 83 straipsnio 3 dalis). Dėl tokio teisėjos Vidos Jegorovienės elgesio, susijusio su teisėjos požiūriu į bylos nagrinėjimą, bei tokio elgesio pasekmių proceso dalyviams nukenčia teisėjo vardas, nesaugoma profesijos garbė ir prestižas, o tai kenkia teisminės valdžios autoritetui.

Kliuvo ir prokurorams

Buvo vertintos ir aplinkybės dėl teisėjos V. Jegorovienės nusišalinimo nuo trijų civilinių bylų nagrinėjimo bei aplinkybės dėl teisėjos priimtų atskirųjų nutarčių. TEDK konstatavo, kad teisėja V.Jegorovienė, nagrinėdama civilines bylas, sistemingai įtarinėja civilinėse bylose dalyvaujančius asmenis nusikalstamų veikų padarymu ir apie tai neskundžiama atskirąja nutartimi praneša prokurorui, nurodydama ne objektyviai bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusius tam tikros nusikalstamos veikos požymius, bet hipotezes bei teisėjai kylančius klausimus dėl tam tikrų aplinkybių, ir taip piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais.

V.Jegorovienės elgesys vertintinas kaip žeminantis teisėjo vardą bei kenkiantis teisminės valdžios autoritetui. Todėl TEDK, įvertinusi visas pateiktas aplinkybes, nusprendė iškelti drausmės bylą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjai V.Jegorovienei ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Teisėja V.Jegorovienė nagrinėja civilines bylas Kauno apylinkės teisme jau 27-erius metus.

Pernai Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kurią sudaro septyni nariai, du iš kurių skiria Prezidentas, vieną – Seimo pirmininkas, ir keturis – Teisėjų taryba, nagrinėjo septynis teikimus dėl drausmės bylų šalies teisėjams iškėlimo. Dviem atvejais tokios bylos iškeltos, dviem apsiribota svarstymu, dar dviem teikimai atmesti, nenustačius drausminės atsakomybės pagrindų požymių, o vienu atveju drausmės bylos svarstymo procedūra nutraukta nelikus drausmės atsakomybės subjekto.

Drausmės byla teisėjui negali būti iškelta, praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo.